Leisdama paskutines atostogų dienas Lietuvoje ir besinervindama dėl situacijos Izraelyje, vis dar nežinau, ar kitą savaitę pavyks parskristi į Tel Avivą. Beliko ten tik susipakuoti daiktus kraustymuisi namo, į Vilnių, tačiau nežinia, ar viskas pavyks taip, kaip suplanuota. Užtai smagu, kad receptais dalintis galima iš ten, kur esi – Izraelio ar Lietuvos. Svarbu turėti kompiuterį, […]
Na ką, jau viduriukas vasaros? Dar kelios savaitės ir ims rudenėti… Ar tik man vienai taip šuoliais laikas lekia?? Ar jūs irgi nespėjate apsisukti, kai mėnesio jau ir nebėra?… Kai pastarąjį kartą viešėjau Lietuvoje atradau vieną nerealų dalyką, ir šiuo atradimu noriu su jumis pasidalinti. Tai originalių skonių Buga’s padažai. Jūs galbūt dabar kvatojate iš […]
Apie samosas, atsimenu, pirmą kartą išįgirdau iš draugės gal prieš 15 metų. Tada ji tam tikromis savaitės dienomis skubėdavo į krišnaistų buveinę netoli stoties Vilniuje, ir pas juos įsigydavo kvapnių vegetariškų pyragėlių tokiu gražiu pavadinimu – samosos. Ji pirkdavo tuos pyragėlius dar karštus, ir pusę jų sukirsdavo pakeliui, kol pasiekdavo namus. Aš jų tada neragavau, […]
Nenumaldomai artėja Kūčios ir Kalėdos net ir į Tel Avivą – vieną iš nedaugelio miestų, kuriame Kalėdinio kvapo reikia ieškoti su žiburiu! Tą kvapą (visomis prasmėmis) tenka susikurti patiems:) Jau nuo vakar mano terasoje guli „eglutė” – tiksliau kiparisas, nes tikrų eglučių šiuose kraštuose nebūna – ir laukia, kol rasim sprendimą kaip ją pastatyti, […]
Kažkada seniau mano dukra manęs paklausė: „Mama, o kokie mūsų šeimos firminiai patiekalai?”. Tuomet nesugebėjau išskirti nei vieno, kurį galėčiau pavadinti savo firminiu. Kai kas buvo mūsų mėgstama ir gaminama, bet tai buvo iš mano mamos firminio sąrašo, kai kurie patiekalai atėjo iš kitų virtuvių, tapo mano mėgstamais, bet nebūtinai firminiais… Be to, kai augo […]
Kas savaitę kartu su vietos laikraščiaus gaunu Jerusalem Post priedą, kurio didelė dalis skirta virtuvei. Ne dažnai imuosi ką nors iš ten gaminti, bet naujų minčių pasisemti visada gerai. Kai tik atvėsta Izraelyje orai, tuoj tas mano priedas siūlo gamintis troškinius, valgyti daug ankštinių kultūrų – pupų, avinžirnių… O neseniai išėjusiame numeryje pastebėjau vieną visai […]
Šie pyragėliai tikrai neiko neturi bendro su paštetu, nei su kepenėlėmis. Taip lenkai vadina pyragėlius, kuriuos paduoda kartu su sriuba – kaip skanų užkandį ir priedą. Man labai patinka toks pateikimo būdas, kai ne su duona, o su gražiu pyragėliu sriubą skanauji. Juo labiau, kai ta sriuba – be tirščių, kitaip sakant „geriamas” sriubos variantas. […]
Šventėms, kuomet stalą nukloju lietuviškais patiekalais, mėgstu išvirti barščius. Ne tradicinius, lietuviškus (o gal ukrainietiškus?) tirštus, riebius su grietine, kokius dažniausiai valgome kai gerai paspaudžia šaltukas. Aš mėgstu svečiams pateikti skaidrius barščius, geriamus iš puodelio. Šildančius, deginančius švelniai gerklę grūstais pipirais. Prie tokių barščių pateikiu arba atskirai išvirtas ausytes su džiovintų grybų įdaru (atskirai išvirtas, […]
Na tai ką – pavasaris jau čia pat? Ar ne pats laikas susirūpinti savo formomis?:) Bet kaip tuo pačiu ir formomis rūpintis, ir skaniai užkandžiauti? Išeitis – štai šis be galo gražus ir purus graikiškas pyragas, kurį iškepsite nenaudojant jokių riebalų, vien jogurtą ir šiek tiek fetos sūrio! Tiks piknikams ir sekmadienio popietei su šlakeliu […]
Prisiekiu – jei ne Izraelis, niekuomet turbūt nebūčiau ėmusis kūčiukų kepimo procedūros. Kai Lietuvoje pilnos parduotuvės gražiai paskrudusių Kalėdomis kvepiančių „šližikų”, nė karto nešovė į galvą mintis minkyti tešlą. Ir į Izraelį iki šiol draugai ir pažįstami atveždavo kūčiukų į valias, tad jais rūpintis nereikėjo. Bet pernai atsitiko toks įdomus dalykas. Kalėdoms į svečius mus […]