Besibaigiant metams smagu atsisėti, atsipūsti, susumuoti rezultatus, prsiminti kuo jie buvo ypatingi, suplanuoti kuo gyvensiu kitais, naujaisiais metais, ir tinkamai pasiruošti naujam startui.
2019-ieji bus jubiliejiniai, dešimtieji šio blog’o gyvavimo metai! Blog’o, kuris, mano draugės Delijos dėka užgimęs Izraelyje, ir prasidėjęs nuo dviejų skaitytojų – manęs ir pačios Delijos:) – išaugo iki šimtatūkstantinės auditorijos, kuria be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Šis blog’as buvo ir yra mano didžiausias variklis nesustoti, tobulėti, nenuvilti ir stengtis. Jūs visi, kurie skaitot, kurie gaminat, komentuojat, laikinat įrašus socialiniuose tinkluose, dalinatės su bičiuliais, vaišinate svečius – jūs esate milžiniškas mano turtas, kurį labai branginu.
Jei reiktų apibūdinti vienu žodžiu, šie besibaigiantys metai man buvo Prancūzijos virtuvės atradimo metai. Iki šiol prancūziški patiekalai mano virtuvėje buvę „vieni iš…”, pagaliau tapo centru, kaip ir priklauso gastronomijos klasikų klasikai. Matyt taip jau yra, kad iki rimtų dalykų reikia priaugti, subręsti, „išsilakstyti”. Pastaruosius devynerius metus intensyviai ieškojau savęs po viso pasaulio skonius, improvizavau ir eksperimentavau, ir atrodo, jog nutūpiau ilgesniam laikui prie Europos (pasaulio?) gastronomijos ištakų.
2019-aisiais prancūziškų patiekalų bus dar daugiau, prižadu:) Kadangi Kalėdų senelis man atnešė 8kg sveriančią knygą „French Pâtisserie”, ir kurią, kai noriu pavartyti, keliu tarsi sunkų hantelį – pritūpus, kad nepasitempčiau stuburo:), tai jūsų laukia daug tradicinių prancūziškų kepinių receptų. Mano kulinarinė biblioteka šiemet pasipildė ir kitais nuostabiais knygų egzemplioriais – autorių nuo Australijos iki Indijos, Japonijos ir, žinoma, Prancūzijos.
Kitiems metams jau suplanuota ne viena kelionė, o kadangi visų mano kelionių maršrutai neatsiejami nuo gastronomijos, tikuosi parvežti ir su jumis pasidalinti gausiais receptų aruodais.
Na, o paskutinėmis besibaigiančių metų dienomis labai rekomenduoju imtis vieno tobuliausių kada nors sugalvotų patiekalų, kuris begėdiškai paprastas, bet kartu nenusakomai gardus. Patiekalas, tinkamas bet kuriai progai, bet kokiai kompanijai, bet kokiam metų laikui. Tai vienas tų patiekalų, kurio kąsnį įsidėjus į burną, norisi užsimerkti, besimėgaujant tobula konsistencija, švelnumu, skoniu ir harmonija. Prieš patiekiant ant stalo, nepamirškite šiek tiek anksčiau ištraukti indo su šiuo vištienos paštetu iš šaldytuvo, kad jis įgautų kambario temperatūrą. O taip pat būtinai pabarstykite kokybiškos druskos kristalais, ir pasirūpinkite skrudintos bagetės gabalėliais bei mažyčiais kornišonais.
Prancūziškas vištienos kepenėlių paštetas
- 225g sviesto
- 1 mažas svogūnas, smulkiai supjaustytas
- 1 mažas šalotinis svogūnas, smulkiai supjaustytas
- 2 skiltelės česnako, susmulkintos
- 3 šakelės čiobrelio
- 1 lauro lapas
- 1 nedidelis saldžiarūgštis obuolys, nuluptas, be sėklyčių, smulkiai supjaustytas
- 1/4 stiklinės (60ml) sauso baltojo vyno
- 450g vištienos kepenėlių*
- Druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų
- 1/4 stiklinės (60ml) konjako
- Apie 4 šaukštai (60ml) riebios grietinėlės
- 1-2 šaukštai šviežių citrinų sulčių
- Lydyto sviesto paviršiui užpilti
Didelėje gilioje keptuvėje ištirpinkite 2 šaukštus sviesto. Suberkite svogūnus ir šalotinius svogūnus ir kepinkite ant vidutinės ugnies, kol jie taps minkšti ir skaidrūs. Suberkite česnakus, čiobrelius ir lauro lapą, ir dar pakepinkite apie 1-2 minutes, kol česnakas suminkštės, tačiau nepradės skrusti. Suberkite obuolius ir supilkite baltą vyną. Kepinkite maišydami, kol obuoliai suminkštės, o vynas visiškai išgaruos (apie 2-3 minutes). Išgriebkite iš keptuvės čiobrelius ir lauro lapą, o likusį turinį supilkite į blenderį. Keptuvės neplaukite.
Vištienos kepenėles nuplaukite, nupjaukite visas membranas ir riebaliukus, ir gerai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Pabarstykite kepenėles druska ir pipirais.
Toje pačioje keptuvėje, kurioje kepinote svogūnus, ištirpinkite dar 3 šaukštus sviesto. Kai sviestas ims putoti, sudėkite kepenėles, ir kepinkite kol kepenėlės karamelizuosis išorėje, tačiau vis dar bus neiškepę viduje (spalva tviduje uri būti rožinė) – apie 4 minutes. Supilkite į keptuvę konjaką ir iškart jį uždekite (atsargiai, kad nenusidegintumėte. Neišsigąskite, kad ugnis šoktels į viršų, tačiau ji užges pati, vos tik alkoholis išgaruos. Ugnis degs smarkiau, kai pamaišysite keptuvę mentele, ar tiesiog pajudinsite pačią keptuvę).
Supilkite kepenėles kartu su visu skysčiu, susidariusiu keptuvėje, į tą patį blenderį, kuriame jau yra apkepinti svogūnai. Įpilkite 2-3 šaukštus grietinėlės, ir plakite kol masė bus labai tolygi ir gana skysta. Jei reikia masę paskystinti, įpilkite dar grietinėlės. Patartina visą masę dar petrinti per sietelį (aš to nedarau:)), ir dubenyje palikti visiškai atvėsti, iki kambario temperatūros.
Likusį sviestą (turėjo likti 155g) supjaustykite labai mažais gabalėliais ir palaukite, kol jis suminkštės (įgaus kambario temperatūrą). Mediniu šaukštu trinkite kepenėles kartu su sviesto gabalėliais (dėkite sviestą po 1 gabalėlį, ir kai gerai sutrinsite masę, dėkite kitą… kol sudėsite visą sviestą). Įpilkite citrinos sulčių ir pagardinkite druska bei pipirais pagal skonį (turėkite omenyje, kad kepenėlės, kai pastovės ir sušals, bus mažiau sūrios nei ragaujant tik ką pagamintas, todėl įberkite druskos mažumėlę daugiau). Sudėkite pâté į keramikinį indąir gerai išlyginkite visą paviršių (geriausia – mentele arba mažu šaukšteliu). Ant viršaus užpilkite šilto lydyto sviesto tiek, kad pilnai pasidengtų visas paviršius, sudarydamas „luobelę”. Uždenkite indą ir padėkite šaltai. Šis kepenėlių paštetas gali būti pagamintas prieš 1-2 dienas, o suvartoti reiktų per 5-6 dienas, laikant pâté šaldytuve.
*Vištienos kepenėles galite keisti antienos kepenėlėmis. Aš vištienos kepenėles perku parduotuvėje The Farm, nes niekad nenuvilia savo šviežumu, be to žinau, kad jos atkeliauja tik iš ekologiniuose ūkiuose augintų paukščių
Recepto šaltinis – The Cook’s Atelier
Audrone, jei tik turit, naudokit blenderį. Niekada taip tolygiai rankom nesumaišysit:)
Sveiki,
Ar lengvai susimaišo, pasislepia minkšto sviesto gabaliukai paštete, ar efektyviau susimaišo su blenderiu ar ir paprastu rankiniu būdu. Ačiū!
Miela Zita, oi kokia maloni ši Jūsų žinutė!! Dėkokju už įvertinimą, ir labai labai džaugiuosi tokia mūsų bendryste:) Gražių Jums švenčių!
Gerb.Nida,jūs mūsų kulinarijos perlas,Kiekvienos mano šeimos sventės būna labiausia papuoštos jūsų kokiu nors šventiniu karštu patiekalu .Visi man ploja katučių”o Dieve kaip skanu”man belieka kukliai nuleisti akis ir tyliai ištarti”tai Nidos receptas” Prancuzižką paštetą gaminu jau seniai(toks pat receptas kaip Jūsų)tik vieto vyno pildavau antaninių obuolių sultis. Brendis būtinas. Labai dėkinga Jums esu! Mano šeima neįsivaizduoja mųsų virtuvės be Jūsų patiekalų! Puikių Jums švenčių!
Donata, tiesiog alkoholį praleiskite. Nei vyno, nei konjako nėra kuo pakeisti… Ir be šių ingredientų paštetas bus skanus, na tik be to „cinkelio”:) Nežinau priežasčių, dėl kurių nevartojate alkoholio, bet tik priminsiu, kad alkoholį vartojant maistui, pats alkoholis visiškai išgaruoja, lieka tik aromatas. Beje, alkoholio dažniausiai yra ir esencijose – vanilės ir t.t.
Sveiki, norėčiau pasigaminti paštetą, tačiau nė vartojame alkoholio. Kuo būtų galima pakeisti vyną ir konjaką?
Nekantriai lauksiu atsakymo😊
Žiūrint koks tas žalumas… Jei tik vos vos rožinės – palikit, bet jei visai kraujingos, tai kelias minutes pakepinkit dar
O jei užgesus konjakui, kepenėlės viduje dar žalios? Taip ir palikti, ar pakepti kol neliks žalios?
Solveiga, kaip faina!!!! Prancūziška klasika retai kada paveda…:) Labai labai ačiū, kad pasidalinot įspūdžiais!
Tai nuostabiausias pašteto receptas, kuris padarė mane žvaigžde šeimos ir draugų kompanijoje!
Man šitas irgi geriausias, Dale!! Jaukių švenčių:)
Štai ir vėl Kalėdos!…, darydavau dažnai paštetą įv.variacijom, pabandžiau šitą receptuką, laaabai patiko!! Supper! Kartais darau mažose formelėse, tada ant viršaus plonai užpilu spanguolių želė..Ačiū, Nida, už šitą versiją..😊
Jurga, kaip smagu, akd nepabūgote, išbandėte, ir viskas gavosi. Visi pakeitimai labai į temą, tai tik skonio niuansai, kaskart vis kitaip pasigaminti galima:) Labai miela girdėti, kad patiko, labai ačiū, kad parašėt.
Super receptukas 🙂 neturėjau obuolio (ech!), manau, vaisinė nata būtų labai į temą, bet tiek to 🙂 vietoj konjako- brendis, na o sunkiausia man buvo tą momentą nustatyti, ar tikrai tos kepenėlės viduje rožinės, ar dar neiškepusios 😀 kaip bebūtų, skanu ir greita (parduotuvėse pakilnodavau tuos indelius, kur paštete vos 30proc. kepenų gali rasti ir padėdavau atgal)! ačiū už išsamų aprašymą!
Nee…. degtinės tai jau nepilkit…. Jau geriau išvis be alkoholio…. Degtinė netiks tikrai….
O jei vietoj konjako degtinės? Labai blogai?
Brendis puikiai tiks! Geriau jau brendis vietoj konkajo, negu nei to nei to:) Pirmyn su brendžiu!!
Kaip manote ar vietoj konjako brendis labai pakeistų skonį ?
Jovita, jei norite tikrai gero pašteto, nepraleiskite tų ingredientų, kurie ir daro jį ypatingu – būtent šių dviejų dalykų:) Visada galima supaprastinti dalykus, bet šventėms rekomenduoju leisti sau turėti geriausia rezultatą:)
Sveiki Nida ! Labai aciu uz recepta! Klausimas tik del vyno ir konjako! Ar butina deti?
Bravo, Lijana:) Labai džiaugiuosi. Man paštetai yra tikras comfort food:)
Paštetas nerealus…superinis. Ačiū už receptą. Su mažais nukrypimais į šoną (vietoj konjako pyliau viskį, vietoj šalotinio svogūno – paprastas), paštetas gavosi nuostabus. Ir svarbiausia greitai pagaminamas.
Dėkui, Gintare, už mielus žodžius ir palaikymą. Pilnai jums pritariu, kad prancūziškoji virtuvė labai artimma mūsų lietuviškoms dūšioms ir skrandžiams. Kai pietavome viename Liono bušonų, negalėjau patikėti, jog tai ne močiutės gryčia ir jos ruošti valgiai su kalnais kaimiškos kiaulienos:) Pamažu matau, kad su amžiumi svarbios man darosi tradicijos, klasika, autentika, ir… paprasumas. O prancūziškų receptų tikrai dar bus:)
Aš labai myliu Jūsų blogą ir dievinu prancūzų virtuvę! Tad lauksiu su nekantrumu naujų receptų! Man tai ne tik klasika, subrendimo ženklas, bet ir labiausiai artima lietuviškai virtuvei. Valgiai, kuriuos gamino ar gamina mano šeimoje (mano močiutė vaikystėj tarnavo ponams, kurie mėgo prancūziškus patiekalus). Kai buvau Paryžiuje svečiuose, atrodė, kad jei nuo stalo nuneštų bagetus ir vyną, tai sėdėčiau kaime pas močiutę…
Aš visada užsuku į šitą puslapį, kai reikia pasitikrinti kulinarines žinias, kepimo ypatumus ar laukiant “ypatingų” svečių… kurie yra pagarbūs maistui, supranta ir vertina ne tik produktų kokybę, bet ir pastangas, jiems paruošti…
Inga, nesugalvoju priežasčių kodėl gi ne! Žinoma, aš tikrai bandyčiau, neturėtų būti niekuo prastesnis paštetas nei su vištos kepenėlėmis. Ačiū už komplimentus:)
Nida, o ar būtų galima gaminti iš triušio kepenėlių? Pati auginu triušius ir kepenėles nesugalvoju kur dėt. Ačiū, beje, nuostabios nuotraukos!
Nerealu, ačiū ačiū – ir taip greitai… šedevras
Į sveikatą, Rasa!! Šis paštetas tikrai tobulas!!
Ačiū už nuostabų receptą. Skanesnio pašteto nesu valgiusi!