Tęsiu savo kiniškų patiekalų odisėją. Garuose keptos kiniškos bandelės (arba steam buns) – tai toks minkštas sentimentalus patiekalas, į kurį kažkodėl akimirksniu norisi suleisti dantis:) Kaip į kokius tik ką iš krosnies ištrauktus mielinius pyragėlius, pakvepinusius visus namus… Kiniškų bandelių tešla – visiškai tokia pat kaip tradicinių stalo bandelių, tik troškinamos (verdamos? kepamos?) garuose jos įgauna […]
Sunku patikėt, bet vis dar yra žmonių, nedrįstančių imtis kepinių, kuriems reikia mielinės tešlos!! Viena mano draugė rėžė atvirai – tai mamų, močiučių darbas, bet tik ne mūsų, šiuolaikinių šeimininkių! Skubu visas tokias skeptikes nuraminti, kad mielinė tešla – vienas saugiausių pasirinkimų. Jei biskvitas gali nepakilti, baltymai pavlovai neišsiplakti, tai paprastai nelaimių su mieline tešla […]
Man rudens savaitgaliai siejasi su ilgesniu laiku, kurį mielai praleidžiu virtuvėje. Šį savaitgalį ketinu virti kriaušių džemą su rozmarinais, kuris, tikiu, labai tiks prie sūrio užkandžių. Pakuosiu džemą į mažučius stiklainėlius (kurie susikaupė po sunaudotų Bugos padažų:) Ir svarbiausia, nuo kurių labai lengvai nusilupa etiketės:)), tada gaminsiu gražias etiketes, ir dalis Kalėdinių dovanų jau bus paruošta:) […]
Dievinu šviežias bandeles… Na nieko su savimi negaliu padaryti – mėginau jų neprikti, mėginau atprasti, mėginau kalti sau į galvą, kad reikia valgyti pilno grūdo miltų kepinius… Bet negaliu. Mėgstu ir tiek! Jau veričiau aš papildomus 5km paskui nubėgsiu, bedegindama kalorijas, bet šviežių mielinių bandelių neatsisakysiu:) Štai šios mano naujosios bandelės tik skamba labai įmantriai. […]
Šiandien iš naujo atradau avižas. Ne, ne avižinius dribsnius, kuriuos valgau bene kasdien pusryčiams:) Bet tikras, neskaldytas avižų kruopas. Kai jų paragavau, prsiminiau, kad tokias mums duodavo darželyje… Tiesa, darželyje nemokėdavo kaip nors įdomiau jų paruošti, tad tai nebuvo mano mėgstamiausias patiekalas:) O avižas atradau ir vėl dėka M. Speck knygos apie kruopas. Ir toje […]
Na ir orai… Tai pliaupia be perstojo, tai saulė debesis gano… Šalia židinio guli pundelis malkų, nes kai tik dangus užsitraukia, taip ir norisi įkurti ugnelę. Bet kai iš po pilko debesies išlenda saulės spindulys, ir vėl norisi atverti langus ir kvėpuoti šviežiu drėgnu miško oru… Tokią dieną kaip ši labai smagu leisti virtuvėje:) O […]
Su šparagais – kaip su braškėmis: sezonas trumpas, tad reikia iki valiai atsivalgyt kol jų yra:) Mūsų namuose tokiu metų laiku bent kartą per dieną patiekiami šparagai, ir jie nė neketina pabosti:) Tuo tarpu neseniai svečiuose viešėjusių draugų būrelį pasitikau su šiais pirštais valgomais vieno kąsnio užkandžiais – tešloje suvyniotus šparagus. Turėjo didžiulį pasisekimą:) […]
„Tai pats skaniausias patiekalas” pareiškė mano dukra, išragavusi 16 Velykų stalo valgių, kuriuos gaminau net tris dienas, besiruošdama gražiausiai pavasario šventei. Ji turėjo omenyje štai šį paprastą vegetarišką keptą paštetą. Tačiau man, kaip šeimininkei, buvo netikėtas dar vienas fenomenas: vienu šūviu nukoviau iškart du zuikius, nes iš tų pačių paprastų ingredientų pagaminau ne tik minkštą […]
Šiandien, nepaisant trumpos nakties, turėjau šokti anktsi iš lovos, nes brunch’ui pasikvietėme Vilniuje viešintį amerikietį bičiulį. Iš vakaro, nuobodžiaudama skrendant lėktuvu, susirašiau meniu, tad ryte beliko tik viską įgyvendinti. Brunch’as – tai toks keistas metas, kai reikia sulieti pusryčius su pietumis. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai lengvas sprendimas:) Tačiau brunch’ui juk nepatieksi sriubos, […]
Šie Naujieji bus ypatingi. Labiausiai dėl to, kad visa Lietuva įžengs į naują etapą kartu su nauju ir labai lauktu pinigu – euru! Neseniai keliaudama Lenkijoje sustojau degalinėje prisipilti benzino. Už degalus mokėjau kortele, tuo tarpu už kelis buteliukus vandens norėjau sumokėti grynais. Ištraukusi iš piniginės saują monetų net nepastebėjau, kad tarp lenkiškųjų zlotų įsimaišę […]