Šaltis mane veikia taip: sėdžiu šiltuose namuose, žiūriu į speigą už lango, ir galvoju ką čia skanaus pasigaminus:) Geriausia ką nors su išraiškingais prieskoniais, tokiais kaip cinamonas, imbieras ar kardamonas… Ir nenusiraminu tol, kol nerandu kokio įdomesnio recepto, ko nors, ko dar iki šiol nebuvau gaminusi, kažko, geriausia kas reikalautų kažkokių naujai išmokstamų įgūdžių.
Taip atsitiko ir šįkart, o mano taikinyje skandinaviškos bandelės buvo jau seniai:) Cinamonines bandeles kepu ganėtinai dažnai, o štai su kardamonu apskritai labai atsargiai elgiuosi virtuvėje:) Nemažais kiekiais naudojamas kardamonas man tobulai dera tik dviejuose (saldžiuose) dalykuose: stiprioje saldžioje arabiškoje kavoje arba Kalėdiniuose sausainiuose ir meduoliuose. Švelnios kardamono natos man patinka indiškuose patiekaluose, tačiau kai kas nors iš nežinojimo ima ir padaugina kardamono kokiame mėsiškame troškinyje, tada jau man toks patiekalas tampa nevalgomu…
Sunkiausias momentas kepant šias bandeles – tai įvaldyti jų susukimo techniką:) Todėl verčiau kelis kartus peržiūrėkite video prieš imdamiesi darbo:) Ir turėkite kompiuterį netoliese, nes prireiks darbo metu dar pasitikslinti, kaip gi ten ant tų pirštų tešla vyniojama:) Pirmosios bandelės gal ir nesusivynios tobulai, bet sulig kiekviena sekančia tikrai jos tik gražės:)
Bandelės bus kepamos trumpai, gana aukštoje temperatūroje, todėl pravartu būti arčiau orkaitės, kad spėtumėte bandeles ištraukti, jei tik jos imtų svilti:) Man taip nenutiko, net teko minutę pridėti kepant:) Mano vyras sušveitė iškart keletą dar šiltų bandelių su pienu, o aš galiu jas nesustodama valgyti su kava arba arbata. Aišku, skaniausios dar šiltos, iškart iškeptos, o kitą dieną galima jas trumpai atšviežinti orkaitėje (jei tik liks iki kitos dienos:))
- 25 g šviežių mielių
- 90 g cukraus
- 250 ml pieno
- 530 g miltų (naudojau speltos)
- 1/2 šaukštelio druskos
- 7 g malto kardamono
- 100 g sviesto, ištirpinto ir atvėsinto
- 100 g minkšto sviesto
- 100 g rudojo cukraus
- 1.5 šaukšto malto kardamono
- 70 ml vandens
- 1 šaukštas aksinio sirupo*
- 50 g cukraus
- 1 šaukštas malto kardamono
- Pirmiausia pasigaminkite mielių mišinį: nedideliame indelyje sumaišykite mieles su 1 šaukštu cukraus, įpilkite 1/4 stiklinės šilto (ne karšto!) pieno ir įberkite 3 šaukštais miltų. Viską sumaišykite ir palikite šiltoje vietoje, kad masė suputotų.
- Dideliame dubenyje sumaišykite likusius miltus su druska ir kardamonu. Supilkite mielių mišinį, likusį šiltą pieną ir lydytą atvėsintą sviestą. Užminkykite elastingą tešlą. Suformuokite iš tešlos rutulį, dubenį uždenkite plėvele ir palikite šiltai, kad pakiltų (apie 1-2 val).
- Sumaišykite kardamoninio įdaro ingredientus. Dvi kepimo skardas išklokite pergamentiniu popieriumi.
- Tešlą ant miltais pabarstyto darbastalio iškočiokite į didelį stačiakampį, maždaug 30x60 cm. Ilgoji stačiakampio kraštinė turi būti plotis, o trumpoji - ilgis. Visą tešlos pagrindą patepkite tolygiai kardamoniniu įdaru. Padalinkite ilgąją kraštinę į 3 lygias dalis (maždaug po 20cm), pažymėdami trečdalius iš abiejų pusių. Užlenkite viršutinę stačiakampio dalį ties pažymėta pirma trečdalio dalimi, o ant šios užlenkite apatinį trečdalį. Tešlą supjaustykite maždaug 1.7-2cm pločio juostelėmis (geriausia tą daryti picai pjauti skirtu rateliu). Susukite kiekvieną juostelę taip, kaip parodyta video filmuke. Dėkite į kepimo skardą, palikdami gana nemažus tarpus. Uždenkite švariu virtuviniu rankšluosčiu ir palikite šiltai, kad pakiltų (apie 30-60 min).
- Orkaitę įkaitinkite iki 220C.
- Bandeles patepkite cukraus sirupu ir pabarstykite cukraus ir kardamono mišiniu. Pašaukite į įkaitusią orkaitę ir kepkite 8 minutes, arba kol garžiai apskrus.
- * Jei neturite po ranka auksinio sirupo, užvirinkite 70ml vandens ir įberkite 60g cukraus. Virinkite, kol sirupas sutirštės.
Ačiū, Lilija, dėkui kad pastebėjot… Kai nėra redaktoriaus, kuris sutikrintų kaskart ar nieko nepraleidau, tai tenka pasikliauti skaitytojaus. Šaunuolė, kad susitvarkėt:) Gaila, negaliu pakoreguoti, nes čia sena forma, kurios dabartinis blog’o layout’as nepalaiko…
Nerealiai skanios bandelės! Tiesiog fantastiškai skanios 😉 Tik aprašyme prie tešlos praleistas cukrus, kuris nurodytas prie ingridientų, bet aš dėjau 🙂
Cha cha cha cha – bet užtai koks kūrytbiškumo triumfas! Žaviuosi! Nemažai kitų būtų šveitę dar neiškepusią tešlą į konteinerį, praradę visas viltis:) Net neabejoju, kad buvo skanu, nes bandelės visokiame pavidale yra tiesiog tobulos.
Nida, prisidirbau 🙂 Įpyliau papildomai 50-60 ml pieno. Vakar užgriuvo svečių, su kuriais išbraukėm į miestą, ir pakilusi tešla nukeliavo į šaldytuvą. Šiandien vietoj kardamono- cinamonas. Vietoj lankstymo ir sukimo ant pirštų- vyniotinis, supjaustytas rulonėliais. 😀 Ar reikia sakyt, kad gavosi visai ne kardemummabullar, bet labai skanios ir minkštos mielinės cinamoninės bandelės 🙂
Aha, neįsiskaičiau iš pirmo karto 🙂 Ačiūūū! Bandysiu vėl.
Jurga, aš apie kitą receptą:) Iš recepte siūlomų 250g aš naudojau 240. Šiuo konkrečiu atveju 530g mažinčiau max 20 g miltų…
Nida, bet recepte tai 530 gramų? Perpus mažiau ar kaip? 🙂
Jurga, štai kepiau šiandien bandeles mielines (receptas bus netrukus:)), tai vietoje 250g dėjau 240 speltų miltų. Daug nenumažinu, bet keliais gramais – visada. Juk verčiau pasimiltuosiu paviršių formuodama, jei jau bus lipni tešla. Bet paprastai pakilusi ji lipni nebūna:)
😀
Geras patarimas, Nida, aš irgi išlukštensiu kitą sykį! Prašyčiau pasvert miltus, kai kepsit vėl – nesu didelė specialistė mielinių kepinių, neįsivaizduoju, kiek galima mažinti jų kiekį…
Man ta šiluma primena Izraelį, kai padėdavau terasoje mielinius kepinius, kad geriau kiltų (namai būdavo vėsinami kondicionieriais, bet lauke – kaip pečiuj:) Kildavo kaip pašėlus tešla). O kardamoną aš lukštenu… Ir tada grūdu akmeninėje grūstuvėje. Senoviškai 🙂
Nida, aš ir per karštį vakar iškepiau 🙂 Bent gerai tešla kilo 😀 Bet noriu dar 🙂 🙂 Bėda, kad man nuo kvietinių miltų šiokia tokia alergija, nors smarkiai nepersirydama galiu saikingai pasmaguriauti 🙂 Ai, tiesa, o Jūs kardamoną gliaudot ar malat visas ankšteles? Vakar sumaliau visas, cukraus pridėjusi, kad geriau maltų 🙂
Jurga, ir aš kėsinuosi jas kepti, nes gi atvėsimais grasinasi:) Jo, miltų gal geriau į tokias bandeles šiek tiek nedadėti. Kuo minkštesnė tešla, tai ir bandelės minkštesnės būna… Tai kas kad lipni, aš miltais pasibarstau darbastalį ir mano jos paklūsta…. Miltai miltams nelygu, bet panašu, kad tikrai jų buvo šaukštu-kitu per daug, jei atvėsę sikietėjo….
Kadangi kai kas sakė, kad norams reikia pasiduoti, pasidaviau 🙂 Viską griežtai susvėriau, kitą sykį bandysiu gal kiek mažiau miltų berti, nebent speltos miltai sunkesni už paprastus kvietinius 🙂 Bosch’as viską pasakiškai suminkė. Man pasirodė standoka tešla. Tiesa, kočioti labai patogu buvo, šiltos bandutės buvo laaaabai gardžios, bet atvėsusios sukietėjo. Menka bėda, pavaišinau dar šiltomis kaimynus ir ne kažkas liko 😀 Na o kardamono kitą sykį dėsiu kiek parašyta 😐 Sumąsčiau, kad bus labai stipru, ir be reikalo dėjau kardamono mažiau 😐 Būtinai pakartosiu, ačiū!
Oi, Indre, aš pieno išvis nemėgstu nuo vaikystės… O dar šilto?… O dar su medum?… Kai dukrai darydavau tokį vaistą, tai užsikimšusi nosį stovėdavau:) Pavydžiu tiems, kas pieną mėgsta:)
Aš tai mėgstu truputį kardamono į karštą pieną su medum
Galima, ir labai geras klausimas, nes ne visi mėgsta (arba turi po ranka) šviežias mieles. Šiame recepte sausų mielių reikės 12g.
Ar galima naudoti sausas mieles vietoj šviežių? Kiek tuomet reiktų sausų mielių? Ačiū.