Gal esate girdėję apie tokį Londone esantį restoraną, kurio pavadinimas – Ottolenghi? Restoranas gal ir būtų panašus į kitus, jei ne unikali jo steigėjų istorija, aprašyta spaudoje, filmuota BBC televizijos, prasukta per daugelį pasaulio TV kanalų… Pabandysiu keliais žodžiais nupasakoti šią įdomią istoriją… 1963 metais pasaulį išvydo du vaikinai – Yotam Ottolenghi ir Sami Tamimi. […]
Žymų skiltis: Citrusiniai vaisiai
Ar kada nors susimąstėt, ką pasirinktumėte vakarienei, jei žinotumėt, jog tai bus jūsų paskutinis gyvenimo patiekalas? Ilgą laiką galvojau, kad mano pasirinkimas būtų kokia nors žuvis, jūros gėrybės arba kokie nors blyneliai su varške:) Bet po to, kai pagaminau šią antį su apelsinais, ir dar su visais priedais – džiovintų slyvų chutney ir aromatingais ryžiais, […]
Mūsų šeimoje žąsis turi yaptingą statusą. Lietuvoje su žąsimis neteko daug draugauti, bet kai Izraelyje atradom vengrišką žąsieną (Izraelyje, kiek girdėjau, žąsų neaugina, dėl, nežmoniškų sąlygų, kuomet paukštis per prievartą maitinamas…), supakuotą nedideliuose pakeliuose, ir, žinoma užšaldytą, pradėjau eksperimentuoti. Dažniausiai perku vien žąsienos krūtinėles, ypač kai noriu palepinti savo vyrą, arba kai turime brangių svečių. […]
Man patinka „nekalti” desertai. Sakot, tokių nebūna?:) Oi kaip būna… Kaip pavyzdžiui šis ryžių pudingas. Mažuose individualiuose indeliuose iškeptas pudingas (naudojai 1% pieną!!!) – minkštutis ir kvapnus, savo specifiniu kardamono skoniu nuskraidinantis kažkur link Indijos… Švelnų jo skonį ir tekstūrą papildo šviežio mandarino skiltelės. Ech, tos saldžios akimirkos, jos galėtų niekuomet nesibaigti… Ryžių pudingas su […]
Iki atvažiuojant į Izraelį, mėgau sportuoti, tačiau vienas dalykas, kurio nekenčiau nuo vaikystės – tai bėgimas. Kai mokykloje per fizinio pamoką reikdavo bėgti aplink stadioną, žliubdavau dar prie starto linijos. Po pirmųjų 20 metrų imdavo skaudėti šoną ir normatyvų įvykdymą matydavau kaip savo ausis. Vėliau, jau po studijų, kelis kartus bandžiau „išmokti” bėgioti. Kad ir […]
Apsižiūrėjau šiandien, kad senokai ką nors naujo parašiau savo bloge. Ne, nenustojau gaminti namuose 🙂 Bet pastarosiomis dienomis ant mūsų stalo vis atsirasdavo kiek primiršti paprasti gardūs patiekalai: vištienos sultinys su makaronais, ant grotelių kepti avienos kepsniai ir saldžiarūgščiame padaže marinuotos vištienos vertinukai. Bet tam, kad padaryti naują įrašą, reikia kažką įdomaus pagaminti. Kadangi pastarosiomis […]
Tiesą pasakius, net nežinau kaip Kumquat vaisiai vadinasi lietuviškai (gal kinkanai?…). Juos tikrai daugelis esate matę, gal ne visi ragavę. Tai miniatiūriniai geltoni citrusiniai vaisiai, valgomi su visa odele. Odelė – saldi ir ir kupina citrusinių eterinių aliejų, o vidus rūgštus. Čia, Izraelyje, kumquatai auga kaip dekoratyviniai augalai. Kai kur anaiptol ne kaip dekoratyviniai, o kaip „teršiantys” aplinką: mat nedidelio augalo šakos tiesiog aplipę vaisiais, o jų skinti nėra kam. Tad krinta visi kumquatai ant žemės ir ten voliojasi, kol supūva…
- 1
- 2