Aš turiu naują pomėgį –pietų dėžutes:) Nė neslėpsiu, kad įkvėpimą pakuoti pietus parsivežiau iš Japonijos. Ten jokia kelionė neapsieina be gražiai supakuoto maisto, kurį pasimėgaudamas valgai keliaudamas greituoju traukiniu ar sustojęs pertraukėlei tarp vieno objekto lankymo ir kito (kartais tai būna du prekybos centrai, ką čia beslėpti:) ).

Japonėms moterims pietų dėžučių pakavimas yra ir darbas, ir kūryba, ir savęs išreiškimas, ir lenktynės, ir didelė atsakomybė… Mano bičiulė Yuko pasakojo, kad kol jos 3 vaikai dar mokėsi mokykloje, ji kiekvieną mielą dieną keldavosi dar prieš švintant, kad kiekvienam vaikui plius vyrui padarytų po gražią pietų dėžutę, taip vadinamą bento. Be bento jūs nepamatytumėt nei vieno žmogaus Tokio metro, kuris skuba į darbą ar mokyklą. Tos pietų dėžutės supakuojamos į tokias gražias tašytes, ir kiekvienas šalia savo kuprinės ar rankinuko nešasi tą dailų maišelį su dienos maistu į darbą.

Japoniški bento box‘ai – tai ne vien maistas. Tai būdas pasipuikuoti, pasirodyti prieš draugus ir bendradarbius. Sako, kad atėjus pietų metui, japonai visi atsidaro kiekvienas savo dėžutę, pirmiausia visi nužvelgia kaimyno maistą, tada „pavalgo“ akimis (maistas visais atvejais privalo būti gražiai ir meniškai pateiktas), ir tik tada čiumpa pagaliukus ir įninka į pietus.

Japoniški patiekalai apskritai labai tinkami pakavimiu į pietų dėžutes. Ne vien todėl, kad jie, kaip taisyklė, kąsnio dydžio, tad lengva valgyti su pagaliukais, bet ir dėl to, kad gaminant japoniškus patiekalus nenaudojami riebūs padažai, kurie atvėsę taptų nevalgomi, arba kitu atveju žmogus turėtų ieškoti kur maistą pasišildyti (japonai niekada pietų nešildo). Ryžiai, žuvis, sojos padažo ir sakės pagrindu pagaminti lengvi pagardai, sezamų aliejuje pakeptintos arba garuose patroškintos daržovės – visa tai lengvas ir šviežias maistas, kuris pasotina, tačiau neapsunkina, skanus tiek šiltas, tiek ir šaltas.

Aš tiesiog negalėjau praeiti pro pietų dėžučių skyrius Tokijo parduotuvėse…. Visiems amžiams, visiems skoniams, pomėgiams, visų spalvų ir raštų, visų animacinių ir neanimacinių herojų atvaizdais išmarginti, didesni ir mažesni, vienas už kitą gražesni pakavimui ir nešiojimuisi skirti įmantriai tarsi lego kaladėlės susidedantys daikčiukai… Ir nors pietūs į darbą man šiuo metu mažiausiai aktualūs, mat tuos pietus dažniausiai spėju pasigamnti ir pavalgyti savo virtuvėje, tačiau neatsilaikiau nenusipirkusi bento box‘o sau. Juk būna dienų, kai visa diena suplanuota minučių tikslumu kažkur lakstant po miestą, pavalgyti tikrai nėra kada. Tokiomis dienomis įsimetu savo pietų dėžutę į mašiną, ir visada randu laiko stabtelti ir pasisotinti.

Sunkiausia man buvo įkalbėti Japonijoje savo vyrą, kad jis taip pat išsirinktų pietų dėžutę ir įprastų pietus nešiotis į darbą. Purtė jis galvą tvirtindamas, kad kur jau kur, o atsinešti pietūs jo ofise tai būtų visiškas akibrokštas. Tai aš ėmiau ir paslapčia vistiek nupirkau jam dėžutę, kuri supakuota į tokį „termosinį“ dėklą, atrodo tarsi kokia kosmetinė. Parodžiau savo vyrui tą nupirktą dėžutę tik Vilniuje, ir vieną dieną net įsiūliau pietus paimti į darbą. Ir ką jūs sau galvojate? Jam taip patiko ši mintis, kad net man išvykus, mano vyras pats pakuojasi ryžius ir keptą lašišą, ir su didžiausiu malonumu nešasi dienos pietus su savimi!

Todėl šiuo įrašu aš atidarau oficialiai specialią šio blogo rubriką, tiksliau temą, pagal kurios raktinį žodį „pietų dėžutės“ jūs galėsite matyti visus receptus, kurie tinkami nešimuisi į darbą, mokyklą ar universitetą. O pradėsiu šią rubriką su kalakutienos maltinukais sojų padaže, kurie nuostabiai tiks su viertais ryžiais ir kepintomis arba šviežiomis daržovėmis.

Na argi ne žavi tašaitė pietums nešiotis?:)
Krepšelis tik atrodo mažutis, tačiau jame telpa kelios maisto dėžutės ir nebarškantys specialiojoe dėžutėje pagaliukai
Maistas susipakuoja į kelias viena ant kitos susimontuojančias dėžutes, o kad jos neatsidarytų – užjuosiama dar ir tampri guma
Kalakutienos maltinukai sojų padaže gardūs ir šilti, ir atšalę

Kalakutienos maltinukai sojų padaže

4 asm.

  • 400g maltos kalakutienos
  • 2 žali svogūno laiškai, susmulkinti
  • 2 cm imbiero šaknies gabalėlis, sutarkuotas
  • 1 šaukštas sojų padažo
  • 1 šaukštas mirino (saldaus virimui skirto ryžių vyno)
  • 1 šaukštas sezamų aliejaus
  • ½ plakto kiaušinio
  • 1 šaukštelis krakmolo
  • aliejaus kepimui

Padažui:

  • 2 ir ½ šaukšto sojų padažo
  • 2 ir ½ šaukšto mirin
  • 1 šaukštas cukraus
  • 1 šaukštas austrių padažo
  • 1 skiltelė česnako, sutrinta

Pradėkite pasiruošdami padažą: sumaišykite visus ingredientus ir padėkite į šalį.

Visus maltinukų ingredientus (išskyrus aliejų kepimui) sudėkite į didelį dubenį ir viską gerai sumaišykite. Iš masės suformuokite nedidelius apie 2cm dydžio rutuliukus (galite daryti didesnius, jei neketinate dėti į pietų dėžutę, ir nereikia kąsnio didumo porcijų). Kepinkite šiuos kukuliukus įkaitintame aliejuje iš abiejų pusių, kol paruduos ir iškeps. Pabaigoje supilkite į keptuvę, kurioje kepė maltinukai, paruoštą padažą ir kaitinkite ant didelės ugnies, kol padažas sutirštės, vis apvoliodami maltinukus padaže, kad jie vienodai pasidengtų skoniais. Patiekite iškart su virtais ryžiais, arba supakuokite atvėsusius į pietų dėžutę.

  1. Nida:

    Evelina, na mirinas tikrai yra tas specifinis ingredientas, kuris ir padaro maistą japonišku:) Čia panašiai kaip su sojų padažu – jei mėgintumėm pakeisti druska, sūrumo kaip ir gautumėm, bet to specifinio skonio – tikrai ne… Mirino patarčiau ieškoti ne prekybcentriuose, bet pvz Assorti. Nedidelis buteliukas, galiojimo laikas labai ilgas, tikrai ilgam užteks, o panaudosit visur, kur naudojat kulinarijoje vyną – nuo mrainatų iki japoniškų patiekalų.

  2. Evelina:

    Sveiki. O galima pakeist mirin kažkuo kitu,ar visai nedėti? Nerandu pirkti prekybcentriuose… ar labai skonis nuo to nukentėtų? 🙂

  3. Pingback: Tikri japoniški naminiai “sušiai” – Nidos receptai

  4. Nida:

    Vilma, šias būtent morkų salotas pirkau Tymo turguje:) Tad recepto jums tikrai nepateiksiu. Bet čia pačios paprasčiausios korėjietiškos morkų salotos, kurios gaminamos užplikinant tarkuotas morkas aliejuje apskrudintais prieskoniais, su šiek tiek rūgštelės ir druskos. Kažkada berods VMG net flmuotą receptą Delfyje skelbė, tad google tikrai turėtų surasti.

  5. Vilma:

    Susidomėjau šiuo receptu. Ir išnagrinėjus visą foto-labai užsimaniau ten esančių morkų salotų:) Gal galite pakomentuoti-kaip jos pagamintos?

  6. Nida:

    Edita, va čia tai bent greitis:) Taip, japoniški patiekalai visada saldoki, nes tai viena iš balanso taisyklių – maistas turi turėti visus penkis skonius, antraip pavalgę ieškome ko dar užkrimsti (ar kokį desertą dar norim sušlamšti). Po japoniško maisto taip nebūna.

  7. Edita K.:

    Kas apie dėžutes, o kas apie maistą 🙂 Puikus receptas! Susipirkau visus ingredientus nes labai norėjosi japoniško skonio. Ir jis nenuvilė. Gal kiek perdaug saldumo, kas mums neįprasta. Bet gal tai dėl to, kad mirin (vyno) pas mus nėra, yra mirin padažas? Bet pati idėja tikrai patiko, ačiū!

  8. Nida:

    Daiva, labai teisinga pastaba. Aš pakuodama vyrui dėžutę įdedu į krepšį ledo kaladę (tą, kuriomis nešiojamus šaldytuvus ir šaltkrepšius šaldom). Kadangi tašytė izoliuota ir vidinė pusė padengta specialia medžiaga, tai maistas kaip šaldytuve tiek laiko stovi.

  9. Daiva:

    Gyvenu sveicarijoje, cia kalakutienos siaip irgi nenusipirksi-buna tik pries kaledas kalakutai ir viskas, reikia nebent ieskotis ukininku ir is ju pirktis, kas ner super patogu:)

  10. Daiva:

    Super!:) o kiek valandu galima laikyti maista ne saldytuve? As tik del to labai pergyvenu:) jei darbas nuo 8, o pietus 12, tai maistas bus kambario temperaturoj kokias 5 val. ( jei iseini is namu 7). Ar tai ne per daug?

  11. Nida:

    Lina, ir aš manau, kad čia dar galima kažką nuveikti šioje ne iki galo užpildytoje nišoje 🙂

  12. Mama:

    Gaila, kad Arvi malta kalakutiena pradingo iš Maximos. Ech… 😢

  13. Neringa:

    Dukrai į mokyklą esu pirkusi dėžutę iš Bentoligijos. Ten ir tašiukų yra 😉

  14. Lina:

    Žavesys, ir maistas, ir dėžutės! Spėju, kad turime dar nužpildytą nišą rinkoje tokioms dėžutėms ir tašiukams. O gal jau ir LT galima kurs nors tokių grožybių įsgyti?..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *