Ar jūs esate kokiu nors būdu susidūrę su tokia liga kaip cukrinis diabetas? Ačiū Dievui, mano šeimoje tokios bėdos niekas (bent kol kas) neturi. Tačiau turiu ne vieną pažįstamą, kuris turėjo išmokti gyventi naujai, išgirdęs šią diagnozę. Todėl kai Kaune esantis Endokrinologijos diagnostikos ir gydymo centras „Hormodernus” pasiūlė prisidėti prie gražios medikų akcijos, skirtos cukrinio diabeto mėnesiui, nė akimirką nedvejojau.
Dauguma ligų – klastingas dalykas, galintis netikėtai užklupti bet kurį, ir net tiems, kurie nesiskundžia sveikata, neprošal daryti viską, kad didelių sveikatos bėdų neturėtų ir ateityje. Mažiausia, ką mes visi galime padaryti dar iki nutinkant nelaimėms – tai profilaktika. O ta profilaktika, kaip taisyklė, susiveda į du dalykus: sveikesnę mitybą ir judėjimą.
Kalbant apie cukrinį diabetą, aš tikrai nedaug išmanau apie specifinius pakaitalus, kuriais šia liga sergantieji keičia saldėsius, ar apskritai kokių taisyklių gamindami maistą laikosi. Viena mano nuostabi bičiulė Romi, gyvenanti Johanesburge, augina tris vaikučius, ir visi jie nuo gimimo auga su įgimta blogiausio tipo CD diagnoze… Jų mama kelis kartus per dieną gauna pranešimus į savo išmanųjį telefoną, kai mažiesiems pakyla ar grėsmingai nukrenta cukraus kiekis kraujyje (jiems kūnuose pritvirtinti specialūs išmanūs aparatai, papildantys organizmą insulinu, kai reikia), o kur tu tuos vaikus nusaugosi, jei jie mokykloje per greitai bėgo, ar susigundė kokiu klasės draugo pavaišintu saldainiu… Tačiau mums, suaugusiems, daug lengviau pasirūpinti savimi net jei nesergame: tereikia sumažinti vartojamo cukraus kiekį, pakeisti kai kuriuos produktus mažiau „piktais” ingredientais.
Nė neketinu jūsų (nei savęs) apgaudinėti – aš mėgstu kepti pyragus (man tai savotiška terapija) ir aš mėgstu save ir artimuosius pamaloninti gardėsiais. Tačiau visuomet stengiuosi į desertus žiūrėti protingai, ir jei tik galiu, keičiu kai kuriuos ingredientus mažiau kenksmingais. Jau senokai mano namuose beveik nenaudojami tradiciniai akinančio baltumo kviečių miltai, verčiau į kepinius beriu speltų miltus, o jei yra galimybė, bent dalį kvietinių keičiu grikių ar avižų mitais. Daugelį desertų, beje, galima iškepti išvis be miltų – tereikia šiuos pakeisti maltais riešutais! Riešutų miltai ne tik suteikia kepiniui prabangesnės konsistencijos, dažnai tokiems kepiniams reikia mažiau riebalų, kad jie išliktų drėgni ir minkšti. Be to, valgydami tokius kepinius gauname ir visas naudingas medžiagas, kurių apstu riešutuose.
Kai kalba eina apie cukrų, stengiuosi naudoti nerafinuotus produktus. Nerafinuotas (rudas) cukrus, gaminamas lėtai garinant cukranendrių sultis, turi dar ir karamelinį poskonį, kuris dar ir pagerina kepinių skonį. Man ypač patinka kokosų palmių cukrus – jo skonis dar išraiškingesnis, o išgaunamas jis iš kokoso palmių žiedų. Šie priedai ne tik švelniai saldina mūsų desertus, bet ir turi vieną kitą naudingą mineralą dovanų:)
Bet užvis mėgiamiausias man cukraus pakaitalas yra klevų sirupas. Gaminamas išgarinant klevų sulą, šis natūralus produktas gali pasididžiuoti ir sudėtyje esančiais mums naudingais mineralais. O ryžių sirupas, pavyzdžiui, išvis neturi fruktozės!
Na bet gyvenimas be desertų būtų išties pilkas, ar ne tiesa?… Ir net jei teoriškai desertu gali būti sugriaužtas obuolys ar sauja uogų, niekas juk nepakeis gero minkšto šokoladinio keksiuko… Netikite, kad sveikesnis keksiukas gali būti toks pats skanus (jei ne skanesnis) nei įprastas? Išmėginkite šiuos su avietėmis! Visų pirma, avietės ir šokoladas yra sukurti būti poroje. O antra, įsitikinsite, kad desertas gali būti vertas nuodėmės net tada, kai jame nėra miltų, o cukrus pakeistas natūraliu klevų sirupu…
| Pasiruošimas | 10 min |
| Laikas | 25 min |
| Porcijos |
vnt
|
- 125 ml klevų sirupo (aš pyliau 120ml ir man tikrai saldumo pakako)
- 1 šaukštelis vanilės ekstrakto
- 60 ml pieno (galit keisti augaliniu)
- 80 ml augalinio aliejaus (naudojau rapsų)
- 2 kiaušiniai
- 240 g migdolų miltų (2 stiklinės)
- 1 šaukštelis kepimo miltelių
- 35 g kakavos miltelių
- 100 g aviečių (labai tiks šaldytos)
Ingredientai
|
|
- Įkaitinkite orkaitę iki 160C. Pasiruoškite keksiukų kepimo formą - į ertmes įdėkite 8 popierinius sijonėlius.
- Nedideliame dubenyje sumaišykite klevų sirupą, vanilę, pieną, aliejų ir kiaušinius (nereikia nė plakti, tik kad susijungtų visi ingredientai). Didesniame dubenyje sumaišykite migdolų miltus, kepimo miltelius ir kakavą. Supilkite skystų produktų mišinį į šį dubenį ir išsukite, kol viskas susijungs. Nei plakti, nei ilgai maišyti nereikia.
- Pripildykite kiekvieną keksiuko ertmę iki maždaug pusės tūrio. Užbarstykite avietes (šaldytų neatšildykite!) ir supilkite likusią masę ant viršaus į kiekvieno keksiuko ertmę. Kepkite apie 20-25 min., arba kol paviršius sutvirtės. Atminkite, kad tokio tipo šokoladiniai kepiniai verčiau tegul nepilnai iškepa, nei perkepa ir tampa sausi:) Tad nesigundykite pernelyg ilgai pailginti kepimo laiko. Išimkite iš orkaitės, atvėsinkite kepimo formoje, tada išimkite ir patiekite. Keksiukai išliks minkšti ir drėgni keletą dienų, laikykite uždaroje dėžutėje.
Recepto šaltinis - Donna Hay, Weeklight
Ačiū, kad parašėt, Laura:)
Labai skanūs keksiukai. Dėjau kokoso aliejaus tai labai didelis poskonis buvo. Kitą kartą bandysiu su kitu 🙂 bet tekstūra ir skonis labai wow !
Super džiaugiuosi, Emi, kad ir jums patiko!
Jau tuoj patalpinsiu dar vieną turbo desertą iš šokoladinės (sveikesnės) serijos…. 🙂
Labai labai geri!
Avietes pakeičiau aviečių uogiene, gavosi nuostabus skystas įdaras.
Raimonda, labai keista, kad jums taip gavosi. Spėčiau, kad gal migdolų miltų rupumas turi reikšmės? Pertikrinau originalų receptą, iš kurio aš gaminau -visi kiekiai nurodyti teisingai, ir aš tokius būtent naudojau. Skysčio čia susidaro nemažai – 80ml aliejaus, 60ml pieno, 125ml klevų sirupo, vanilės ekstraktas – gaunasi daugiau nei stiklinė skysčio (tiesa, ne vandens tirštumo, bet visvien). Sumaišius su 2 stiklinėm maltų migdolų niekaip kieta „sausaininė” tešla nesigautų… Bet tikiu tuo, ką parašėt, todėl neįsivaizduoju kame čia tas skirtumas susidaro mano ir jūsų keksiukų tešlos… Ji tikrai nebuvo skysta, bet ir jokiais būdais ne kieta…
Man, deja, irgi gavosi kieta tešla-svėriau viską tiksliai, kiaušiniai nebuvo maži. Tešla kaip sausainių-rankomis laisvai galima formuoti:) Peržiūrėjau keletą kitų receptų su migdolų miltais-juose skysčio akivaizdžiai daugiau, gal šiam recepte reikia dvigubai mažiau miltų?
Rūta, galima, žinoma!!
O galima klevų sirupą keist natūraliu medumi?
Jolanta, agavų sirupas ir cukrus yra panašaus saldumo, tad keisti reiktų tokiais pat kiekiais (pvz 1 šaukštas sirupo = 1 šaukštas cukraus).
Sveiki, ar galima agavu sirupą keisti cukrumi? Kiek reiktų naudoti?
Sunku pasakyt ką jūs turit omeny “kieta” tešla. Šiaip jei viską darėt pagal instrukcijas ji negalėjo būti kieta… O keksiukai tikrai nesausi, net ir praėjus dienai kitai (dėl aliejaus, kuris naudojamas tešlai). Tad suabejočiau ingredientų kiekiais kuriuos panaudojot…
Sveiki,
Man gavosi labai labai kieta tešla.., keksiukai išėjo minkšti bet sausoki..
Ar taip ir turi būti?
Lina, žinoma tiktų!!!
Ačiū už receptą!
O ar tiktų kokosų aliejus?
Kristine, man asmeniškai geriausia patinka 2 rūšių aliejai kepinių tešlai: rafinuotas rapsų arba vynuogių kauliukų. Abu neturi jokio poskonio, tad nekeičia galutinio rezultato. Migdolų nebandžiau, bet manau kai kuriems (pvz šiems keksiukams) jis labai tiktų.
Sveiki,
gal galite patarti koks aliejus geriausia būtų kepiniams? Labiausia skonio nesijaučia naudojant rapsų, bet koks jis turėtų būti – nerafinuotas? Kaip su migdolų aliejumi, gal esate bandžiusi kepiniams? Norisi atrasti gerą, teisingą ir labiausia tinkamą kepiniams (saldiems į vidų) aliejų. Dėkui
Pingback: Datulių, riešutų ir sėklų batonėliai: be pridėtinio cukraus – Nidos receptai
Donata, kaip smagu, kad išbandėt:)
Labai skanu! Toks sakyčiau prabangus keksiukas. Kažkas tarp Braunie ir Lava Cake ( truputį perkepusio🙂). Bet labai liuks! Naudojau agavų sirupą, pyliau mažiau, saldumo pakako.
Ačiū, Nida!
Renata, tikiu, kad taip, tik agavų sirupo aš pilčiau mažiau…. Kiek žinau jis saldesnis.
Ačiū už skanų receptą! Ar galima klevų sirupą keisti agavos sirupu?
Rimute, dėkoju už gerą žodį ir palaikymą. Tu labai teisi, kad cukraligė yra didžiulė bėda, laimei aš ir mano artimieji su ja nesusidūrę… Bet tie, kurie priversti išmokti su ja gyventi tikrai yra mano mintyse ir palaikyme… Juk su cukralige susiję ir visas sąrašas kitokių bėdų ir ligų… Tad verčiau rūpintis savim ir mylėti save dar ligoms aplankant:)
Oi Elena, neatsakysiu į jūsų klausimą… Tikrai nežinau…
Kažin ar kas išeitų, jei kiaušinius bandyt keisti kiaušinių pakaitalu- chia, bananais, sėmenimis ar pan?
Ačiū už gražų straipsnį! Tai labai aktuali tema daugeliui. Juk nuo cukraligės pagal statistika kasdien miršta daugoau nei nuo corono viruso…
Tikrai reimtų išmokti gyventi harmoningai su tais skanukais. Sportas padeda labai, bet teisinga mityba ypač…tu visiškai teisi. Tavo receptai parinkti protingai. Ir šitie keksiukai atrodo skaniai! Ačiū, kad tu esi, Nida, ir tavo širdis dega gaminti ir su mumis dalintintis! ☀️
Jūrate, neslėpsiu, tokį tikslą ir turėjau – SUGUNDYTI 🙂
O dievuliau, seilė nutįso nuo vaizdų… Kepsiu