Neseniai mano dukra uždavė paprastą klausimą – „kuo skiriasi keksas nuo pyrago?”. Minutėlę net suglumau, mėgindama sugalvoti atsakymą. Paaiškinau, kad pyragas yra platesnė sąvoka nei keksas, tačiau kadangi nebuvau visu 100% tikra, kad atsakiau teisingai, pasiknaisiojau interneto lobynuose, kaip keksą ir jo kilmę apibūdina žinovai.
Pasirodo, keksas (kaip pyrago rūšis) yra kilusi Rytų Europoje, tačiau labiau, manyčiau, ta Rytų Europa vakaruose suprantama kaip Vokietija ir dar šiek tiek aukštyn žemėlapiu:) Tad keksas – yra pyragas iš keturių pagrindinių ingredientų: kiaušinių, sviesto, miltų ir cukraus. Beje, svarbi ir dar viena detalė – visi šie produktai yra trinami (išsukami), kad būtų išgautas kekso purumas ir lengvumas, prie kokio esame pratę. Dažniausiai keksai patiekiami pabarstyti cukraus pudra ar apipilti glajumi, na o improvizuojant su skoniais, į juos galima įmaišyti vieną kitą papildomą ingredientą: riešutų, sėklų, džiovintų vaisių…
Mano pirmoji pažintis su keksu buvo mokykloje, o pats skaniausias (ir gal net vienintelis tokiu vardu tada vadintas) buvo marmurinis keksas… Tas ypatingas paslapties momentas, kai prapjovęs pyragą atrasdavai susiformavusius raštus, išgautus susimaišius dviejų spalvų tešloms… Vis norėdavau užgriebti gabalėlį, kuriame daugiausia šokoladinio rašto:) Man tas marmurinio kekso skonis – tai toks jaukus prisiminimas, nuo kurio net šiurpuliai laksto… O jums su kokiu skoniu (vaizdu?) asocijuojasi žodis „keksas”?:)
Ir nors keksas nėra labai dažnai mano pačios kepamas pyragas, visgi namai pasidaro daug jaukesni, kai su kavos puodeliu galiu pasimėgauti gabalėliu puraus ir lengvo gardėsio. Jei leisčiau sau piktnaudžiauti saldumynais dažniau, keksas turbūt būtų tas „budintis” variantas, nes jo pagaminimas yra ypatingai nesudėtingas ir greitas.
Šios dienos keksas – šiek tiek sofistikuota klasikos versija. Dalis miltų čia pakeista migdolų miltais, kad sustiprinčiau skonį, įlašinau lašą migdolų esencijos (naudoju itin kokybišką, tad jei jos neturite, tos pigios cheminės esencijos nesiūlau naudoti) ir dar šiek tiek kokosų romo įpyliau…. Man kažkaip užsireikė mažumėlės šiltų atostogų skonio sėdint namuose per karantiną:)
| Pasiruošimas | 15 min |
| Laikas | 45 min |
| Porcijos |
keksas
|
- 200 g sviesto kambario temperatūros, plius dar šiek tiek patepimui formos
- 180 g cukraus
- 4 kiaušiniai
- 120 g miltų plius dar šiek tiek formos pabarstymui
- 100 g migdolų miltų
- 1+½ šaukštelio kepimo miltelių
- migdolų esencijos (naudokite tik labai kokybišką)
- romo arba amaretto (pasirinktinai, apie 1 šaukštas)
Ingredientai
|
|
- Įkaitinkite orkaitę iki 160C. Kekso kepimo formą labai gerai ištepkite sviestu, pabarstykite miltais (arba migdolų miltais), išberkite perteklių.
- Dideliame dubenyje (arba kombaino inde) iki baltumo išsukite sviestą ir cukrų. Po vieną muškite kiaušinius, ir toliau plakite, kol kiekvienas kiaušinis įsimaišys į tešlą, ji taps vienalytė, švelni, tolygi. Jei naudojate, šiame etape įkaišykite migdolų esenciją (ir/arba alkoholį).
- Dubenėlyje sumaišykite birus ingredientus: miltus, migdolų miltus ir kepimo miltelius, įberkite dar ir žiupesnelį druskos. Suberkite šį mišinį į kiaušinių-sviesto masę, ir lengvai sumaišykite (neplakite toliau), tik kad susijungtų ingredientai.
- Supilkite masę į paruoštą kekso kepimo indą ir kepkite 40-45 minutes, arba kol įkišę medinį pagaliuką jį ištrauksite sausą. Išėmę šiek tiek pravėsinkite, tada išverskite ant grotelių. Jei naudojate glajų, juo ištepkite keksą ir palikite pilnai atvėsti.
Visi ingredientai privalo būti kambario temperatūros!
Šį keksą galite palaistyti ir glajumi: 1 stiklinę cukraus pudros sumaišykite su maždaug 3 šaukštais migdolinio likerio (arba karšto vandens). Jei glajus pernelyg sausas, įpilkite dar kelis lašus vandens, jei per skystas - cukraus pudros. Šaukšto nugarėle ištepkite keksą pasigamintu glajumi ir leiskite išdžiūti
Recepto šaltinis - Moje Wypieki
