O jūs pamenate darbų pamokas mokykloje?? Dabar jos tikriausiai vadintųsi „technologijų”, ir net neįsivaizduoju ar šiuolaikinėse mokyklose tos technologijos bent kiek panašios į tuos dalykus, kuriuos mes darydavome per darbų pamokas… 

Visų pirma reikia pažymėti, kad ta savaitės diena, kurios pamokų sąraše būdavo „darbai darbai” (nes tai būdavo dvi pamokos iš eilės), iškart užsiskaitydavo kaip lengviausia savaitės diena. Niekas rimtai nežiūrėjo į tą discipliną, tai buvo labiau poilsis nuo matematikų, informatikų ir fizikų… 

Darbų pamokos bent man visuomet asocijavosi su maisto gaminimu, ir to momento aš labiausiai laukdavau. Tiesa, kaip toms pelenėms, mums reikėdavo ne vieną porą klumpių sunešioti (prieš tai mes ir megzdavom, ir siūdavom, ir klijuodavom, ir dažydavom, ir net elektros lemputes mokėmės pakeisti), kol mus pagaliau įleisdavo į specialų (nuolat užrakintą) kambariuką gale klasės, kuriame stovėjo gremėzdiška virtuvinė įranga ir keli darbastaliai. Ta įranga, iš šių dienų perspektyvos žiūrint, buvo nusenę pramoninės elektrinės viryklės su kas antru veikiančiu kaitinimo disku (gal jas nurašydavo iš valgyklos, kai būdavo pusiau tinkamos naudoti?…), ir ten nuolat kažkas gesdavo, kimšdavosi, neįsijungdavo… Žinoma, mūsų nė artyn neleisdavo prisiliesti prie tų viryklių, juolab pačioms jų įjungti, ir saugodavo mokytoja neišpasakytai, kad neprisiliestumėm netyčia susistumdę, nesusižalotumėm… 

Per tą dvigubą pamoką nedaug ką virtuvėje ir nuveikti buvo galima… Šitiek merginų vienoj vietoj, tai pirmas 15 minučių klegesys neperrėkiamas būdavo… Kiek pamenu, gamindavome dažniausiai saldumynus. Pasiskirstydavom komandom, susikonspektuodavom receptus, susitardavom kas ką atsineš iš namų – miltus, kiaušinius, sviestą… Ir spirgėdavom jau nuo ryto, tos pamokos laukdami, kada jau galėsim kepti, kvepinti visą mokyklą sausainių ar pyragų aromatu…

Vienas kepinių, kurį per tas darbų pamokas kepdavom (ir kurį vėliau atkartodavom namuose, ypač jei tėvai kur toliau išvažiuodavo, ir galima buvo slapčia kažką pasidaryti :)) buvo štai tokie rageliai. Tešlą, jei gerai pamenu, minkydavom su varške, o įdarui naudodavom džemus arba iki putų suplaktus kiaušinių baltymus. Didžiausias iššūkis būdavo, aišku, iškočioti tešlą… Nė viena nebuvom ekspertės, o ir dabastaliai pernelyg aukšti buvo. Visos norėdavom pamėginti, kam sekėsi geriau, kam blogiau, bet labai rūpėjo, kad sausainiai išeitų lygūs it liniuote numatuoti… Todėl iškočioję tešlą griebdavom lėkštę, apipjaudavom aplink lygutėliu apskritimu, o tada jau tepdavom įdarą, pjaustydavom ir raitydavom ragelius…

Visai smagiai ir aš šiandien „pakeliavau” po vaikystę, gamindama štai šiuos paprastus ir niekada iš mados neišeinančius sausainius!:) Tiesa, į tešlą maišiau ne varškės, bet šaltutėlio kreminio sūrio, o įdarui naudojau svarainių (quince) džemą (jo nėra paprasta rasti Lietuvoje, todėl siūlau rinktis abrikosų džemą). Dar skaninau paskrudintais graikiniais riešutais ir ruduoju cukrumi su cinamonu. Kepant tas cukrus išsilydė, kai kur išbėgo iš sausainių ir karamelizavosi, o tai buvo patys skaniausi deginto cukraus gabalėliai, lygiai tokie, kokius mes puode virdavom (kaskart nusidegindavom liežuvį per anksti karamelės paragavę), o paskui laižydavom ką prisivirę, kol pilvus paskausdavo nuo šitokio cukraus kiekio:) 

skarda su kepti paruostais rageliais
Saldūs rageliai iš vaikystės prisiminimų: tikra virtuvės meditacija
indas su saldziais rageliais
Mažyčiai susukti rageliai su uogiene, riešutais ir cinamonu
stikliniame inde saldūs naminiai rageliai su įdaru
Rageliai su abrikosų uogiene, riešutais ir cinamonu
kavos puodelis ir prakastas saldus ragelis
Tikra ryto palaima – kavos puodelis su kąsneliu nostalgiško ragelio
Print Recipe
Džemu, riešutais ir cinamonu įdaryti nostalgiški rageliai
Nostalgiški saldūs rageliai iš vaikystės prisiminimų.
nostalgiski kepti saldus rageliai
Course Desertai
Virtuvė Lietuvos
Raktažodis kepiniai
Porcijos
vnt160
Ingredientai
Rageliams
Įdarui
Prieš kepant
Course Desertai
Virtuvė Lietuvos
Raktažodis kepiniai
Porcijos
vnt160
Ingredientai
Rageliams
Įdarui
Prieš kepant
nostalgiski kepti saldus rageliai
Procesas
  1. Į virtuvinio kombaino (smulkintuvo) indą suberkite birius produktus - miltus, druską, kepimo miltelius, išsukite. Sudėkite gabalėliais supjaustytą sviestą ir pulsuojančiais judesiais sukapokite, tik kad virstų riebiais trupiniais. Sudėkite kreminį sūrį, vanilę ir dar pasukite, kol tešla susijungs į visumą (neperminkykite!) Padalinkite tešlą į dvi dalis, suformuokite du plokščius diskus, įvyniokite kiekvieną į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą mažiausiai valandai (arba pernakt)
  2. Pasiruoškite du įdarus: viename dubenėlyje sumaišykite susmulkintus riešutus kartu su cukrumi ir cinamonu. Kitame dubenėlyje sumaišykite abrikosų džemą su citrinų sultimis. Atidėkite kol prireiks.
  3. Išimkite vieną tešlos diską iš šaldytuvo ir iškočiokite jį ant miltais pabarstyto darbastalio į maždaug 2mm storio apskritimą (nieko tokio, jei jis nebus idealiai apskritas, visi nelygumai pasislėps formuojant ragelius). Visą paviršių ištepkite puse kiekio abrikosų džemo ir pabarstykite puse kiekio cukraus ir riešutų mišinio. Tada aštriu peiliu (arba picos peiliu) supjaustykite visą apskritimą į 12 dalių. Kiekvieną dalį suvyniokite į dagelį, pradėdami nuo plačiojo krašto ir sukdami link smaigalio. Ragelius dėkite į skardą, išklotą pergamentiniu popieriumi. Pakartokite tą patį su antru tešlos disku ir likusiais įdarais. Skardą su rageliais įdėkite į šaldytuvą mažiausiai 30 minučių.
  4. Įkaitinkite orkaitę iki 200C. Išimkite skardą su rageliais iš šaldytuvo. Kiekvieną ragelį patepkite kiaušinio plakiniu ir pabarstykite trupučiu rudojo cukraus. Kepkite apie 20-22 minutes, arba kol gražiai apskrus.
Pastabos

Recepto šaltinis - Ottolenghi "Sweet", mano truputį pakoreguotas

Komentarų apie "Rageliai su abrikosų džemu ir riešutais": 6

  1. Nida:

    Taip, Juliana, įdarui tinka daug kas, o obuoliai – tikra klasika… Čia yra iš tų kepinių, kuriuos norisi visada kartoti…

  2. Žana:

    Įsimintinos darbų (technologijų) pamokos. Aš net sąsiuvinį su receptais ir iškarpomis dar turiu. Man skaniausia iš tų pamokų patiekalų buvo bulvių košė su spirgučiais- tobula ir aš ją iki šiol prisimenu. Pakartoti tokios nepavyko…
    O šie rageliai visada fantastiškai geras reikalas (mes jų mokykloje lyg ir negaminome) ir yra turbūt mano mėgstamiausi. Iškepiau šįkart su varške vietoje kreminio sūrio. Patepti kiaušiniu yra puikūs, o nepatepus, reikia (iškepus) gausiai apibarstyti cukraus pudra ir tiks.

  3. Margarita:

    Labas rytas, ačiū už tokius nostalgiškus prisiminimus, Jūs taip vaizdžiai aprašėte darbų pamokas, kurios pas mus vykdavo lygiai taip pat. Nuo ryto sukau galvą ką skanaus iškepti, rageliai tiesa mano receptas kiek kitoks, jau kuris laikas buvo sugrįžę atmintin, tai einu kuo skubiausiai kepti. Ačiū Jums <3

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *