Kai sužinodavau, kad mokyklos valgykloje pietums bus švilpikai, ta diena iškart tapdavo Mano Diena! 🙂 Kvapnūs ir minkšti bulviniai kvadračiukai, apipilti gelsvu sviesto padažu, kaip mat išgaruodavo iš mano lėkštės. Atrodydavo, kad švilpikais galėčiau maitintis kiauras dienas. Tik kažkodėl mama namuose niekuomet jų negamindavo, todėl juos smaguriaudavau tik mokyklos valgykloje.
Kodėl toks keistas šito patiekalo pavadinimas klausiau savęs ne kartą. Gal kas žino tikrąją istoriją? 🙂
Keistų keisčiausia, bet paskutinį kartą švilpikus valgiau… mokykloje! Vadinasi, prieš 20 metų. Oho!!!
Po švenčių, kaip įprasta, lieka visokiausių „neapskaičiuotų” likučių. Pas mus kažkaip prisikaupė šiek tiek virtų bulvių. Žiūrėjau į jas, mąsčiau ką galima padaryti, galvojau apie itališkus gnioci, arba apie žemaitiškus blynus, ir staiga plykstelėjo mintis: lietuviškus švilpikus!
Receptą net neverta aprašyti – jis toks paprastas… Bet, dėl visa ko, jei turite virtų bulvių (arba ryšitės specialiai jų išsivirti), sutrinkite jas į košę. Įmaišykite 1-2 plaktus kiaušinius, įverkite druskos, pipirų, šiek tiek muskato riešuto ir pridėkite kelias saujeles miltų. Tešlos nepadarykite tokios, kad ji neliptų prie rankų, nes švilpikai tikrai bus tinkami tik švilpti, ne valgyti 🙂 Aš palieku visai lipnią minkštą masę, o paskui, formuodama vamzdelius, gausiai pasibarstau miltais stalą ir gerai miltuose „suvilgau” rankas. Tad iš štai tokios tešlos padarykite ilgus vamzdelius ir juos šiek tiek skersai supjaustykite (kaip varškėtukus).
Kepkite orkaitėje 180C kol gražiai pagels, apskrus.
Padažui ištirpinkite gumulėlį sviesto, nuėmus nuo ugnies įmaišykite 1-2 šaukštus grietinės, įverkite truputį cukraus, šiek tiek druskos, pipirų ir viską gerai išmaišykite. Iškepusius švilpikus apliekite padažu ir minutėlę palaukite, kol padažas įsigers ir juos suminkštins.
Manau, kad ir jūs mielai su šiuo patiekalu sugrįšite į vaikystę 🙂 Juk kartais reikia tik impulso, kad prisiminimai atgimtų 🙂
Oi geras! Ir ash prisimenu shituos ish mokyklos!