Aš jums jau gyriausi, kad šiuo metu rašau naują knygą 🙂 Oi kaip man šis darbas patinka, kokia įdomi ta kūrybinė virtuvė, kai sumeti visas idėjas į didelę Excel lentelę, o tada stumdai ir dėlioji, gamini, fotografuoji, matuoji ingredientus, tobulini receptus, aprašinėji, tvarkai nuotraukas… Rodos tie darbai visai vienas su kitu nesusiję, kokį pusmetį taip […]
Aš visą gyvenimą sielojausi, kad mano gimtadienis ateina ankstyvą pavasarį, kitaip sakant tada, kai Lietuvoje šalta, tamsu ir liūdna, kai visi išvarginti ilgai užsitęsusios žiemos, kai viskas, ką „šviežio” gali padėti ant stalo yra praeito sezono bulvės, morkos ir burokai. Tuo tarpu mano vyro gimtadienio dieną rugsėjį paprastai šviečia saulė, visi aplink laimingi ir pailsėję, […]
Ar žinote, kad Covid laikais pačiu populiariausiu namuose kepamu kepiniu visame pasaulyje buvo bananų duona? Apskritai labai daugelis žmonių koronos prispausti į kampą atrado savo pačių virtuves, daugelis ir pandemijai pasibaigus nepaleidžia iš rankų maisto gaminimo džiaugsmo. Kad ir ką besakytumėt, restoranuose valgyti smagu ir įdomu, bet namuose gamintas maistas lenkia visus restoranus savo kokybe […]
Kol mūsų pusrutulyje švinta pavasaris, jūsiškiame atsėlina ruduo. Saviškį rudenį ir australišką žiemą mes Kanberoje jau išgyvenom, ir galiu pasakyti, kad linksma šaltuoju metų laiku čia nebuvo. Aš esu didelė šilumos mėgėja, man namai yra mano tvirtovė, kuriuose visada jauku, gera ir sausa. Tačiau su šiluma namuose australai nelabai linkę draugauti, verčiau velkasi paltą sėdėdami […]
Ar gali būti per daug cinamono kvapo rudenį? Retorinis klausimas, kai kalba eina apie šildantį ir jaukumą sukuriantį prieskonį, itin paklausų išaušus darganotam metų sezonui… Mūsiškis pavasaris irgi sunkiai įsibanguoja: vieną dieną saulė užkepina taip, kad po kiemą norisi vaikščioti basomis. O štai kitą dieną atsikeli ir negali patikėti – žolė net balta nuo naktinės […]
Kaskart kai praeinu pro japonišką kepyklėlę (o jų čia, Australijoje, visai nemažai!) stebiu lengvus it debesėliai kepinius, prie kurių rikiuojasi ilgos eilės. Paprastai tokios gatvės kepyklėlės turi stiklą, pro kurį kuo puikiausiai matosi visas gamybos cechas ir svarbiausia – baltutėlėmis prijuostėmis ryšinčių konditerių kiekvienas judesys. Jų visiškai netrikdo spoksantys pro langą (tokie kaip aš :)), […]
Žinot, dėl ko aš labiausiai kaifuoju gyvendama Australijoje? Ogi dėl galimybės prisiliesti prie praktiškai bet kurios tautos autentiškų kulinarinių tradicijų. Turbūt nėra pasaulyje kitos tokios multikultūrinės šalies, kokia yra Australija. Su rumuniška virtuve tikrai iki šiol nebuvau susidūrusi, nors gyvenant Europoje Rumunija yra kur kas arčiau nei žiūrint iš Australijos taško 🙂 Tačiau kadangi šiame […]
Velykos jau kitą sekmadienį, aš net neabejoju, kad jūs jau dairotės idėjų ką gaminsite namiškiams švenčių proga. Jei atvirai, aš tikėjausi čia, Australijoje, rasti kalnus Velykinių įkvėpimų, bent jau perpus tokius, kokie buvo artėjant Kalėdoms! Tačiau mano visiškai nuostabai (ir šiokiam tokiam nusivylimui) Velykos, čia, šiame žemyne, bent jau kulinarine prasme, atrodo, yra visiškai nesureikšminamas […]
Kad ir ką bekepčiau, keksai man visgi yra patys „einamiausi” ir geidžiamiausi kepiniai. Negana to, kad jie ilgai išlieka švieži ir todėl galiu kasdien pasilepinti gabalėliu su puodeliu šviežio espresso, tai dar ir jų tešla tokia draugiška, kad tinka bet kokio patyrimo lygio šeimininkėms. Su kai kuriais kepiniais išties reikia padirbėti – tai temperatūrą pataikyti, […]
Pradžioje – prisipažinimas: šias bandeles aš kepiau (ir nuotraukas dariau, ir įrašą pasiruošiau) dar Lietuvoje, per pernykščias Velykas… Tačiau kadangi kepiau jas visiškai Velykų dieną, nebuvo jokios prasmės dalintis receptu jau po švenčių, tad nutariau padėti į archyvą ir ištraukti į dienos šviesą po metų, kai Velykos dar tik artės. Tada, beje, nė nenutuokiau, kad […]