Neseniai aš ryžausi vienai naujai „avantiūrai“. Turiu čia, Kanberoje, tokį australą draugą, kuris, kaip ir aš, domisi įvairiausiais maisto gaminimo workšopais, įranga, naujais receptais… Mes dažnai pasidalinam tarpusavy naujais atradimais ar pamotyvuojam kažką nusipirkti, nuveikti, išmokti. Tad kai jis man brūkštelėjo žinutę apie Kanberoje tik vieną dieną vyksiantį intensyvų sūrių gaminimo workšopą, aš iškart užsiregistravau jame dalyvauti. Kažkada esu apie tokias pamokas svarsčiusi Londone, bet tada, matyt, dar nebuvo laikas – pagalvojau, kad kažin ar Vilniuje dažnai tuos sūrius gaminsiu, pakaks tų, kurie parduotuvėje.
Tačiau dabar situacija pasikeitė. Australijoje pamėgau sūrius, kokių Lietuvoje nėra (arba nėra tokios kokybės), be to, ne už ilgo prasidės mano Portugalijos etapas, kur aplink – ne vienas pieno (ir sūrių) ūkis, aplink tik ir plyti slėniai, kuriuose ganosi ožkos ir avys. Tad žaliavos ten turėčiau gauti, o kas žino, gal ir pritaikysiu tas sūrių gaminimo žinias praktikoje?…
Workšopas vyko ptrivačios mergaičių mokyklos patalpose – pirmąkart lankiausi tokio tipo institucijoje Australijoje (beje, čia labai populiaru mergaičių ir berniukų atskiros mokyklos). Pamokos prasidėjo 8 val ryte, sekmadienį, o klasėje buvo tik 12 žmonių. Buvau maloniai nustebinta, kaip puikiai įrengtos mokyklos virtuvės patalpos – jose, kaip supratau, vyksta mergaičių „darbų“ pamokos. Tai ką aš galiu pasakyt, Le Cordon Bleu mokykla buvo tik truputėlį geriau įrengta, lyginant su šia mokykla… Gal tik orkaitės ir privataus šaldytuvo prie kiekvieno darbastalio trūko, visa kitka – lygiai tas pats. Wow, visiškai pilna komercinė virtuvė su berods 6 pilnom darbo stotelėm, aprūpintom viskuo, kaip tikro restorano virtuvėje.
Kursų metu mes gaminom 6 rūšių sūrius, visus parsinešėm namo, kai kuriuos reikėjo dar baigti brandinti (vienas brandinsis dar 2-3 mėnesius, kol turėtų gautis farmhouse chedder), kitus – subrandintus užmarinuoti aliejuje (Persian feta). Vieną sūrį bebrandindama (tai buvo brie, kuriam reikėjo „užauginti“ pelėsį) aš kažką netaip padariau, ir joks pelėsis man neužaugo. Užtai prapjovusi po savaitės taaaaaip apsidžiaugiau, kokio jis gero skonio buvo, kad nė nereikėjo man to brie ir to pelėsio 🙂 )
Šiaip tai grįžusi vakare po tų pilnos dienos kursų (jų metu buvo ir kavos pertraukėlės, ir pietų pertrauka su karštais patiekalais, kuriuos ruošė viena instruktoriaus asistentė, ir po viso darbo buvo vynas, sūriai, kiti užkandžiai ir rezultatų aptarimas) buvau nusprendusi, kad ne man šitas vargas. Tiek jau to, pernelyg viskas ten sudėtinga ir keblu, ir labai jau daug tikslių laboratorinių dalykų… O ir instrukcijos vienam sūriui pagaminti – 6-7 lapų spausdinto teksto… Na gal tiek to….
Tačiau kai paragavau savo tą Persian Feta, kurią užmarinavau su savo užaugintomis žolelėmis (rozmarinais, čiobreliais) ir raudonaisiais pipirais ir su labai geru alyvuogių aliejumi, tai supratau, kad noriu tokio skanumyno ir dažniau turėti… Gal ne visus sūrius gaminsiu, gal mocarelai ir buratai dar neužaugau, bet ką jau ką, o fetą ir haliumi tikrai norėčiau gerai įsisavinti.
Taigi, pakeičiau nuomonę ir nusprendžiau, kad visgi nersiu į tuos sūrius, užsisakiau pas mūsų instruktorių visą sąrašą dalykų (įrankių, specialių kultūrų ir bakterijų) ir mėginsiu lėtai namuose atkartoti tai, ką išmokom pamokose. Vienas sūris, kurį tikrai labai labai noriu išmokti pasigaminti – tai šviežias haliumi. Aš šviežią haliumi visada perku kulinarijos skyriuose, čia visada jį parduoda sveriamą, tik ką ištrauktą iš sūrymo. Jo skonis visiškai kitoks nei tas, kuris parduodamas supakuotas vakuume. Nors tas, supakuotas vakuume, puikiai tinka visokiems kepiniams, pvz., šiems pusrytiniams kiaušiniams.
Tad tokį haliumi sūrį aš panaudojau ir šiems keksiukams. Kepiau juos pasikvietusi keletą australių bičiulių į svečius kavai. Tai buvo toks gal labiau brunch‘as, su keliais užkandžiais ir skaniu pyragu. O šie minkštučiai keksiukai išgaravo iki vieno, jie tikrai tobuli tokiems atvejams. Taip pat ir tada, kai reikia kažką griebti į ranką ir pasistiprinti einant, ar darbe, ar kelionėje, ar piknike.
Pikantiški keksiukai su haliumi sūriu ir mėtomis
- Total Time: 30 minutes
- Yield: 12 vnt 1x
Description
Minkšti, purūs ir sultingi pikantiški keksiukai, kurie nuostabiai tinka užkandžių stalui, piknikui ar pietums į darbą/mokyklą
Ingredients
- 150g haliumi sūrio, sutarkuoto stambiai
- 175g miltų
- 50g viso grūdo miltų
- 2 šaukšteliai kepimo miltelių
- Po ¼ šaukštelio druskos ir maltų baltųjų pipirų
- 1,5 šaukštelio juodgrūdės sėklų (nigela)
- 1,5 šaukštelio džiovintų mėtų, sutrupintų
- 2 kiaušiniai, lengvai suplakti
- 100ml alyvuogių aliejaus
- 180g graikiško jogurto
Instructions
Įkaitinkite orkaitę iki 190C. Paruoškite keksiukų formelę (12 keksiukų). Galite įtiesti popierinius sijonėlius, arba patepkite riebalais ertmes.
Sumaišykite dubenyje haliumi, abejus miltus, kepimo miltelius, druską ir pipirus, juodgrūdės sėklas ir mėtas. Kitame dubenėlyje išplakite kiaušinius, sumaišykite su aliejumi ir jogurtu. Supilkite šį mišinį į dubenį su sausais ingredientais ir labai lengvai sumaišykite. Masę išdalinkite po lygiai į keksiukų ertmes ir kepkite apie 20 min., arba kol gražiai paruduos.
- Prep Time: 10 min
- Cook Time: 20 min
- Category: Užkandžiai, Pusryčiai, Snack, Appetizer
- Method: Baking, Orkaitė
- Cuisine: Artimųjų Rytų
