Kokia palaima yra lietuviška vasara!! Ypač kai į tą vasarą atskrendi iš šalnomis kasryt besižnaibančios australiškos žiemos. Akys tiesiog atsidžiaugti negali vešlia lietuviška žaluma, neįmanoma atsivalgyti lietuviškomis braškėmis, nei mėlynėmis, nei salotomis, agurkais ir pomidorais… Tačiau dar labiau neįmanoma atsimėgauti bendravimu su išsiilgtais bičiuliais…
Dar būnant Australijoje su manimi susisiekė Ineta – energija trykštanti klaipėdietė (kaip pati sako, ne per seniausiai pabėgusi į Klaipėdą nuo gyvenimo Vilniaus eismo kamščiuose:)), pasiūliusi atostogų metu aplankyti pajūrį ir ten padaryti knygos „Australijos skoniai” pristatymus. Šiek tiek dvejojau, mat suburti žmones patį vidurvasarį, ir dar penktadienio popietę, man pasirodė gana nepamatuotai optimistiška… Tačiau Ineta nė nenorėjo girdėti – paisraitojusi rankoves griebėsi net dviejų renginių organizavimo!
Man teliko liepos 12 dieną atvairuoti iki Klaipėdos, visa kitka buvo sustyguota, sudėliota, suorganizuota, susitarta. Visų pirma buvau apstulbinta Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos patalpomis, skaityklomis, kiemeliais, o labiausia – entuziastingais darbuotojais, kurie pasirūpino erdve susitikimui su skaitytojais. Na o kai į kiemelį ėmė rinktis žmonės, mano širdis tiesiog dainavo – neliko nė vienos laisvos kėdės!
Aš visuomet sakiau ir sakysiu – mano blog’o sekėjai, mano knygų skaitytojai yra pati geriausia, pati kokybiškiausia, pati ištikimiausia, žingeidžiausia, mieliausia ir intelektualiausia auditorija… Tokie pasimatymai, kurių metu matau žmonių, skaitančių pasakojimus ir receptus, kuriais dalinuosi, veidus, mane užveda kurti su dar didesniu įkvėpimu ir pasimėgavimu… Tiek šilumos ir komplimentų aš negaunu ištisus metus, kiek jų išgirstu vieno susitikimo metu… Norisi tiesiog sustabdyti akimirką, kad galėčiau dar kurį laiką pabūti toje didžiausios palaimos būsenoje…
O vakare mūsų laukė dar vienas renginys – vakarienė Juodkrantėje, „Juodojo kalno” restorane, kur šefo Donato Kučiko vadovaujama komanda paruošė trijų patiekalų vakarienę, įkvėptą mano knygos „Australijos skoniai” receptų. Donato žmona Simona pasirūpino dekoracijomis – stalus nuklojo pievų žiedais ir žolynais. Mums teliko pasitikti svečius ir visą vakarą, kol jie skanavo Donato pagamintus valgius, dalintis istorijomis ir įspūdžiais iš gyvenimo tolimoje šalyje. Man nė nebuvo kada ragauti – aš mėgavausi kiekviena buvimo su svečiais akimirka, jų žingeidumu ir šiluma. Net ir pasibaigus vakarienei, užsitęsus mūsų pasibuvimui ilgiau, nei planavome, nesinorėjo skirstytis, važiuoti ilsėtis…
Būtent tų savo susitikimų metu išdaviau nedidelę „paslaptį” – gyvenant Australijoje, kur skiriasi metų laikai, didžiąją dalį turinio savo tinklaraščiui aš paruošiu iš anksto, ir juo pasidalinu tada, kai į Lietuvą atkeliauja karščiai, ar, pavyzdžiui, medžių lapai nusidažo aukso spalvomis. Esu priruošusi jums visą kalną nuostabių receptų rudeniui, o šiuos, vasarinius, gaminau tada, kai mes leipome iš karščio – sausį, vasarį ir kovą…. Tačiau aš kuo puikiausiai ir šiandien prisimenu kiekvieno savo gaminto ir išfotografuoto patiekalo skonį, o ypač šių pomidorų salotų… 🙂 Ožkų sūris ir kardamonai salotas praturtina mano mėgstamais Artimųjų Rytų akcentais, o kadangi receptas daugelio mylimo rašytojo Y. Ottolenhi, tai jis jau užprogramuotas sėkmei 🙂 Su malonumu šių salotų receptu dalinuosi ir su jumis.
Pasiruošimas | 10 min |
Laikas | 10 min |
Porcijos |
porc
|
- 70 g graikiško natūralaus jogurto
- 50 g ožkų sūrio (minkšto, šviežio)
- ½ česnako skiltelės (sutarkuotos)
- 1 laimas (reikės 1 šaukštelio nutarkuotos žievelės ir 1,5 šaukšto sulčių)
- 15 kardamono pumpurų (luobelės pašalintos, sėklos sugrūstos grūstuvėje, reikės ¾ šaukštelio)
- 1 žalias čili pipiras (be sėklų, smulkiai supjaustytas)
- 500 g vyšninių pomidorų (perpjautų pusiau)
- 1 šalotinis svogūnas (plonai supjaustytas)
- 4 šaukštai Alyvuogių aliejaus
- sauja šviežių mėtų lapelių (susmulkintų)
- druskos
Ingredientai
|
|
- Mažame dubenėlyje sumaišykite jogurtą su ožkų sūriu, žiupsniu druskos ir česnaku. Įmaišykite pusę kiekio laimų žievelių ir pusę kiekio kardamonų beu pusę kiekio čili pipirų. Viską išmaišykite ir trumpam atidėkite į šalį.
- Kitame dubenyje sumaišykite supjaustytus pomidorus, svogūnus, laimų sultis, ½ šaukštelio druskos ir 2 šaukštus aliejaus. Suberkite likusias laimų žieveles, likusius kardamonus ir čili pipirus, viską išmaišykite. Galiausiai sudėkite į pomidorų masę jogurto padažą, suberkite mėtas ir švelniai išmaišykite. Perdėkite į serviravimo lėkštę ir pašlakstę likusiais dviem šaukštais aliejaus patiekite iškart.
Asta, kadangi ir aš dažnai su savim “tariuosi”, tai puikiai suprantu 😄
Nida, tai nebuvo klausimas Jums, veikiau pasikalbėjimas su savim ir pasitarimas su savo tinginiu😀. Su receptais paprastai elgiuosi drąsiai ir net drastiškai kaitaliodama ingredientus, bet nekaltinu receptų autorių, jei kas nenusiseka😀. Šįsyk norėjosi išbandyti būtent tokį derinį, taigi su tinginiu susitariau😀. Ir tai buvo puiki vakarienė. Tiesa, žalio čiliuko pamiršau pažiūrėti, teko keisti jį čili dribsniais. Ir kardamoną patingėjau šviežiai susimalti, todėl kardamono prieskonis salotose pranyko. Tikrai bus kartojama dar tiksliau laikantis recepto, ačiū, Nida!
Asta, kol aš atrašiau, turbūt salotas ir pasigaminot!:) Bet jei dar ne- drąsiai keiski laimus cintrinomis, o ožkų sūrį – feta!!!
Oi, Nida, suintrigavote su šiom salotom! Bandau įsivaizduoti skonį, bet suprantu, kad geriau paragauti😀. Tik sprendžiu dilemą, ar kilti nuo sofos ir eiti ožkos sūrio ir laimo, ar sakyti, kad ,, mes turim Ottolenghį namuose” ir keisti laimą į citriną, o ožkos sūrį į … varškę? Fetą? 😀. Gal einu vistik…