Kas man pasidarė?? Kurį laiką manęs neapleidžia mintys apie šokoladą! Visuomet galėjusi pasigirti gana gera disciplina, kai kalba eina apie saldumynus, kažkurią dieną nusipirkau dvi plytas šokolado ir nė nepajutau kaip jų neliko tol, kol parvairavau iš parduotuvės namo!!
Mūsų namuose šokolado ir saldainių būdavo gana dažnai. Būdavo todėl, kad man patikdavo turėti „kažką saldaus” tam atvejui, jei išauštų diena, kai to saldaus labai norėtųsi. Nei aš, nei mano dukra nebuvome linkę prisėsti prie kalno saldainių ir atsistoti tik tuomet, kai iš to kalno liks tik krūva popierėlių… Vaikystėje mamai paprastai nereikėdavo slėpti nuo mūsų su broliu saldainių, o mes, beje, ir išrankūs jiems būdavom… Oi netikdavo mums nei nomedos, nei kokie karakumai ar raudonosios aguonos… Po naujamečių švenčių ir kalnų saldumynų, kuriuos paprastai gaudavom dovanų, šie taip ir susendavo stovėdami vazelėje ant stalo… Nelabai mums tie saldainiai rūpėjo…
O štai mano kaimynės mergaitės net alpdavo nuo šokoladinių saldainių… Kai tik likdavo namie vienos, apkraustydavo visas spinteles ieškodamos, ar tėvai nelaiko kokios dėžutės pasislėpę… Tiesą pasakius, visada rasdavo (todėl ir ieškodavo), nes tėvai – medikai, tais laikais dažnai pacientai saldainiais daktarus pamalonindavo… Slapčia pradarydavo dėžutę, vieną saldainį išsitraukdavo, kitus šonais suguldydavo, „kad niekas neįtartų”, bet po akimirkos jau ir vėl ranka tiesdavosi į dėžutę… Reikdavo kitu kampu likusius batonėlius surikiuoti… Visko buvo – ir tuščius popierėlius palikdavo, ir duonos gabalėlius susukdavo, kad tik į kailį negautų… Bet tiek tų saldainių jų namuose būdavo, kad nelabai kas suko galvą kur tie šokoladai nugaruoja… Tai kartais aš pas jas nuėjusi irgi kokiam saldainiui susigundydavau, bet tikrai nebuvau nuo jų priklausoma, kaip kiti vaikai… Gal dėl to ir dukrai saikingą meilę saldumynams pavyko įskiepyti…
O štai vyriškoji mūsų šeimos dalis tai jau šokolado akyse pakęsti negali. Taip stipriai negali, kad vos pamato- iškart suvalgo 🙂 Aš jau ėmiau slėpti skanesnius saldainius savo slėptuvėje, kad turėčiau tada, kai jų norėsis, o ne tada, kai reikia paskubėti valgyti, nes tuoj neliks…
Tad dabar suprantat, kaip sunerimau, kai to šokolado poreikis užvaldė mane pačią nekontroliuojamai? Bet radau gana greitai išeitį – tiesiog iškepiau klasikinių šokoladinių sausainių (chocolate chip cookies). Kad per maža to šokolado nepasirodytų, dar ir labai šokoladiniais gabalėliais paskaninau. Gal čia labiau tikę būtų balto šokolado gabalėliai, bet dėjau geriausius, kokius tik turėjau, ir kad labai šokoladiniai būtų – perpus pieniško šokolado ir tamsaus juodo.
Gal kuriam laikui bus ramu dūšioj, kaip manot?:)
Pasiruošimas | 15 min |
Laikas | 12 min |
Porcijos |
vnt
|
- 170 g sviesto (ypatingai minkšto)
- 120 g rudojo ckraus
- 120 g baltojo cukraus
- 1 kiaušinis (didelis)
- 1 šaukštelis vanilės ekstrakto
- 230 g miltų kvietinių
- 50 g kakavos miltelių
- ¾ šaukštelio valgomosios sodos
- ¼ šaukštelio druskos
- 1 šaukštas pieno
- 150 g šokolado gabaliukų (chocolate chips) arba susmulkinto šokolado
Ingredientai
|
|
- Visi ingredientai turi būti kambario temperatūros, o sviestas - ypač minkštas! Sviestą kartu su abiejų rūšių cukrumi sudėkite į virtuvinio kombaino indą ir plakite kol visas cukrus ištirps ir masė bus labai puri ir balkšva. Įmuškite kiaušinį ir supilkite vanilės ekstraktą ir toliau plakite, kol labai gerai susijungs visi ingredientai.
- Suberkite miltus, kakavą, druską ir sodą. Sumaišykite tik kol susijungs ingredientai. Pačioje pabaigoje įmaišykite pieną ir šokolado gabalėlius.
- Įkaitinkite orkaitę iki 160C (su apipūtimu). 2 kepimo skardas išklokite pergamentiniu popieriumi. Formuokite maždaug nedidelio graikiško dydžio tešlos rutuliukus (apie 1 šaukštas masės) ir juos dėkite ant skardos, palikdami tarpus, kad sausaniai kepdami turėtų kur plėstis. Galite jų nesuplokštinti kepant jie patys suplokštės iki reikiamos formos. Kepkite 12 minučių, arba kol patys krašteliai pradės ruduoti. Ilgiau nekepkite nes atvėsę jie sukietės, o reikėtų, kad viduje išliktų drėgni ir tąsūs. Išėmę kelias minutes palikite skardoje, kurioje kepė, vėliau perkelkite ant grotelių ir pilnai atvėsinkite.
Recepto šaltinis - Moje Wypieki
superiniai sausainiai!!!
Nuostabūs! (:
Agne, čia kai reikia toks saldumo bombos. O kartais tikrai jos reikia, ir nieko čia nepadarysi:)
Puikūs sausainiai! Tikrai, kaip ir žadama, „saldūs iki negalėjimo”, bet labai verti dėmesio
Šaunuolė, Rima, smagu, kad patiko.
Nuostabiai skanūs, net, jei būtų nepavykę, būtų vistiek nerealūs! Puikus receptas kepti kartu su vaikais!
Pingback: Žali matcha sausainiai – Nidos receptai
Jūrate, oi žinau tą jausmą:) Irgi galvojau gal iš pusės normos kepti, bet suėjo visa tik dūmai parūko 🙂 Su kava tiesiog idealu….
Ingrida, labai džiaugiuosi!
Sausainukai tobuli, gal kiek saldoki, bet neišsileido, paplokštejo, kaip ir minejot. Dekui už receptuką🌸🍪
Labas vakaras,
Labai skanūs, pavyko puikiai. Bijau, kad rytojaus kavos ,nesulauks tie „kaštoniukai“ ;-D. Ačiū labai !
Hm, Erika, labai nustebinot, kad taip gavosi… Man kaip tik, per mažai ištežo:) Tai va sukau galvą ką turėjau padaryt kitaip, kad ištežtų labiau:) Bet jūsiškiai patežo labiau – ar tikrai miltų įdėjot tiek, kiek parašyta?… Orkaitės temperatūra gal per maža?… Tešla tirpo, bet nekepė?… Sunku pasakyti, tikrai labai labai keista, nes čia, atrodytų, visiems vienodai turėtų gautis:)
Išbandėm receptuką, skanumėlis, bet nieko panašaus į Jūsų gražias nuotraukas nesigavo :(, palikom tarp rutuliukų po 2-3 cm, darėm viską pagal receptą, bet viskas subliuško į vieną bendrą blyną ir visai neiškilo. Supjaustėm gabaliukais ir skaniai valgome. Bet kodėl visgi nepavyko?
Inga, pasirodo, ne tik aš nuo savęs slepiu tokius dalykus (man labiausiai pasiteisnęs šaldymas:)) Tada mažom porcijom išsitraukiu ir nepadauginu:)). Bet bent jau šią savaitę turėjau pasiteisinimą – kasiau daug sniego lauke 🙂
nesusilaikiau 🙂 iškepiau, tiesa, pusė porcijos dariau…na dūšioj ramiai nepasidarė…teks nuo pačios savęs ir vyro slepti..bet jau tokio skanumo:)
Anna, super, linkiu skanaus savaitgalio:)
Rasa – labai faina, kad patiko.
Pasakiški sausainiai! 😊
Nuostabu!!! Ačiū!!! Savaitgalio desertas sugalvotas.
Dalia ačiū:) Oi kaip faina, kad jau ir kepsit, tik sviestas kuo skystesnis tuo geriau:) tuo labiau išplokštės sausainiai kepant. Maniškis galėjo būti šiek tiek dar šiltesnis (skystesnis), tai būtų tokie labiau sausainiški gavęsi 🙂 Skanaus:)
Tos nuotraukos tiesiog tobulos!!!! ir labai skanios!!!! Net neabejoju, kad ir sausainiai yra tokie patys skanūs 🙂
Kepsiu! Sviestas jau šyla!
Migle, ne visada soda duoda prieskonį – dažniausiai kai jos per daug ir ji naudojama ne ten kur reikia:) Paprastai soda dedama ten, kur sunkesnė tešla, ši tokia ir yra. Bet mėginkit pakeisti kepimo milteliais (dėkit daugiau nei sodos, kokį ¼ šaukštelio dar pridėkit), gal pakaks ir miltelių. Bet kuriuo atveju čia soda tikrai nesijaučia, bent man
Sveiki, Nida. O čia soda būtinai? Kepimo milteliai netinka? Labai bjaurų prieskonį soda duoda kepiniams…