Su okrom aš turiu savotišką santykį. Viena vertus, mane taip nuolat žavi ši daržovė (iš tikrųjų, tai okra biologiškai yra vaisius, tačiau pagal paruošimo būdą okras logiškiau būtų vadinti daržovėmis), kad imu kartais ir nusiperku išmėginti kokį nors patiekalą. Kai mėginu ją gaminti ir ragauti, nežinau, ar man patinka itin savotiška okrų konsistencija. Tačiau panašu, jog nesu tokia vienintelė, būtent okrų glitumas ir skiria jų mėgėjus ir nekentėjus į dvi atskiras stovyklas. Įdomu būtų sužinoti jūsų, skaitančiųjų nuomonę ir potyrius apie okras:)
Labai daug su okromis gaminusi nesu, pirmąkart šias „damų piršteliais” vadinamas daržoves į savo virtuvę parsinešiau, pamenu, Izraelyje, ir ilgai varčiau knygas, kol suradau, ką iš jų galima pasigaminti. Ar patiko? Šiaip sau… Bet gal panašiai, kaip prie alyvuogių, prie okrų reikia priprasti?
Prieš porą metų, pamenu, su manimi susisiekė kažkurio Lietuvos media kanalo žurnalistė ir prašė receptų su okromis – ji tuomet teigė, jog okras savo daržų lysvėse kuo lengviausiai užsiauagina lietuviai! Sunku buvo patikėti, kad tokia egzotika auga ir Lietuvoje…. Nelabai kuo tąkart žurnalistei galėjau padėti, tikrai nesu okrų ekspertė.
Tačiau vieną šeštadienį apsipirkinėdama Kanberos ūkininkų turguje griebiau kelias saujas šviežių okrų dar vienam pasibandymui. Prisiminiau, jog vienoje mano indiškų receptų knygoje tikrai yra okrų receptas, ir išties teko girdėti, jog indiškoje (ypač vegetariškoje) virtuvėje okros labai vertinamos, jos ypač populiarios vasaros mėnesiais. Mat paruošti gerą indišką karį visuomet užtrunka marias laiko, skoniai atsiskleidžia ilgai ir lėtai troškinant, o štai okrų masala – taip vadinamas „sausas karis” – tik greitai apkepintos daržovės, tad pagaminamas labai greitai. Indiškose virtuvėse okrų masala (kaip ir kitų daržovių „sausi kariai”) tiekiama kartu su ryžiais arba dhal.
Jei taip pat kaip aš vis dar ieškote kelių prisijaukinti okras, išmėginkite šį greitą vasarišką patiekalą. Man jis visai patiko – okros čia tikrai grojo pirmu, bet neįkyriu smuiku (valgiau su virtais ryžiais).
| Pasiruošimas | 10 min |
| Laikas | 10 min |
| Porcijos |
porc
|
- 500 g okrų (nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite plonomis riekelėmis)
- 50 ml augalinio aliejaus
- 1 šaukštelis juodųjų garstyčių grūdelių
- 12 šviežių kari lapų (jei turite...), arba šaldytų
- 1 raudonasis svogūnas (mažas), supkaistytas smulkiai
- 1 šaukštelis maltų kuminų
- 1 šaukštelis maltų kalendrų
- 1 šaukštelis maltų ciberžolių
- 2 šaukšteliai garam masala prieskonių
- 4 česnako skiltelės (susmulkintos)
- 2-3 žali čili pipirai (arba pagal skonį) susmulkinti
- 1 šaukštelis druskos
- šviežių kalendrų lapų (patiekti)
Ingredientai
|
|
- Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų, suberkite garstyčių grūdelius ir kepinkite, kol jie ims spragsėti. Sudėkite kari lapelius ir dar kelias sekundes pakepinkite, kol pasklis aromatas ir lapeliai taps traškūs. Sudėkite svognūnus ir kepinkite maišydami, kol svogūnai gerai apskrus. Suberkite visus prieskonius ir dar pakepinkite maišydami apie 1 minutę, arba kol pasklis aromatas. Suberkite į keptuvę supjjaustytas okras ir česnakus bei čili pipirus, įberkite druskos ir kepinkite maišydami apie 5 minutes, arba kol okra šiek tiek suminkštės (tačiau nesutež). jei matote, kad masė labai sausa, į keptuvę įpilkite 1-2 šaukštus vandens. Patiekite pabarstę šviežiomis kalendromis.
Recepto šaltinis - Christine Manfield's Indian Cooking Class
Jums taip pat patiks:
Kaip įdomu, Kristina!!! Nesu tokių mačiusi.
Mano atradimas – „antilektininiai” okrų čipsai, tinkami valgyti prieš picas ir pan, dėl gliuteno netoleravimo. Išilgai perpjautas okras sumaišyti su visokiais prieskoniais, druska, šiek tiek aliejaus ir kepti orkaitėje kol apskrus. Puikūs neglitūs čipsiukai 😉
(Lektinai, tai čia kita istorija :))
Kaip įdomu, ačiū, kad pasidalinote.
Turkijoje okras (bamya) nepjaustytas troskina su alyvuogiu aliejumi, pjaustytais pomidorais, cesnakais, isspausta citrina – tada nebuna “glitumo” – lengvas, vasariskas patiekalas.