Dar neišblėso mano Lietuvos prisiminimai. Vieną šiltų vakarų mus į svečius pasikvietė geri bičiuliai. Ne per seniausiai jie lankėsi pas mus, Tel Avive, kur kas vakarą susėsdavom prie bendro stalo ir vesdavom nesibaigiančias diskusijas prie kokio šventiškesnio patiekalo, mano per dieną paruošto. O štai Vilniuje, tie mūsų draugai, žinodami mano meilę kulinarijai, nutarė padaryti nuostabų siurprizą – į vakarienę pakvietė žinomą šefą Ruslaną Bolgovą.
Apie tai, kad tas vakaras buvo vienas šauniausių per visą mūsų pabuvimo Lietuvoje programą, jums turbūt abejonių nekilo. Apie Ruslaną buvau daug girdėjusi, bet neturėjau progos artimiau susipažinti. Ruslanas – toks šiltas ir betapriškas vyrukas, kuris tampa bičiuliu per rekordiškai trumpą laiką:) Fantastiškai įrengtoje mūsų draugų virtuvėje visi galėjom stebėti kaip mikliai prie puodų sukasi Ruslanas, visai nesistengdamas nuslėpti kokių kulinarinių paslapčių. Aš, aišku, užkankinau jį negyvai klausimais, patarimų prašymais, subtilybių gvildenimais… Man be galo patiko Ruslano kūrybinė gyslelė, kurią jis naudoja ruošdamas paprastus, bet labai skanius patiekalus. Pavyzdžiui, tą savaitgalį ruoštame vestuvių pokylyje, iškeptus jautienos steikus jis papuošė Dzūkijos laukuose nuskitų žydinčių grikių šakėlmis. O šaltus patiekalus tame pačiame pokylyje padekoravo jaunų, vos užsimezgusių lazdyno riešutų kekėmis. Turėjo būti nuostabiai gražu… Mane be galo įkvėpė jo gebėjimas apsidairyti aplink ir pritaikyti tai, kas po ranka, ko dažnai nepastebime esant šalia, dairydamiesi egzotikos.
Maistas tą vakarą buvo tiesiog nuostabus: Ruslanas gamino gaivias salotas su dviejų rūšių sūriu, avietėmis, mėlynėmis ir skaisčiai raudonu aviečių užpilu, antram pateikė troškintą triušieną su voveraitėmis ir orkaitėje apkeptomis bulvėmis su rozmarinu, o desertui – karštus šokolado sufle. Ruslanas išdavė paslaptį, kad rudeniop Vilniaus Senamiestyje ketina atidaryti savo restoraną. Net neabejoju, kad tai bus dar viena lietuviškos kulinarijos sėkmės istorija! 
Grįžusi į Izraelį gardžiąsias Ruslano salotas pamėginau pasigaminti pati. Tiesa, čia nėra nei aviečių, nei mėlynių, tad pritaikiau sezonines gėrybes – saldžias sunokusias figas. Manau, kad su šiomis salotomis galima eksperimentuoti į valias, ir surasti sau labiausiai tinkantį ir patinkantį variantą.
Salotos su vaisiais ir sūriu pagal Ruslaną
2 didelės saujos jaunų salotų lapelių mišinio
2 rūšių sūris (Ruslanas naudojo mažus mocarelos gabalėlius ir sutrupintą baltą „Brazilišką” sūrį su prieskoniais, kurį gamina berods Rokiškio sūris), aš naudojau mocarelos mažus rutuliukus ir trupintą fetos sūrį
Mėgstamų uogų arba vaisių (Ruslanas naudojo saldžias avietes ir šilauoges, aš – figas)
Saujelė paskrudintų kedro riešutų
Užpilui
1 šaukštas medaus arba cukraus sirupo
1.5 šaukšto aviečių (ar kito skonio) acto
Saujelė aviečių – jei turite
Žiupsnelis druskos
Alyvuogių aliejaus
Ruslanas pirmiausiai pasigamino padažą: elektriniu trintuvu sutrynė iki vientisos masės avietes, supylė kitus ingredientus – medų, actą, druską, šlaką aliejaus. Gavosi skaisčiai raudonas tirštas padažas (kuris, beje, visai nepriminė padažo salotoms!). Aš aviečių neturėjau, o ir man norėjosi mažiau išraiškingo padažo (turiu omeny spalvą), tad aš maišiau visus ingredientus, išskyrus trintas uogas, tad man gavosi švelnaus aromato saldžiarūgštis skaidrus padažiukas, kuris, sakyčiau, tinkamas bet kokioms vasariškoms salotoms.
Didelėje plokščioje lėkštėje sudedame nuplautas jaunas salotas (arba suplėšytus salotų lapus), apibarstom abiejų rūšių sūriu, uogomis (vaisiais) ir pakepintais kedro riešutais. Šalia pateikiame padažą.
Išbandykit ir jūs, o jei atrasite kokį tobulą mišinį, kuriame derės sūriai ir vaisiai (uogos), būtinai pasidalinkite! 🙂
Joana, kokia įdomi ir naudinga informacija apie figas! Tai, kad jos išskiria lipnų baltą skystį – tiesa. Ypač tik nuskynus nuo medžio. Tačiau apie savybę sukelti akių uždegimą nebuvau girdėjusi. Ką gi, kiek pamenu, tavo uošvija tuose kraštuose, kuriuose žmonės figas augina kaip mes – obuolius, tad kas kitas jei ne jie yra patys geriausi ekspertai… Dėkui, kad pasidalinai šia naudinga informacija.
Puikios salotos. Lietuvoje parduodamo maisto kokybes klausimas, manau, labai opi tema tiems, kurie nori maitintis sveikai, skaniai, o patys neturi galimybiu augintis savo, ar neturi giminaiciu prie zemes.
yra vos 2-3 menesiai per metus, kai darzoviu pasiula daugmaz patenkinama. siandien buvau Kauno Zaliakalnio turguje ir kaip visada ieskojau man patinkanciu salotu. nezinau ar augintoju nesugebejimas, ar ziniu stoka, ar zeme LT kitokia, kad Rukolos (Rocca man skamba geriausiai:)labiau panasios i rugstynes.
ps. apie figas. Nezinau, ar tai tiesa, bet vyro senelis, visada paciupinejus figas liepia eiti labai gerai nusiplauti rankas, nes neplautomis pasiciupinejus apie akis galima isitaisyti stipru akiu uzdegima. Jis sake, kad visi figu augintojai butinai paiso sios taisykles .
Dovile, labai teisingai pastebėjai – meniu tas pats visais metų laikais. Užtai ir pateikia bulves, nes jų kiaurus metus turi. Man asmeniškai restorano meniu, kuris yra ilgesnis nei 2 puslapiai (o idealu, jei viskas telpa viename) kelia didelių abejonių. Juk visi žinom, kiek virėjų dirba restoranų virtuvėse, todėl tikėtis, kad jie šviežiai pagamins kiekvieną iš 30 surašytų patiekalų, naivu. Tu teisi, kad maistas turi būti gaminamas pagal sezonus, ir nors šiais laikais kiaurus metus gali gauti ką nori, bet visvien pomidorai skaniausi vasarą, o ne žiemą. Aš – tik už šviežią ir kokybišką maistą, trumpus meniu, ir sezoniškumą.
Lina, oi kaip tau pritariu. Aš vis virkauju, kad Lietuvoj to nėra, ano trūksta. O jau apie daržovių trūkumą ir vargingą pasirinkimą net sezono metu išrašiau visą blog’ą. Kartais žmonės piktinasi, kad aš atsilikusi nuo realybės. Bet kai atvažiuoju į Vilnių vasarą, tai ir nusiviliu. Ne, ne pasirinkimu turguje, bet restoranuose. Kai 4 žmonėm atneša tiek salotų, kiek kitur būtų vieno žmogaus pusė porcijos. Bet lietuviai dar ir nelabai moka tas daržoves valgyti. Kai mano terasoje viešėjo didelė grupė svečių iš LT, deja, iš valgiais nukrauto stalo visi rinkosi tik ne daržoves…
Lina, man irgi tas pats klausimas dėl tų daržovių kiekio ir kokybės LT kavinėse-restoranuose. Man kartais norisi atidaryti Vilniuje kažką, kur viską tik pagal esamą sezoną gaminti (per dieną 3-4 patiekalai maksimum), o ne pagal tą patį meniu visais metų laikais. Tai dabar eitų pas mane daržovės visais pavidalais;-)
Nida, tikiuosi, kad ir Ruslanas naujame restorane gamins pagal sezonus. Man tai patiktų toks restoranas (ar kas ten paprasčiau) kur ant kokios lentos kreida 4-5 patiekalai pagal sezoną parašyti būtų ir be jokio spausdinto meniu (salotos, sriuba, 1 karštas patiekalas mesiaėdžiams, 1 karštas vegetarams ir 1 desertas) ir kasdien vis kitaip. O gal yra kažkas panašaus Vilniuje, tik aš nežinau?
Kaip tik i tema apie darzoves. Siandiena,dar esu Vilniuje,prisedau vienoje kavinukeje papietauti. Uzsisakiau darzoves,keptas krosnyje su spinatu padazu. Na,kai zmogus uzsisakai darzoviu,tai ir tikiesi DARZOVIU.
Gavau kelis griezinelius bulviu,ant virsaus keli menki griezineliai cukinijos ir trys skilteles pomidoro… Lyg ir pakankamai darzoviu Lietuvoje yra,bet kodel tokius „nesusipratimus” patiekia maitinimo istaigos..?