Kasmet musulmonams išaušta šventas Ramadano mėnuo. Niekada tuo pat metu – kasmet dešimčia dienų anksčiau, nei pernai. Šiemet jis – per patį vidurvasarį. Žinant, kad islamą išpažįstantys žmonės visas 30 dienų negali nei valgyti, nei gerti jokių skysčių visą dieną nuo saulės patekėjimo iki jos nusileidimo, mane kaskart apima siaubas pagalvojus, kaip +35C karštyje galima išgyventi vien be vandens šitiek valandų!!
Bet Ramadanas susijęs ne vien su alinančiu badavimu – kas vakarą, nusileidus saulei, didžiulės musulmonų šeimos susėda prie gardžiausiais valgiais nukloto stalo, ir puotauja iki paryčių. O labiausiai Ramadanas laukiamas dėl ypatingų saldumynų, gaminamų tik šios islamo religijoje svarbiausios šventės proga.
Plačiau apie Ramadaną, apie tradicijas, apie tipišką Ramadano vakarienę sužinosite vieną iš artimiausių savaitgalių pavartę Lietuvos Ryto Gyvenimo būdo priedą, kuriam parašiau straipsnį apie savo įspūdžius kartu su Nazareto arabais švenčiant Ramadaną.
Tuo tarpu dalinuosi nuotraukomis ir paties gardžiausio deserto – Katayef receptu. Gal susigundysite jį išmėginti??:)
Katayef
1 šaukštas sausų mielių
1 stiklinė miltų
1 stiklinė vandens
Žiupsnis druskos
½ šaukštelio valgomosios sodos
3 lašai citrinos sulčių
½ stiklinės lydyto sviesto
2 stiklinės sirupo*
Sausas mieles sumaišome su 2 šaukštais šilto (apie 40C) vandens. Paliekame 5 minutėms, kad masė suputotų. Į mielių mišinį įmaišome miltus ir vandenį bei žiupsnį druskos. Tešlą gerai išplakame rankomis arba elektriniu plakikliu. Paliekame 1-2 valandoms šiltai, kad masė padvigubėtų.
Į pakilusią masę įmaišome valgomąją sodą su keliais lašais citrinos sulčių.
Sausą keptuvę įkaitiname, patepame truputėliu aliejaus ir joje kepame maždaug 10cm skersmens blynelius. Kepame tik vieną blynelių pusę, kol viršutinis paviršius pasidaro tarsi porėtas. Atvėsiname.
Tradicinis riešutų įdaras
1 stiklinė kapotų graikiškų riešutų
¼ stiklinės cukraus arba medaus
Žiupsnis cinamono
¼ stiklinės razinų (nebūtina)
Sumaišome visus ingredientus. Kiekvieno blynelio viduryje dedame šaukštą įdaro, ir blynelį lenkiame perpus, sulipdydami kraštus. Gausis pusmėnulio formos pyragėlis.
Suformuotus pyragėlius iš visų pusių gausiai patepame lydytu sviestu ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 200C. Kepame apie 10 minučių, arba tol, kol visi pyragėliai švelniai paruduos.
Iškeptus pyragėlius kelioms sekundėms pamirkinam kambario temperatūros sirupe.
Sirupas
1 stiklinė cukraus
1 stiklinė vandens
Žiupsnis cinamono (arba rožių žiedlapių esencijos)
4 lašai citrinos sulčių.
Visus ingredientus sumaišome ir užverdame nedideliame puode. Verdame ne ilgiau nei minutę, antraip sirupas pernelyg sutirštės. Sirupą atvėsiname iki kambario temperatūros.
Ožkos sūrio įdaras
450g minkšto ožkos pieno sūrio
300g minkšto sviesto
Sūrį sumaišome su sviestu ir formuojame pyragėlius taip, kaip su tradiciniu riešutų įdaru.
Palieku jus beveik mėnesiui – išvažiuoju užtarnautų atostogų:) Pasimatysim rugpjūtį!
Nida, aš pas albanus musulmonus gyvenau per atostogas. Ir jiems Ramadanas buvo prasidėjęs. Bet jie nelabai laikosi tradicijos, nes tas islamas iš Turkijos atėjęs, toks visai neradikalus. Dar post-sovietinė patirtis vis dėlto jaučiasi, kai religija nėra svarbiau, nei verslas;-)
O prisiragavau labai įdomių patiekalų ir bandau internete susirast. Gal kas turi/žino receptą kaip pagaminti desertą iš avies/avino kaklo kažkokios dalies? Atrodo kaip košė, verdamas 4 val., patiekiamas su vaisiais?
Joana, kaip įdomu išgirst apie Kuveitą kraštiečių lūpom. Su elektra viskas tvarkoje dabar. Nors jeigu koks kondicionierius sugenda, bėda 🙂
Beje, tik perskaičiusi šį receptą supratau, kad parduotuvėse konditerijos/duonos skyriuje pilna būtent šių blynelių Ramadano metu. Ir jie tikrai paklausūs. Short cut’ų apstu visame kame šiuose kraštuose 🙂
Joana, cia tai mane nustebinai su tais milteliais! Bet kas ten zino, gal ir aioje seityje zmones taip „kampus nukerta”:) Man ypac smagu, kad mano blog’e susitinka (nors ir neakivaizdziai) zmones, kuriuos sieja ne vien meile kulinarijai:) kaip stai Joana su Ieva, galincios pasidalinti savo istorijomis apie tolimus krastus;)
Sveiki,
Kuveitas ! Galvojau, kad siuose krastuose lietuviu nelabai yra 🙂
Kuveite iki siol gyvena ir dirba mano uosvis. 16 metu gyveno mano vyras, prasidejus Irako invazijai seima grizo i Libana, o uosvis liko.
Pasakojimu girdejau labai daug ir labai idomiu.
Viena paguoda, kad siais laikais elektra turbut nedingsta. man pasakojo, kad anksciau tai daznai nutikdavo, tai vaikus susodindavo i vonia su saltu vandeniu ir ledukus is saldytuvo traukdavo (kol neatsileisdavo saldytuvas). vyras irgi guodesi, kad per ramadana, neziurint kad esi krikscionis, turejai viesose vietose nevalgyti ir negerti 🙁
nesupratau, kodel du kartus issisiunte ankstesnis komentaras?
atsiprasau.
Sveiki, Nida,
siuos pyragelius mano anyta kepa isskirtinai Kaledu periodu. Tiesa pasakius, libanietes tingi blynelius kepti pacios, todel juos perka is kepyklu 🙂
dazniausias idaras – is pieno milteliu padarytas kremas (recepta radau knygoje „Lebanese cooking”). Pyragelius kepa aliejuje ir is karto nardina i syrupa. Labai skanu, bet amzius reikalauja prisiziureti, kiek galima suvalgyti 🙂
siandien bandysiu pagaminti Nammoura (desertas is manu kruopu, uzpiltas sirupu).
Ramiu atostogu ir gero oro !
Sveiki, Nida,
siuos pyragelius mano anyta kepa isskirtinai Kaledu periodu. Tiesa pasakius, libanietes tingi blynelius kepti pacios, todel juos perka is kepyklu 🙂
dazniausias idaras – is pieno milteliu padarytas kremas (recepta radau knygoje „Lebanese cooking”). Pyragelius kepa aliejuje ir is karto nardina i syrupa. Labai skanu, bet amzius reikalauja prisiziureti, kiek galima suvalgyti 🙂
siandien bandysiu pagaminti Nammoura (desertas is manu kruopu, uzpiltas sirupu).
Ramiu atostogu ir gero oro !
Taip, linkėjimai iš Kuveito. Jau antras vasaros sezonas čia. Šįkart lengviau. Na, kaip ir saunoj sėdint, kuo dažniau praktikuojies, tuo lengviau. Nors dar dažnai išsprūsta dėl oro ir kartais dėl kultūrinių skirtumų ‘what a hell’ 🙂
Vis įdomu paskaitinėti ne tik receptus, bet ir apie Izraelį. Puikūs pasakojimai. Ačiū.
Gerų atostogų! Mūsų ir jau ne už kalnų.
Ieva, o tu Kuveite??:) Oho. tada pas mus rojus. „Tik” kokie +38 dienomis, nors įskaičius drėgmę jaučiasi kaip žymiai karščiau… Tu teisi, masinėje gamyboje tiek „nesicackina” kaip namuose, dažniausiai pyragėlius ne kepa orkaitėje, o verda aliejuje. Iš tikrųjų čia nėra jokių labai ypatingų produktų nei technikų – viskas turėtų puikiai gautis namuose. Ramadan kareem!!
Ramadan Kareem! Ačiū už receptą, reikės pamėginti pasidaryti namuose, nes parduotuvėse (Kuveite) desertai gerokai riebūs ir su mažiau meilės daromi 🙂 Taip, pritariu, pasninkauti prie karščių (Kuveite + 50C!) ne tik sunku, bet ir pavojinga. O čia viešai gerti ir valgyti dienos metu draudžiama absoliučiai visiems…