Tie Artimųjų Rytų skoniai taip lengvai žmonių nepaleidžia, žinokit… Kartą paragavęs, dažniausiai lieki priklausomas. Kur buvęs kur nebuvęs, gomurys pats prašo tipiškais prieskoniais pagardintų patiekalų, kurie primena keliones ir gyvenimą Artimųjų Rytų regione. Bene gardžiausi patiekalai, kuriuos teko ragauti, mano išragauti buvo Libane. Beirutas apskritai yra vadinamas Artimųjų Rytų Paryžiumi. Ir ne vien dėl mados, […]
Jei mėgstate keliauti skoniais, tai šis receptas tikrai jums. Jis patiks ir tiems, kam artima Kaukazo virtuvė, ir tiems, kas mėgsta Turkijos skonius, ir kas dievina Artimųjų Rytų patiekalus. Manti (arba manty) jums tikrai pažįstami, jei lankėtės kokiame uzbekiškos, gruziniškos ar net mongoliškos virtuvės restorane. Paprastai tai dideli „koldūnai”, išvirti garuose, įdaryti avienos arba jautienos […]
Kai susipažinau su savo būsimu vyru, labai greitai turėjau susitaikyti su viena jo ikitolinio gyvenimo tradicija: kartą per savaitę susitikti su savo bičiuliu dubenėliui charčio sriubos ir aptarti „susiklosčiusią situaciją”:) Jiedu susimatydavo kažkokioje skylėje Antakalnyje (mes abu taip šaipydavomės iš tos kavinės apgriuvusiame Antakalnio mediniame namelyje, o tos kavinės jau seniai nėra…). Ten dirbančios moteriškės […]
Kitame pasaulio pakraštyje, Pietų Afrikoje, Johanesburge turiu labai mielą bičiulę Lorraine. Susitikome prieš porą metų, ir žinote kaip būna – kažkaip pirmą sekundę ėmė ir atsirado kontaktas. Ką čia kontaktas – kažkokia šilta draugystė. Jau du metus neįsivaizduoju kaip atrodo rytas be Lorraine žinutės ir palinkėjimo „geros dienos”. Gėda prisipažinti, tačiau dažnai su pačiais artimiausiais, šalia esančiais, […]
Žinot, kas geriausio gali žmogui nutikti vasario mėnesį? Ogi nusišypsoti laimė bent savaitę praleisti kitoje Žemės Rutulio pusėje, kur vasaris – tai ne viduržiemio, bet vidurvasario mėnuo (pagal pavadinimą tam vasariui gal net labiau tiktų vasaros, bet ne žiemos sezonas:)). Jei keletą dienų manęs pasigedote blog’e, tai užsiregistruoju, kad jau sėkmingai grįžau iš PAR – […]
Lietuvoje mano draugė vieną vakarą kepė avienos šlaunį. Jaunučio ėriuko mėsa buvo tokia švelni ir minkšta, kad grįžusi ir pati susigundžiau pasigaminti ką nors iš ėrienos. Sprendimas buvo labai greitai priimtas – ossobucco. Nors vakarienė jau suvalgyta, bet namai dar kvepia raudoname vyne troškinta mėsa… Kadangi La Creuset puode aviena prasitroškino net 2.5 val., mėsytė […]
Jau kuris laikas laukiau progos pagaminti ką nors rytietiško, egzotiško, kvapnaus ir nekasdieniško. Ir štai į rankas papuolė Fresh Living kulinarinis žurnalas iš Pietų Afrikos, kuriame savo šeimos receptu pasidalino barzdotas musulmonas, prižiūrintis Keiptauno mečetę. Ahmadas gimęs pačiame Keipe, bet jo tėvai ir seneliai kilę iš Indonezijos ir Malaizijos. O šis šventinis plovas – tai […]
Kaip įprasta, savaitgaliais, penktadienio vakarais (prasidėjus Šabui:)), norisi palepinti save ir šeimą kokiu nors ypatingesniu patiekalu. Ir jei savaitės bėgyje laiko ilgesniems vakarienių ruošimams daug skirti neišeina, tai penktadienio vakaras dažniausiai būna ta diena, kai galima atsipalaiduoti, išgerti gero vyno taurę, aptarti kas įdomaus nutiko per savaitę, ir ką veiksime savaitgalį… Vakar buvo ir dar […]
Žinot už ką aš labiausiai myliu Izraelį? Pirmiausia, už tai, kad Izraelyje dievinamas maistas:) Dievinamas ne vien valgytojų, ne vien rūpestingų Jewish Mama, kurios niekam neleidžia pasilikti alkanam, ne vien toli pažengusių virtuvės šefų, išdarinėjančių stebuklus pasaulinio lygio restoranų virtuvėse, bet maistas dievinamas visų tų, kurie su tuo maistu turi reikalų bet kurioje jo ruošimo […]
Prisipažinsiu jums vieną paslaptį, kurios negaliu išduoti savo grupiokams (gerai, kad jie lietuviškai neskaito:)), nes jie sprogtų iš pasiutimo. O ta paslaptis – kad jau pridaviau du egzaminų projektus visa savaite anksčiau nei turėjau, o jie visi vargšeliai dabar tikriausiai prakaituoja rašydami sudėtingas tezes. Ir užtai turiu dabar laiko parašyti savo vieną paišdykavimą su aviena. […]