Plonytis obuolių pyragas iš Toskanos

Iš mados visame pasaulyje vis labiau išeina persaldinti kepiniai ir desertai. Kai atvykau gyventi į Australiją, čionykščiai pyragai ir desertai pradžioje man atrodė tarsi juose šiek tiek pataupyta cukraus. Pripratau prie subtilaus saldumo labai greitai, ne be reikalo čia, Australijoje, sakoma, kad didžiausia nepagarba, kokią gali parodyti svečiui, tai pateikti jam pernelyg saldų desertą…

Mano receptuose cukraus kiekis ir šiaip visada yra mažesnis, nei daugelis mano sekėjų pratę matyti kituose kulinariniuose šaltiniuose (spausdintuose ir online). Mažinti cukraus kiekius receptuose įsismaginau dar pačioje savo blogerės „karjeros” pradžioje, prieš daugiau nei 15 metų, pasinaudojusi keletu amerikietiškų kepinių receptų ir aklai šliūkštelėjusi tiek cukraus, kiek ten buvo parašyta…. Ką jau ką, o Amerikos desertų saldumą receptuose aš iki šiol užsimerkusi kerpu pusiau, o tada cukraus kiekius dar paprastai sumažinu. Pagyvenus Australijoje, mano kepiniai ir desertai tikrai tapo labai saikingai saldūs, apie tai pristatymuose įspėju ir savo knygos „Australijos skoniai” skaitytojus, juk toje knygoje saldėsių receptų sudėjau bene daugiausia (ten skaniukai net išskirti į du atskirus skyrius – kepiniai ir desertai, mat ne visi mėgsta/nori kepti būtent tortus ir pyragus). Nusiskundimų, beje, nesulaukiau iki šiol, labai viliuosi, kad cukraus į kepinius mažiau išmoks dėti ir daugelis Lietuvos kavinių ir restoranų…

Būtent saikingai saldus ir šios dienos mano kulinarinis herojus, kurį matote nuotraukose. Žinot tuos plonyčius traškius sausainius, florentinus? Štai toks galėtų būti šio pyrago pavadinimas. Jis skiriasi nuo tradicinių purių biskvitinių pyragų su obuoliais, nes labiau panašus į didelį plokščią obuolių blyną, nei mums įprastą rudeninį kepinį.

Tokie plonyčiai obuoliniai pyragai, atrodo, yra tapę šio sezono populiariausiais. Ne vieną tokį kepinį demonstravo mano mėgiamos australiškos kulinarinės TV programos, ne vieną panašų receptą užtikau ir vartydama naujai išleistas knygas didžiausiame Sidnėjaus knygyne prieš savaitę. Tad nieko nelaukusi vieną ir išsikepiau – iš knygos „Winter in Tuscany”. Juo vaišinau savo bičiules iš diplomatų ratelio, kurias pasikviečiau šiandien puodeliui kavos. Mano viešnioms blynelį primenantis obuolių pyragas labai patiko, patiekiau jį su vaniliniais ledais. Tikiuosi, kad patiks ir jums.

Nesibaiminkite, kad tešlos ingredientų kiekis pasirodys absurdiškai mažas – tokia šio pyrago idėja: jo pagrindą sudaro būtent obuoliai, pats kepinys veikiau primena blyną. Pyrago storis turėtų būti apie 1cm (maniškis kiek storesnis), todėl didesnė kepimo forma (pvz., 22-24cm skersmens) tiks labiau, nei mažesnė (20cm skersmens). Obuolius pyragui aš maceravau (angl. to macerate, nežinau, ar toks teisingas vertimas į lietuvių k.), nors to nebuvo numatyta recepte. Man pasirodė, kad supjaustyti obuoliai pašlakstyti citrinų sultimis ir pabarstyti cukrumi bei palikti 15-20 minučių, suteikė kepiniui dar daugiau skonio ir sultingumo, be to, apačia ir šonai labai skaniai karamelizavosi.

Print