Šį postą rašau ne iš savo įprastos vietos namuose Australijoje, sėdėdama patogioje biuro kėdėje ir žiūrėdama į didelį ekraną, bet iš ankšto autobusiuko (kemperio), kur 2m plotyje ir 7m ilgyje sutelpa viskas: mašinos variklis ir vairuotojo bei keleivio vieta, virtuvė su spintelėmis, 3 vietų dujinė kaitlentė, kriauklė, dvigulė lova, stalas, televizorius, drabužių spinta, ir net WC su dušu. 

Taip atrodo mūsų rytai kemperyje

Šiokius tokius nepatogumus (labiau mano vyrui, kuris vis bampsi galva į mano atidarytas ir paliktas atidaras virtuvės spinteles) atperka nepakartojami Naujosios Zelandijos vaizdai, kuriuos nuolat stebim per langus, važiuodami ar sustoję nakvynei vis kitame pietinės salos kampelyje. 

Vienas kabančių tiltų, kuriuo teko praeiti

Mūsų rytas prasideda išaušus, apie 7 valandą. Greitai nusiprausę ir pasikloję lovą (čia yra visas technologinis procesas, mat plati lova dienai turi konvertuotis į dvi sėdimas sofas ir centre patogiai besisukiojantį visai nemažą stalą!) užsiplikom po puodelį žaliosios arbatos, aš paruošiu pusryčius (kaip taisyklė – užpilamą greitai išbrinkstančią avižinių dribsnių košę, o jei apetitas didesnis – keptus ar virtus kiaušinius), tada, susitvarkę pusryčių stalą, sėdam kiekvienas prie savo kompiuterio. NZ ir LT laikas skiriasi net 11 valandų, todėl anksti ryte dar galim „pagauti” žmones nemiegančius, atrašyti emailus, perskaityti svarbiausias žinias. 

Pasipildę autobusiuko bakus gėlu vandeniu ir akumuliatorius pilnai pakrovę elektra, išjudam į kelionę. Pakeliuj būtinai stabtelim kokiame artimiausiame miestelyje puodeliui kavos ir kokiam saldumynui (jau turiu kelias mintis, ką iš NZ repertuaro pasigaminsiu namuose ir pasidalinsiu su jumis receptais). Vairuoti kemperį labai patogu, sėdynės minkštos ir aukštos, NZ vairuotojai labai mandagūs ir kultūringi, laikosi taisyklių. Net ir ilgose kelionėse (400-600km) nuovargio nesijaučia – viską atperka pritrenkiantys vaizdai pro langus… 

Sraunios upės, kalnai, jūra, atogrąžų miškai, neįžengaimos girios, pelkynai…. NZ yra visko

Kasdien stengiuosi visas savo kelionės po NZ akimirkas dokumentuoti, filmuotą medžiagą skelbiu Instagram paskyroje. Grįžusi namo ir sutvarkiusi nuotraukas, parodysiu jų daugiau. Turbūt keista bus patekti į erdvius namus ir visą normalią civilizaciją – karštą vandenį kada panorėjus, visą spintą drabužių ir avalynės, greitai išdžiūstančius rankškuosčius, rūbus, kabančius ant pakabų, ir, aišku, pilnus stalčius indų bei virtuvinės technikos. Apie tokius dalykus kaip indaplovė aš net neužsimenu, mat čia, kemperyje, mes turime kiekvienas po dvi lėkštes (didelę ir mažą), po dubenėlį sriubai ir po puodelį bei stiklinę. Manot, kad buvo situacijų, kai kažko pritrūko?…:)

Laminga iki begalybės
Neatsigrožimieji vaizdai

Užtai su kokiu malonumu (tarsi egzotiką:)) aš prisimenu prieš pat išvykstant iš Australijos savo kepinių sesijas, ir ypač šiuos pikantiškus ragelius su sūriu ir zaatar prieskoniais. Zaatar (arba zataras, kaip jį gal reiktų vadinti lietuviškai?) yra Artimuosiuose Rytuose labai populiarus prieskonių mišinys, kuriame dominuoja mairūnai, raudonėliai, sezamų sėklos ir dar keli paprasti ingredientai. Izraelyje tokiu prieskoniu gardinama viskas – nuo mėsos iki žuvies, duonos, padažų ir dip’ų. Zaatarą „savu” laiko visas Artimųjų Rytų regionas, tačiau kadangi aš su juo susipažinau Izraelyje, man jis ir liko izraelietišku 🙂 

Taigi, dalinuosi receptu, kurį surašiau dar Australijoje, o rageliais vaišinau pasitikdama atvykusius svečius su taure putojančio. Ragelių didumą galite daryti kokį pageidaujate, aš dariau labai mažučius (tešlos apskritimą supjausčiau ne į 8, bet į 16 juostelių). Beje, šių ragelių tešla labai universali, jiems tiks ir kitoks įdaras (pvz., man buvo likę grybų duxelle nuo raviolių su grybais – sumaišiusi su tarkuotu sūriu jį sunaudojau pikantiškiems rageliams su grybais. Kadangi aš grybų nemėgstu, jų neragavau, bet visi, kurie skanavo, negailėjo pagyrų:)). 

O mes jau planuojame paskutines tris savo kelionės kemperiu dienas prieš išskrendant atgal į Australiją. Matyt kitas įrašas bus jau iš ten 🙂

Skanieji pikantiški rageliai su zaataru ir sūriu
Ragelius galite daryti tokio dydžio, koks jums labiau patinka
Šie užkandžiai labai tiko pasitinkant su taure putojančio mūsų rezidencijos svečius
Ragelių tešla super unviersali, įdarui galima naudoti ir kitokius ingredientus
Print Recipe
Rageliai su porais, sūriu ir zaataru
pikantiški minkštučiai pyragėliai, puikiai tinkantys vakarėliui, svečių pasitikimui su taure vyno, vaišėms į darbą ar mokyklą, piknikui ar suneštinėms šventėms. Skaniausi, aišku, tą pačią dieną, kurią kepė. Ragelius galite daryti mažučius, vos vieno kąsnio (gausite 32 vnt), arba didesnius (gausite 16 vnt)
Pikantiški rageliai su porais, sūriu ir zaataru
Course Užkandžiai
Virtuvė Artimųjų Rytų
Raktažodis vegetariški
Pasiruošimas 20 min
Laikas 25 min
Pasyvus laikas 2 val
Porcijos
vnt
Ingredientai
Tešlai
Įdarui
Prieš kepant
Course Užkandžiai
Virtuvė Artimųjų Rytų
Raktažodis vegetariški
Pasiruošimas 20 min
Laikas 25 min
Pasyvus laikas 2 val
Porcijos
vnt
Ingredientai
Tešlai
Įdarui
Prieš kepant
Pikantiški rageliai su porais, sūriu ir zaataru
Procesas
  1. Į dubenį suberkite miltus, kepimo miltelius, parmezaną, druską ir truputį grūstų pipirų, viską išsukite, kad susimaišytų. Sudėkite sviestą ir kapokite (geriausia - elektriniu kombainu su S formos peiliu), kol susidarys riebūs trupiniai. Sudėkite kreminį sūrį ir toliau kapokite, bet tik kol masė susijungs, sulips (nepermaišykite!!). Perkelkite tešlą ant miltais pabarstyto stalviršio ir dar kelias sekundes paminkykite, tada padalinkite tešlą pusiau, kiekvieną dalį suplokite į apskritimą ir įvyniokite į maistinę plėvelę. Padėkite į šaldytuvą mažiausiai 1-2 valandom, geriausia palikit pernakt.
  2. Pasigaminkite įdarą: keptuvėje įkaitinkite aliejų ir suberkite porus karty su ½ šaukštelio druskos. Kepinkite ant nedidelės ugnies vis pamaišydami, kol porai taps labai minkšti, bet neapskrus (15-18 min). Įmaišykite nutarkuotą citrinos žievelę, šiek tiek grūstų pipirų ir nukelkite nuo kaitros. Kai pravės, įmaišykite sutrupintą fetą, kreminį sūrį ir zaatar'ą.
  3. Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Kepimo skardą išklokite pergamentiniu popieriumi. Ant miltais pabarstyto stalviršio iškočiokite vieną tešlos apskritimą iki maždaug 2mm plonumo, apie 28cm diametro. Ant šio apskritimo sutepkite pusę pasiruošto įdaro. Picai pjaustyti skirtu peiliu (arba paprastu aštriu peiliu) supjaustykite apskritimą į 4 dalis, tada kiekvieną dalį perpjaukite pusiau, ir dar pusiau (čia bus maži, vieno kąsnio rageliai, tačiau galite palikti didesnius gabalus, tuomet gausite 8 didesnius ragelius iš vieno tešlos apskritimo).
  4. Pradėdami nuo plataus krašto, vyniokite tešlą įdaru į vidų, ir dėkite į paruoštą skardą taip, kad tešlos smaigalys, prisiklijavęs prie ragelio, būtų ant dugno (gali prireikti dviejų skardų). Susukę visus ragelius, kiekvieną patepkite trupučiu kiaušinio plakinio ir pabarstykite parmezanu, tarkuotu geltonu sūriu ir pabarstykite zaatar'u.
  5. Kepkite apie 23-25 minutes, arba kol rageliai gražiai pagels ir apskrus. Palaukite, kol atvės (5-10 min), tada patiekite. Skaniausi rageliai kol šilti, arba bent tą pačią dieną, kurią kepė.
Pastabos
Recepto šaltinis - Ottolengi Comfort

Komentarų apie "Rageliai su porais, sūriu ir zatar’u": 3

  1. Ausra Plauskaite:

    Būtinai😋😋 nors šiaip aš su kepiniais nesutariu bet šitie rageliai verti pastangų.

  2. Nida Degutienė:

    Jeeee, Aušra, kai nesuspėji nufotografuoti (nors planavai) kokio patiekalo, tai ženklas, kad netrukus vėl jį gaminsi 🙂 Iš patirties žinau 🙂

  3. Ausra Plauskaite:

    Trip of a lifetime😀
    Įdečiau nuotrauką ir aš šių ragelių bet kol susivokiau neliko nei vieno🤔😆 laaaaaaabai skanu. Ačiū dar kartą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *