O ką jūs darot, kai visos kulinarinės mandrystės ima ir nusibosta? Kai visi įmantrūs kepiniai, mėsos ir žuvys ima vieną dieną ir nevilioja? Ir kai norisi kažko jaukaus, paprasto ir skanaus? Aš tada mintimis grįžtu į vaikystę ir mėginu pajusti kokio nors anuomet mėgto patiekalo skonį. Kartais tai gali būti paprasčiausia grikių košė su sviestu. […]
Sriubos mano dietoje užima labai svarbią vietą. Sriubas aš labai mėgau nuo vaikystės. Išskyrus pienišką, galėjau sriubas valgyti nors ir tris kartus per dieną. Mano broliui su sriubomis buvo sunkiau – jį pasodindavo prie stalo ir skaičiuodavo 10 šauštų, kuriuos tas per ašaras privalėjo suvalgyti. Per tą laiką aš jau būdavau ištuštinusi savo dubenį ir […]
Arancini, arba gatvėse parduodamus itališkus virtų ryžių rutuliukus, įdarytus sūriu, kumpiu arba špinatais, kažkada buvau labai įsimylėjusi:) Tada dar nesukau sau galvos dėl aliejuje verdamo (gatvės!) maisto, o riebūs ryžiai, tampriai sulipdyti į bumbuliuką ir apvirti karštuose riebaluose buvo visai geras greitas būdas numalšinti alkį:) Bet tai buvo taip seniai, kad jei imčiau skaičiuoti metus […]
Vegetarizmas visame pasaulyje iškovoja vis daugiau ir daugiau dėmesio. Skamba tarsi akibrokštas, bet atrodo, kad net geriausi Amerikos šefai pamažu atsuka nugarą mėsai. Mėsainių mylėtojų šalį jau kuris laikas užvaldžiusi daržovių karštinė, o mėsiški patiekalai masiškai nyksta iš valgiaraščių. Tik pamėginkite gauti stalelį kuriame nors populiariausių Niujorko vegetariškų restoranų, ir suprasite, kad Amerikos ateitis priklauso daržovėms. […]
Po Velykų populiariausi – tie patiekalai, kurių sudėtyje yra kiaušiniai:) Ir visai ne dėl to, kad per šventes nepakankamai būname jų prisivalgę:) Man ranka tikrai nekyla išmesti maisto produktų, o juolab kai kiaušiniai – kaimiški, skanūs… Tad vis stengiuosi sugalvoti kokių naujų būdų kaip sočiai, skaniai ir nenuobodžiai pagaminti dar vieną vakarienę arba nesunkų užkandį. […]
Kas vartė mano knygą „Izraelio skoniai” tie tikrai pastebėjo labai tradicines Artimųjų Rytų salotas tabuleh. Šiomis salotomis jus vaišins ir Libane, ir Jordanijoje, ir savaime suprantama, Izraelyje, nes panašiai kaip humusas, falafeliai ir pitos – tai šiuos visus kraštus, ir ypač virtuves, jungiantis patiekalas. Kaip ir visų tradicinių Artimųjų Rytų patiekalų, tabuleh receptas labai paprastas: čia […]
Taip jau man pastaruoju metu nutinka, kad laisva minutė, kurią galiu skirti blog’ui ir kitiems mieliems, tiesiogiai su darbu nesusijusiems užsiėmimams, dažnai būna kokiame nors oro uoste, belaukiant skrydžio. Štai ir šįkart pakeliuj į Krokuvą, į kasmetinę knygų mugę, kurioje bus pristatyta mano knyga „Izraelio skoniai”, „užmušinėju” laiką laukdama vėluojančio lėktuvo iš Varšuvos į Krokuvą… Aš […]
Šis kepinys į mano virtuvę, o iš ten ir į blog’ą atkeliavo iš naujausios Yotam Ottolenghi knygos „Plenty more”. Kultinis izraelietis šefas, valdantis kelis baisiai madingus Londono restoranus, tiesiog dievina paišdykavimus su daržovėmis, todėl prisiekusiems vegetarams tai turėtų būti privaloma literatūra. Aš nežinau ar man yra tobulesnė daržovė už kalafiorą. Kai tik prasideda kalafiorų sezonas, […]
Tęsiant sveikesnio maisto temą, noriu su jumis pasidalinti viena sena (bent jau užsienyje, o Lietuvoje kažkaip akis neužkliuvo) idėja gaminti kalafijorų ryžius. Kai kas šį garnyrą (kuris gali būti ir ištisas patiekalas pats savaime!) vadina kalafijoro kuskusu, ir manau, kad abu pavadinimai tikrai labai tinka:) Esmė čia ryžius pakeisti kažkuo sveikesniu, labiau tinkamu lengvai mitybai […]
Mano kulinariniame gyvenime cezario salotos kažkodėl užima ypatingą vietą. Neturiu paaiškinimo kodėl – gal dėl to, kad pirmąkart jų (tikrųjų) paragavau kažkur berods Kanadoje, prašmatniame viešbutyje, kuomet jas mums atnešė tiesiai į kambarį. Nuo to laiko, beje, supratau, kad viskas, ką buvau iki tol ragavusi Lietuvoje, visos šių salotų interpretacijos buvo taip toli nuo teisybės, […]