Kažkada seniau mano dukra manęs paklausė: „Mama, o kokie mūsų šeimos firminiai patiekalai?”. Tuomet nesugebėjau išskirti nei vieno, kurį galėčiau pavadinti savo firminiu. Kai kas buvo mūsų mėgstama ir gaminama, bet tai buvo iš mano mamos firminio sąrašo, kai kurie patiekalai atėjo iš kitų virtuvių, tapo mano mėgstamais, bet nebūtinai firminiais… Be to, kai augo dukra, ji nelabai noriai žiūrėdavo į mano kulinarinius eksperimentus, ir verčiau ištisomis savaitėmis maitindavosi pieniškomis dešrelėmis, virtais kiaušiniais arba lietiniais blyneliais su varške arba varškėtukais. Na ir negi imsi šiuos paprastus patiekalus vadinti savo „firminiais”?:)

Tačiau dabar pamažu kai kurie mano gaminami patiekalai jau pradeda įgauti „firminių” požymius. Aš juos gaminu pakankamai dažnai, kad jie būtų tapatinami su manimi:) Jie patinka mano šeimos nariams, o mano draugai neįsivaizduoja jokio baliuko, kad šių skanėstų nebūtų ant stalo.

svogunu pyragas firminis

 

Štai vienas iš tokių firminių mano patiekalų – Svogūnų pyragas. Kažkada iškapstytas iš senos didelės knygos American cooking. Išmėgintas ir sėkmingai prigijęs. Patiekalas, kuris paprastai pirmasis išgaruoja nuo stalo. Pyragas, kurį pasigardžiuodami valgo net vaikai, o vaikai paprastai net pažiūrėti nenori į svogūnus bet kokiame jų pavidale (beje, pastarąjį kartą kažkuris iš vaikų teigė, kad šis pyragas skoniu primena picą:)).

Man šis receptas patinka tuo, kad jo pagrindą, skirtingai nuo daugelio tartų, nereikia nei ilgai kočioti, nei šaldyti, nei apkepti iš anksto, uždengus folija ir pribėrus pupų, kad neiškiltų. Viskas čia daroma iškart, paprastai, greitai, o rezultatas visada super geras gaunasi. Ir nors šį receptą esu aprašiusi anksčiau, šįkart spėjau padaryti kokybiškesnes nuotraukas. O ir šiaip gerų dalykų pasidalinimo niekada nebūna per daug:)

Svogunu pyragas

Svogūnų pyragas

Tešlai:

1 puodelis miltų

45g sviesto arba margarino

žiupsnelis druskos

1 1/4 šaukštelio kepimo miltelių

6 šaukštai pieno

Plakiniui:

1 kaiušinis

100g grietinės arba natūralaus jogurto, arba grietinėlės

patarkuotas muškato riešutas

Įdarui:

4-5 dideli svogūnai

Aliejaus kepimui (geriausia tinka alyvuogių)

Druskos, pipirų, šviežių (arba džiovintų) čiobrelių

2 šaukštai aguonų arba sezamų

Sausus produktus sumaišyti tarpusavy, kapoti sviesto gabelėlius, kol gausis trupiniai. Tada palaipsniui įmaišyti pieną. Geriausia tai daryti elektriniu kombainu, tada nereikia net teptis rankų! Tešla turi gautis minkštutė, tačiau nelipti prie rankų.

Supjaustyti  svogūnus plonais griežinėliais. Iš viso turėtų gautis apie 2,5 puodelio pjaustytų svogūnų. Keptuvėje įkaitinti porą šaukštų alyvuogių aliejaus ir lėtai kepinti svogūnus, kol jie suminkštės, pagels. Tai užtruks  mažiausiai 10 minučių. Pabaigoje užbarstyti žiupsneliu druskos, pipirų ir šviežiais arba džiovintais čiobreliais.  Palikti atvėsti.

Tešla iškloti pyrago formą (galima kepri ie mažose formelėse). Uždėti svogūnų sluoksnį ir užpilti iš visų produktų suplaktu padažu. Ant viršaus pabarstyti aguonų grūdeliais arba sezamo sėklomis – ir skanu, ir gražu! Kepti 25-30 minučių orkaitėje, įkaitintoje iki 200 C laipsnių.

Svogunu pyragas su ciobreliais

Vienas komentaras apie straipsnį "Svogūnų pyragas. Mano firminis patiekalas"

  1. Nida Degutienė:

    Kristina, koks geras patobulinimas ir ypač gera proga gaminti snaudojant visą derlių, nieko neišmetant 👏

  2. Kristina:

    Pabandžiau dalį svogūnų pakeisti česnakų žiedkočiais (nes norėjau ką nors iš jų pagaminti) – buvo taip pat skanu kaip ir vien tik su svogūnais.

  3. Ilona:

    Kaip manote, ar galima pagaminti tešlą ir apkepti svogūnus dieną prieš?
    Ar geriau gaminti viską tą pačią dieną?

  4. Pingback: Svogūnų pyragas.

  5. Nida:

    Aurelija, kaip miela girdėti! Sveiki prisijungę prie maistą ragauti mėgstančių žmonių ratelio, kuris renkasi šioje erdvėje:) Tikiuosi, ir kiti receptai nenuvils (o aš visuomet esu pasiruošusi padėti, jei nutiktų kas nors netikėto virtuvėje:))

  6. Aurelija:

    Tai buvo pirmas išbandytas receptas iš jūsų blogo… Labai, labai vykęs receptas! Pyragas sultingas, sotus, tiesą sakant, vienu prisėdimu galima vienai pačiai suvalgyti ir su niekuom nesidalinti :)! Patiko net mažajam valgytojui :)! Tikrai dar kepsiu! Tiesa, tešlai pritrūkau sviesto, tad dėjau puse kiekio sviesto, likusę pusę aliejaus, o ant svogūnų viršaus dar ratuku padėliojau kumpelio (labai labai tiko 🙂 ). Kepiau 20 cm paprastoje torto skardoje, nuimamu dugnu. Pats tas dydis!
    Tai buvo pirmas išbandytas receptas iš jūsų blogo, ir tikrai ne paskutinis :)! Skanėstai jau surikiuoti į eilę :)!

  7. Nida:

    Egle, kiek pamenu maniškė apie 20cm (ir nesu Vilniuje kad pamatuočiau tiksliai:)). Bet pamėginkite ir su disesne – bus pagrindas plonesnis…

  8. Eglė:

    Gal prisimintumėt kokio dydžio formą naudojot šiai tartai? Mano forma didelė, panašu, kad reiktų dvigubinti ingredientus 🙂

  9. Pingback: Karamelizuotų svogūnų duona: neminkyta! – Nidos receptai

  10. Pingback: Svogūnų pyragas su sūriu ir muskatu

  11. Nida:

    Dėkui, Monika! kalorijų išties nemažai, ir stengiuosi jas visada mažinti visais būdais… Bet gi tokius pyragus ne kasdien valgom, tiesa?:)

  12. Monika:

    Aš taip pat daug metų darau svogunų pyraga. Pirma kart ragavau pas giminaite ir taip patiko 🙂 🙂 tik per daugel metų mano receptas šiek tiek kitoks gavosi. Tešla lygiai tokia pat kaip Jūsiškė, tačiau jei neturiu pieno būna jog idedu šaukštą grietinės 🙂 Įdarui pakepinu svogūnus ir idedu fermentinio arba kieto dziugo surio bei oregano. Mmmm… kaip skanu būna! Rekomenduoju! (žinoma kalorijų tikra bomba)

  13. Nida:

    Asta, labai džiaugiuosi, kad patiko! Kadangi esu daug kartų kepusi šį pyragą, kaskart tie svogūnai vis kitaip apsikepina – kada mažiau, kada daugiau. Net jei ir labiau apkepinant, reikia būti atsargiems, kad nesijaustų kartumo, kuris atsiranda, jei jie labai suskrunda… Be to, juk ir apkepinti svogūnai dar toliau baigia kepti pačiame pyrage! Jei pamėginsit ir gerai gausis, parašykit!:)

  14. Asta:

    Išbandyta – super! Tik klausimas dėl svogūnų: man atrodo, kad dar puikiau turėtų būti ne su gelsvais, minkštais svogūnais, bet kiek stipriau karamelizuotais. Gal bandėte?

  15. Neringa:

    Supratau, ačiū už operatyvumą ir gražų blog’ą 😉 Bandysim 🙂

  16. Nida:

    Neringa, man asmeniškai skaniausias – atšalęs svogūnų pyragas! Tačiau skaniausiais tą pačią dieną keptas, bet atvėsęs iki kambario temperatūros.

  17. Neringa:

    Sveiki, labai noriu pabandyti iškepti šį pyragą. Tik klausimėlis toks, ar šis pyragas tinka kiap užkandukas atšaldytas? Ar jį reikia patiekti dar šiltą?

  18. Lina:

    Jau du kartus kepiau pagal tavaji recepta. Isties puikus! Ypac patiko paprastai pagaminama tesla,kuri labai labai vykusi. Aciu!!

  19. Nida:

    Į sveikatą, Daiva:) Tikiuosi, kad bus pyragas kepamas dar nekart:)

  20. Nida:

    Dėkui už pastabas:) Visko pasitaiko per skubėjimą! Gal norėtumėte padirbėti šio blog’o kalbos redaktore? Mielai priimčiau į kompaniją!!

  21. kc:

    Gal receptas ir nieko, podružkės-komentatorės alpsta…. Tačiau nesuprantu, kaip galima taip rašyti receptą: … Kokius „sausus”,kas per „gabelėliai”? Paskaičius tokią rašliavą dingo noras gaminti pagal šį receptą, nes autorei nerūpi nei aiškiai aprašyti procesą, nei išsitaisyti gramatines klaidas. Linkiu labiau gerbti kitus ir save. Sėkmės.

  22. Nida:

    Ta matuoklė su puodelių atžymom – tiesiog nepamainomas dalykas šiais laikais, kai dauguma receptų (ypač skirtų Amerikos publikai) pateikiama ne kuo kitu, o puodeliais. Dabar daugelis matuoklių turi visus vienetus – ir svorį, ir tūrį, ir tiesiog puodelių atžymas. Verta įsigyti ir turėti:) Vis mažesnė investicija, nei svarstyklės:)

  23. Nida:

    Lina, Baffo jau sužavėjo vien pamačius jų tobulą puslapį. Va štai tokių vietų Vilniui verkiant reikia ir kuo daugiau!!
    Diana, standartiniame amerikietiškame puodelyje telpa 120 g miltų. Kadangi amerikiečiai tingi sverti, tai pas juos viskas matuojama puodeliais – ir skysti, ir birūs ingredientai… Tikiuosi, tu turi matuoklę, kur padalas sudaro 1/2, 2/3, 3/4 puodelio?:)

  24. Lina:

    Nida,olimpieciu gatveje yra tas restoranas. Paziurek ju tinklapi http://www.boff.lt Mes ten visai atsitiktinai pakliuvome,be jokiu rekomendaciju. Likau suzaveta. Tad kol nesugedo:))),nors labai noreciau tiketi,kad taip neatsitiks, butinai nueikite!!! Vienas puikiausiu atradimu Vilniuje.

  25. Dovilė:

    Nida, nebūna per kietas, jei svogūnus smulkiau, ploniau supjaustai. Aš kepdama pirma tešlą įdedu, pakepu, ji pakyla, tada subadau, suberiu žalius svogūnus. Tada jau ilgiau pakepa ir pačiam gale tik plakinį užpilu ir sūrio pabarstau. Sūris būtinai turi būti puskietis, nes kitaip tikrai „pica” su tąsiu sūriu gautusi, o turi gautis gi pyragas ir dar su pretenzija į prancūzišką gurmetiškumą;-)))

  26. Nida:

    Beje, Dovile, mano dukra ne tik išaugo iš dešrelių-kiaušinių-varškės sūrėlių-varškėtukų amžiaus, bet pasidarė tikra gurmanė. Ji išmano kai kuriose srityse daugiau nei aš!!! Taip kad viskas pas jus dar prieš akis!!:)

  27. Nida:

    Grita, niekuomet nesu ragavusi antienos sultinio!! Ar jis ne per riebus? Ar tu riebalus nupili? Labai įdomu!!!

  28. Nida:

    Mergaitės, Boffe nebuvau, net negirdėjau apie šią naują vietą! Būtinai parašykit daugiau info, nes būsim trumpai Lietuvoj balandžio pabaigoj, mielai pabandytumėm!:) Serpent, kaip neblogai tu čia tą receptą pagerinai – net neabejoju, kad bet koks priedas prie šio svogūniško komplekto tinka. O kai labai skubi, kaip Dovilė pataria, ir su šaldyta tešla galima puikiai prasisukti. Tik su nekepintais svogūnais tai aš niekad nebandžiau kepti. Dovile, o ar nebūna per kietas įdaras??…

  29. grita:

    Na,siandiena as paskutine,tikriausiai.Be galo puikus sie pyragai su kuo beiskeptum,o dar prie taures vyno…o as ka tik baigiau virti antienos sultini irgi nerealiai skanus,nors uztrunka pakankamai ilgai.

  30. Dovilė:

    Nida, paguodei, kad ir tavo dukra nebuvo sužavėta kulinariniais eksperimentais. O tai maniau, kad aš viena beviltiškai įstrigusi blynelių, makaronų, dešrelių, varškės sūrelių stadijoje.
    O aš svogūnų pyraga kepu iš šaldytos bemielės tešlos ir svogūnų nebekepinu ant keptuvės, bet iškart dedu ant tešlos ir kepu. Ir būtinai ementalio sūrio užbarstau šiek tiek ant viršaus. Čia matyt toks jau patiekalas, kad kiek šeimininkių, tiek skirtingų receptų;-)

  31. Serpent:

    Išbandytas vakarienei! Nu labai gardu 🙂 Tik aš dar nuo savęs į troškinamus svogūnus šliūkštelėjau vyno, o ant viršaus prie sezamo lietuviško varškės sūrio patrupinau.

  32. odeta:

    Sutinku su Lina, Boff-e svogūnų sriuba laaaabai skani…ir šiaip ten viskas nerealu…ir tuno tartaras:)

  33. Lina:

    Beje, svogunu sriuba tikrai puiki restorane Boff 🙂 Nida,ar jau buvai ten?

  34. Nida:

    Odeta, svogūnų sriuba – niam niam…:) Dievinu sriubą, tik labai nepatinka, kad į sienas daug svogūnų kvapo prisigeria, kol ją verdi:) Bet tiek to to kvapo – sriuba verta dar netokių nepatogumų… O tu kai alkana į maisto blog’us nežiūrėk, nes tikrai skrandis paskui į mazgus susisuka:))

  35. Odeta:

    Nida, sėdžiu be pietų, prie darbo stalo ir kaip išprotėjusi dirbu…o tavo pyragas…o nuotraukos…apsiseilėti galima:)Mielai sukirsčiau gabalėlį, o jeigu dar balto vyno taurę, iš viso būtų fiesta:))))
    Aš tai svogūnų sriubą verdu…ji pas mus firminė:)

  36. Nida:

    Oi Skaitytoja, man viskas kas su špinatais – neapsakomai skanu:) O špinatai su sūriais, kokie jie bebūtų – išvis jėga. Bet, kaip sakai, tų klaorijų tūkstančiai šiek tiek atbaido nuo pernelyg dažno mėgavimosi šiais gardėsiais:) Tuo tarpu mano svogūnų pyragas geras dar ir tuo, kad ko jau ko – svogūnų spintelėj visuomet yra, tad didelio pasirengimo reikalui iškilus nereikia:)

  37. Skaitytoja:

    Nida, sis pyragas – nuostabus! As irgi daznai toki kepu. Is serijos – paprastas, bet ne prastas! O mano firmine tarta – spinatu ir ivairiu suriu (maisai ivairius svelnius su astriais). Darau kai buna sveciu tik, nes kcal bomba, bet nepaprastai skanu prie taures vyno 🙂

  38. Nida:

    Aplenkei visus:) Juodom sezamo sėklom puošiau kelis kartus, nes neturėjau aguonų:) Skanu ir su juodom, ir su paprastu sezamu, ir net be nieko. O čiobreliai – būtinas elementas, ir į visų palepių priberiu, ir ant viršaus puošiu. Gaunasi toks specifinis skonis, dėl kurio pyragas ir yra mano „firminis”:)))

  39. Ruta:

    Staigi as pirma!! Aplenkiau Grita :]
    Niam!! Visa laika juodom sezamo seklom puosdavai, o i vidu irgi thyme dedi? Dabar net nebeatsimenu ar dedavai ar ne.. mmm sita tikrai labai megstu, bet jau tikrai neprimena picos :]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *