Jau tampa tradicija birželio mėnesį išsiruošti į Paryžių!:) Ir nors šiųmetės kelionės tikslas gimė kaip visiškai nekulinarinis – gimtadienio proga mano vyras padovanojo du bilietus į garsiojo Roland Garros teniso turnyro finalą, visa likusi kelionės dalis buvo tikrai neatsieta nuo maisto. Paryžiuje kitaip ir neįmanoma – daugiau kavinaičių ir restoranėlių per capita yra tikriausiai tik Lione🙂 

Paryžietiška kulinarija yra itin savita, ir ji tikrai kitokia, nei visoje likusioje Prancūzijoje. Persipynusi su viso pasaulio gurmaniškomis tradicijomis, viliojanti žmones, nusimanančius apie maistą, siūlanti kulinarinį hot couture su pusmetį ir ilgiau planuojamomis rezervacijomis, ir paprastutį gatvės maistą, kuris skaniausias kai ragaujamas prisėdus ant triukšmingos gatvės šaligatvio bortelio… Kiekvienam pagal kišenę, pomėgius, norus ir nuotaikas. 

Šių metų vizitas išsitempė į ištisą savaitę, tad urbanistinio turizmo buvo net ir per daug:) Užtai pėščiomis išmindžiojom visus Paryžiaus kampelius, neskubėdami suradome net labiausiai užslėptas vieteles, kurias arba rekomendavo kiti gurmanai, arba jų adresus suradau dar Vilniuje… Tad jei jūs planuojate kelionę į Paryžių, ir šįkart ketinate atsiduoti maisto reikalams, turiu jums keletą rekomendacijų. 

Maistas

Nepasakysiu nieko naujo primindama, kad labiausia ko reikia vengti Paryžiuje (kaip ir kituose populiariuose kelionių maršrutuose) – tai turistinių vietų. Susimildami, neikite vakarieniauti greta Moulin Rouge arba net ir kur nors Champs Elysees…. Apeikite tas vietas dideliu lanku, nes jūs tikrai nenorite susidaryti įspūdį apie Paryžiaus maistą ten, kur tas maistas prasčiausias. Verčiau pasiklyskite šalutinių gatvių voratinklyje ir suraskite kokią neišvaizdžią kepyklėlę, kurioje jau besibaigią croissant’ai ir vietiniai laukia eilėje, kad nusipirktų dar vieną šviežią bagetę…. Garantuoju, kad netoliese bus vietos sūrininkas ir mėsininkas, tad jūsų pietų ar vakarienės paketėlis bus pilnas to, ką geriausio gali pasiūlyti Paryžius. 

Pusryčiaukite kaip tikri prancūzai: kokioje artimiausioje kavinutėje su vienas prie kito sustatytais staliukais užsisakykite šviežią croissant arba bagetę su džemu, ir didelį puodą café au lait (tarkite [kafė o lė]). Sotumo pakaks porai valandų tikrai, o paskui juk bus pietų metas, tad vėl bus proga paragauti ką nors skanaus ir neįprasto.

Net apniukęs rytas su pudeliu kavos ir šviežutėliu croissant gali būti mielas

Net jei nepadarėte namų darbų ir nesusiradote vietų, kurias norėsite aplankyti pietums ar vakarienei, ne bėda. Paryžiuje verta pasitikėti….eilės ilgiu. Taip, kad patekti į geresnį restoraną (geresnį – nebūtinai brangesnį!) jums teks atstovėti eilę. Geri restoranai rezervacijų nepriima (arba jei priima, tai tas rezervacijas neretai tenka pasidaryti likus mėnesiui ar ilgiau iki apsilankymo), todėl svarbiausia ateiti anksčiau, nei tas restoranas atveria duris vakariniams klientams (kaip taisyklė 19val.). Pasikliauti drąsiai galite ir aplink valgančiųjų skoniu – jie tikrai žino, dėl ko tam, kad pakliūti į šį restoraną, tenka pusvalandį ar daugiau pastoviniuoti gatvėje. Darykite taip, kaip jie. Užsisakykite tą patį. 

Mano šios kelionės atradimai buvo šie:

Kebabas. Ši skylė sienoje, kurios adresą (43 Rue des Batignoles) žino visas Paryžius, visada apgultyje. Darbo valandos anaiptol ne tokios kaip visų kebabų vietų (paprastai visos kitos atidarytos kiaurą parą, tik ne ši: ji turi labai ribotas darbo valandas). Čia praleisite valandą eilėje, bet dėkosite man už nerealią vakarienę. Kas galėjo pagalvoti, kad Paryžiuje siūlysiu jums kebabus?:) 

Eilė, besidriekianti per visą kvartalą – geros vietos požymis. Net jei ta vieta – tai kebabo kepykla.
Gudresni atsineša net kėdes:) Bet laikas eilėje nperaligsta
Trys vaikinukai kepėjai iš Turkijos vos spėja suktis.

Mama Primi. Gal skamba ir keistokai, kad Prancūzijoje siūlau itališką virtuvę, bet sakau jums atvirai – tokių picų dar nebuvau ragavusi. 

Ir vėl prie įėjimo – eilė. Geriausia ateikite apie 18:30, tada tikrai būsite tikri, kad į vidų pateksite su pirma lankytojų banga
Viduje – staliukai vienas šalia kito, prasibrauti sunku. Užtai lengva nusižiūrėti, ką užsisako vietiniai, kurie čia lankosi dažnai
Galima rinktis šviežios pastos patiekalus…
…arba griebti picą. Tas padas tik kraštuose toks storas. Picos viduje – beveik permatomai plonas.

Michelinas. Vienos bičiulės parekomenduota (ačiū Gintare!!) atradau Yam Tcha (Chefs Table, 3 sezonas). Mišelino žvaigždute apdovanotame restorane nebuvau (stalelį rezervuoti reikia daugiau nei prieš mėnesį), tačiau net daug neišlaidaujant galima „pro rakto skylutę” pažiūrėti į garsiosios Yam Tcha virtuvę. Šis restoranas, kuriame susipina prancūziška ir kiniška virtuvė turi mažytę vietelę netoliese esančioje gatvelėje, kurioje galima paragauti bao buns su įvairiais įdarais. Garuose virtas bandeles galima įsigyti ir išsinešimui, tačiau jei pasiseks patekti į vidų – būtinai pasimėgaukite subalansuotais bandelių skoniais, bei kiniškais koldūnais su aromatingais padažais (už itin priimtinas kainas, beje) ir prie maisto priderinta…. arbata! 

Čia verta užsukti vidun. Sėdimų vietų – gal 15. Jei neturite laiko stovėti eilėje, nusipikite bao buns prie langelio
Kainos tikrai įkandamos. Ir tai šansas pasmalsauti, už ką kai kurie restoranai gauna Michelin žvaigždutes…
Neįprastas maisto derinimo siužetas: patiekalai čia komplektuojami ne su vynu, bet su arbata
Arbata kasdien vis kitokia, galima rinktis iš meniu, bet visai smagu atsiduoti profesionalų parinkimui
Šio butikėlio pasididžiavimas – aruose virtos bandelės bao buns
Bandelės gaminamos vos kelias minutes, tik jas užsakius, tad už stiklinės pertvaros matosi kaip vyksta veiksmas
O kol lauki bandelių, mėgaujiesi arbatų aromatais
Štai jos – bao buns. Ant popierėlių apačioje kampelio užrašyta raidė, o lėkštėje – sąrašas. Taip sužinai, kuri bandelė turi kokį įdarą.
Čia – „signature dish”: bandelė su stilton sūrio įdaru. Labai unikalaus, nenuspėjamo skonio.
Be bandelių galima užsisakyti kiniškus koldūnus Yao Zi, su kiaulienos arba vegetarišku įdaru. Tačiau užvis svarbiausias čia – padažas.
Pabaigai – dar ir bendra nuotrauka su vienu iš šeimininkų:)

Virtuvės rakandai

Tiems, kas laiką praleistą virtuvėje užskaito kaip meditaciją, visuomet aktualios parduotuvės su įvairiausiais kulinariniais ir konditeriniais rakandais. Ar tai būtų tortų dekoravimo medžiagos, ar neregėtos sausainių formelės, o gal kepimo indai, nauji peiliai ar silikono formos… Visiškai nesvarbu. Jei turite vietos lagamine šalia naujų batų ar kokios rankinės, paskirkite bent pusdienį virtuvės stalčiams papildyti:) Beje, jums tereiks nuvykti į vieną vienintelę gatvę – rue Montmartre, kad rasti viską, ko jums gali prireikti šeimininkaujant. 

Mora (13 Rue Montmartre). Puikiai įrengta parduotuvė ir viskas apie ką kada nors svajojote: nuo stalo įrankių iki labiausiai sofistikuotų profesionalios virtuvės rakandų. Visos įmanomos tartų, tortų ir pyragų formos, visų dydžių formelės kepniams, saldainiams ir desertams… Panaši parduotuvė, tik dar didesnė – kitoje pusėje gatvės, A. Simon (46 Rue Montmartre). Čia dar daugiau dalykų, ir labai daug jų skirtų restoranams. Pakeliuj, beje, dar galite užsukti ir į La Bovida (36 Rue Montmartre), asortimentas labai panašus, bet gal aptiksite ką nors, ko nepametėte kitur?:)

Jei jūsų hobis – tortai ir saldumynai, jūs privalote užsukti į Deco Relief (6 Rue Montmartre). Jei kokio pagardo, pabarsto, spalvos, skonio, šokolado, kakavos sviesto ar dar kito tik jums žinomo daikčiuko nėra šioje parduotuvėje, tai žinokite, kad jo nėra išvis. 

Bet jei jūs esate pasiruošę numirti ir atsibusti virtuvės rojuje, būtinai užeikite į E. Dehillerin (18-20 Rue Coquillière). Ar galite įsivaizduoti, jog ši parduotuvė buvo atidaryta dar Napoleonui gyvam esant! Ir iki šios dienos ją valdo ta pati šeima. Tai čia jūs rastite viską ir lygiai taip pat, kaip tas viskas buvo eksponuojamas ir sudėtas prieš du šimtus metų (na gal panašiai:)). Čia net pardavėjai, atrodo, užkonservuoti, iš tų laikų: tokie pagyvenę vyrukai, kurie patars bet kokiu klausimu (prancūziškai, savaime suprantama:)), o kai jūs išsirinksite prekes, tada jie išrašys tokį lapuką, su tuo lapuku eisite prie kasos, o kai sumokėsite, tada jie viską supakuos ir sudės į krepšį. Net jei nieko nepirksit, nueikite ten į ekskursiją:) Tiesiog pažiūrėti, kaip atrodo prancūziška kulinarija ir konditerija daiktuose:) 

Šios parduotuvės adresą žino visos prancūziškos virtuvės žvaigždės!
200 metų senumo parduotuvės dizainas beveik nepakitęs
Čia galima įsigyti visko, ko tik gali prireikti gaminant bet kurį prancūzišką patiekalą arba desertą
Net jei ir ne pirkti, čia smagu ateiti į ekskursiją:)

Na ir kai noritėsite visai dasibaigti, nuvažiuokite į La Marais rajoną ir susiraskite parduotuvę Merci. Nebūtinai dėl to, kad jums kažko reikia. Tiesiog pažiūrėkit, kaip atrodo concept store su šarmu ir idėja. O jei nuspręsit ką nors įsigyti, žinokite, kad dalis jūsų sukurto pelno bus skirta labai kilniems tikslams. 

Merci – visiškai kitokia parduotuvė nei jūs esate kada nors matę
Joje ne vien namų apyvokos daiktai, bet ir vyrų bei moterų mados
Stilinga parduotuvė turi dar ir labai svarbią aukojimo misiją.

Komentarų apie "Paryžius – kelionės kryptis kulinarams": 2

  1. Martina:

    Merveillaux strapnsis, smagumas sirdziai nuo pirmu eiluciu dainuoju Sous le ciel de Paris. Aciu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *