Neįtikėtina, kaip anksti šiemet į Europą atkeliavo vasara!! Ji, tiesą pasakius, net dorai neiškeliavo iš Pietų Pusrutulio, šiemet pas mus kaip reta saulėtas ir gana šiltas ruduo. Bet žiema į Austrliją jau pakeliuj, apie ją byloja baigiantys nukristi paskutiniai medžių lapai ir kasryt ant žolės pasirodanti šalna…
Jei vasarą australai leidžia gamtoje ir gryname ore, tai šaltesniais mėnesiais mieste ima dėtis visokie įdomūs dalykai. Bėda ta, kad reikia gerai žinoti, kaip surasti informacijos apie tai, kas vyksta Kanberoje. Man kartais susidaro įspūdis, jog viskas čia užslaptinta dar ir tam, kad suradęs kokią įdomesnę veiklą, tik labiau ja džiaugtumeis 🙂
Štai prieš keletą savaičių skaitinėjant vieną mano prenumeruojamų newsletter’ių akis užkliuvo už mažo pranešimo, jog vienoje slaptoje vietoje vieno penktadienio vakarą bus organizuojama privati vakarienė, į kurią kviečiami žmonės, kurie nori susirasti naujų bičiulių ir praleisti laiką nepažįstamų bendraminčių rate, besimėgaujant gardžiu maistu. Buvo nurodytas ir būdas kaip įsigyti bilietus (po 90 AUD žmogui). Toks diskretiškas pakvietimas mane visai suintrigavo, apie Social Dinner Clubs esu nekart girdėjusi ir skaičiusi, jie populiarūs D. Britanijoje bei didžiuosiuose Australijos miestuose – Sidnėjuje, Melburne. Tokių neformalių susitikimų esmė – koks nors entuziastas imasi organizuoti susibūrimą prie stalo kokioje nors neįprastoje erdvėje (savo namuose ar kokiose kitose patalpose), jis pats ar kartu su kitais pagamina maistą, dalyviai padengia to pagaminto maisto kaštus, o pagrindinė idėja yra ne uždirbti pelno, bet sukviesti prie stalo nepažįstamus. Skirtingai nuo vakarienės restorane (kur taip pat sueina nepažįstami žmonės), tokiame vakarienės klube visi sėdi prie bendro stalo tarsi kokiame giminės baliuje, vyksta pokalbiai ir žaidimai, žmonės susiranda draugų ir bičiulių, tiesiog smagiai praleidžia laiką.
Man tik duokit daugiau tokių nuotykių!! Aš jiems visuomet sakau TAIP 🙂 Tuo tarpu mano vyras – gerokai atsargesnis, jam didesnis komfortas, kai jis žino, kur jis eis, kas dalyvaus vakarienėje, su kuo ir apie ką jis bendraus. Nuraminau jį, kad prarasti nėra ką – net jei nepatiks, po poros valandų grįšim namo ir vėl būsim savo aplinkoje. Juk tokios „aklos” vakarienės gali būti arba kažkas labai gero, arba kažkas, ko nesinorėtų kartoti. Ir viskas priklauso nuo daugelio faktorių – labiausiai, turbūt, kokia publika atsilieps į organizatorių kvietimą.
Bilietai į renginį buvo parduoti per dieną (gerai, kad suskubau!!), artėjant vakarienės dienai, gavom instrukcijas kur atvykti. Pasiėmę vyno butelį (mėgstamų gėrimų svečiams galima atsinešti patiems, nors vakarienėje tikrai buvo pakankamai gero vyno!) tamsiomis gatvėmis nužygiavom nurodyto adreso link. Sunkokai suradom kažkokius laiptus, vedančius į antrą aukštą…. Ten, pasirodo,- dienomis veikianti kosmetikos studija, kurią šiam vakarui kažkas ėmė ir pavertė jaukia vakarienės vieta!! Grojant ramiai džiazo muzikai, plevenant žvakių šviesoms, į studiją rinkosi nepažįstami žmonės, kiekvienas buvo pasitiktas su taure vyno ir plačiomis šypsenomis….
Iš viso mūsų buvo 18. Vakarienę inicijavo ir visą maistą ruošė simpatiška mergina Renee, jos tėvas australas, o mama – iš Papua Naujosios Gvinėjos. Renee dievina gaminti ir visuomet kelia ranką, kai reikia pasisiūlyti, kas ruoš šeimos šventes – Kalėdas, Velykas ir kitas. Svečiai, kurie atsiliepė į kvietimą ir susirinko į Renee draugei priklausančią kosmetikos studiją – nuo apie 30 iki 60+ metų amžiaus, daugelis tokiame vakarėlyje dalyvauja pirmąkart. Štai Bernadette – advokatė, trijų vaikų mama ir šešių anūkų močiutė. Joe – gydytojas pediatras, į vakarėlį atvykęs su žmona Hannah. Jų bičiulis Richard – inžinierius, jis draugauja su Renee partneriu ir dievina sportą (čia jau mano vyrui vakarėlis iškart „užsiskaitė”, nes susirado entuziastingą bičiulį savo savaitgaliniams dviračių žygiams:)). Dar kelios trisdešimtmetės merginos, pora vaikinų, ir patalpa pamažu prisipildė juoko, pokalbių ir šurmulio…
Indus, kuriuose Renee tiekė maistą, mergina pasiskolino iš savo anytos. Visiškai nesvarbu, kad visiems nepakako vienodo rašto lėkščių, užvis svarbiau, kad Renee paruoštas maistas buvo tiesiog dieviškas!! Šviežiai kepta fokačia su plaktu sviestu, paskanintu skrudintais česnakais ir Maldon druskos kristalais pradėjo vakarienės ritualą. Po užkandžio sekė tiršta moliūgų sriuba, o pagrindiniam patiekalui Renee paruošė 12 valandų lėtai keptą ėrienos kumpį su skrudintomis morkomis ir cukinijomis. Desertui ragavome šokoladinio muso ir mėgavomės stikleliu porto.
Aš jau seniai nebuvau šitiek juokusis!! Mudu su vyru buvom vieninteliai užsieniečiai australų tarpe, išmokom ne vieną visus įtraukiantį žaidimą, kurį australai žaidžia susėdę prie vaišių stalo! Renee planuoja tokias vakarienes daryti bent kartą per sezoną, vis kitoje vietoje, aš pasisiūliau jai padėti su maisto ruošimu, ir jau tikrai norėsiu būti kitų klubo susirinkimų viešnia 🙂 Jau sutarėme su Renee pasimatyti kitą savaitę puodeliui kavos ir pasidalinti idėjomis, ką įdomaus kartu Kanberoje galime nuveikti. Mano vyras šeštadienį mins dviratį su Richard’u, aš pagal sąrašą lankysiuosi kitų vietinių prirekomenduotose Kanberos kavinėse. Slapta jau kuriu planus tokį „social dinner club” įkurti ir Vilniuje, kuomet parsikraustysiu į Lietuvą 🙂
Tuo tarpu šiandien dalinuosi su jumis spagetti su cukinijomis receptu, kurį dažnai ruošiau kai Australijoje spigino vasaros karščiai!! Tada, kai mažiausiai laiko norėjosi gaišti virtuvėje, vien tik mėgautis šviežiais ingredientais ir lengvais vasariškais valgiais.
| Pasiruošimas | 10 min |
| Laikas | 15 min |
| Porcijos |
porc
|
- 3 cukinijos (nedidelės)
- druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų
- 250 g spagetti (sausų, nevirtų)
- 60 ml Alyvuogių aliejaus
- 6 česnako skiltelės (susmulkintos)
- 2 čili pipirai (susmulkinti) arba pagal skonį
- sauja šviežių baziliko lapelių (plius šiek tiek patiekiant)
- ½ stiklinės sutarkuoto parmezano sūrio
- citrinos sulčių (pagal skionį, jei patinka rūgštesni poskoniai)
- 1 šaukštas Alyvuogių aliejaus
- ½ stiklinės panko džiūvėsių
- druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų
Ingredientai
Apkepintiems džiūvėsiams
|
|
- Cukinijas sutarkuokite (geriausia - mandolina, arba spiraline pjaustykle, arba rankomis) pailgais šiaudeliais (a la makaronais). Sudėkite supjaustytas cukinijas į didelį kiauraindį ir pabarstykite ½ šaukštelio druskos. Švelniai pamaišykite ir palikite pastovėti, kad išsiskirtų sultys.
- Užkaiskite didelį puodą vandens, gerai pasūdykite ir virkite spagetti al dente, apie 2-3 minutėmis mažiau, nei parašyta ant pakelio. Samčiu nupilkite apie 1 stiklinę vandens, kuriame virė pasta, ir atidėkite į šalį. Likusią karštą masę (pastą ir vandenį, kuriame virė) pilkite tiesiai ant cukinijų, į kiauraindį (taip karštas vanduo nuplikys ir apvirs cukinijas). Paliktie viską nuvarvėti kriauklėje. Virtuvinėmis žnyplėmis sumaišykite cukinijas ir pastą.
- Didelėje keptuvėje įkaitinkite 1 šaukštą aliejaus ir suberkite panko džiūvėsėlius, pabarstykite druska ir pipirais. Kepinkite maišydami, kol džiūvėsiai gražiai apskrus, išimkite iš keptuvės į mažą dubenėlį ir atidėkite į šalį.
- Keptuvę iššluostykite popieriniu rankšluosčiu ir įpilkite likusį aliejų. Suberkite česnakus ir čili pipirus, pakepinite apie pusę minutės, kol pasklis aromatas. Sudėkite spagetti kartu su nuplikytomis cukinijomis, suberkite bazilikų lapus (kelis pasilikite papuošti), parmezaną, įspauskite citrinos sulčių, dalį pakepintų panko trupinių, ir kepinkite maišydami, jei reikia, įpilkite skysčio, kuriame virė spagetti, kad masė paskystėtų. Jei masė pernelyg vandeninga, įberkite dar parmezano ir dar šaukštą atidėtų apkepintų džiūvėsių. Viską pabarstykite grūstais pipirais. Paragaukite, ar netrūksta sūrumo, rūgšties. Patiekite pabarstę apkepintais džiūvėsėlis, tarkuotu parmezanu ir atidėtais bazilikų lapeliais.
Recepto idėja - SBS food
Jums taip pat patiks:
Margarita, ach tie vaikystės skoniai – jie patys skaniausi… Beje, svieste pakepinti džiūvėsėliai – labai lenkiškas dalykas, jų virtuvėje plačiai naudojamas.
Sveiki, mano močiutė gamindavo pasta (tada vadindavosi makaronais :-D) su kepintais džiuvėsėliais ir sviestu, buvo vienas skaniausių ir jaukiausių vaikystės patiekalų 🙂 Dar kepintais džiuvėsėliais ir sviestu lydytu užpildavo virtus varškėčius, kuriuos vadindavom sirnykais 😉 Priminėte, ačiū,
gaminsiu būtinai spagečius su džiuvėsėliais ir cukinija 🙂