Man ruduo – gausus gimtadieniais (laimei, ne savo… saviškio aš nemėgstu taip, kaip mėgstu kitų (artimų) žmonių gimtadienius…). Rudeninių gimtadienių seriją visuomet rugsėjį atidaro mano vyras. Australijoje, tiesa, rugsėjį prasideda pavasaris, bet man visvien liežuvis nelabai apsiverčia šį mėnesį vadinti pavasariu 🙂
Šiemet kaip reikiant sukau galvą, ką padovanoti savo vyrui gimtadienio proga. Jis visuomet pasistengia man surengti kokį nors siurprizą, visada randa kuo mane pradžiuginti (na, po teisybei, mane labai lengva pradžiuginti…. Dovanų čekis iš mano mėgstamiausios parduotuvės su prime klasės virtuviniais rakandais ir ingredientais, ir man nieko daugiau nereikia…:))… Man su dovanų parinkimu artimiesiems daug sudėtingiau, aš vis susigriebiu paskutinę minutę, tada imu panikuoti… Ir šįkart taip buvo, bet viskas pasikeitė vieną vakarą, likus mažiau nei savaitei iki grėsmingai artėjančios mano vyro šventės…
Buvau viename renginyje – Australijos parlamento rūmuose sostinės gamintojai pristatė savo kuriamus unikalius produktus (vynus, džinus, arbatas, džemus…), o muziejai ir įvairios lankytinos vietos viliojo pasiūlymais, ką jose galima pamatyti, patirti ir parodyti viešintiems svečiams. D kaip tik tą dieną buvo komandiruotėje, tad į renginį nuėjau be jo.
Australai yra bene labiausiai visame pasaulyje mėgstantys loterijas ir prizus žmonės… Lošimai ir visokio plauko lažybos čia tokia įsišaknijusi tradicija (kartu, deja, kai kam ir tokia didelė problema), kad joks jokutėlis renginys čia nepraeina be loterijos bilietų ir kokių nors prizų laimėtojų. Paprastai atėjus į renginį kiekvienam svečiui įteikiamas bilietėlis su numeriu (kai kuriuose renginiuose tokį loterijos bilietėlį siūloma nebrangiai įsigyti – dažniausiai taip renkamos lėšos labdarai), o artėjant renginio pabaigai traukiami laimingi numeriai ir teikiami kokie nors prizai. Kartais tie prizai simboliniai, mažai verti, kartais – visai padorūs (pvz., vyno dėžė), o kartais išvis karališki (automobilis, kelionės paketas ir pan). Jei renginys sėdimas – loterijos laimėtojų skelbimas yra programos „vinis”, visi labai azartiškai muistosi, tikėdamiesi laimėjimo…. Bet jei koks masiškesnis susirinkimas, dažniausiai aš net nesulaukiu tų prizų traukimo, tad galima sakyti, kad nelabai turiu su tom loterijom didelės patirties…
Suprantu, kad pateikiau jums gana išsamią ilgą įžangą, tačiau jau tuoj suprasite kodėl:)
Tad štai gurkšnoju vyną toje Australijos sostinės gamintojų „mugėje”, ir girdžiu, kad vyksta renginio kulminacija – traukiami laimingi numeriai, renginio vedėjas kviečia į sceną vieno numerio turėtoją – jo nėra… Tada traukia kitą bilietą – ir vėl niekas neateina. Tečiąkart ištraukia bilietėlį ir…. aš aiškiai girdžiu garsiai skelbiamą savo numerį!! Pasileidžiu tekina scenos link, tikėdamasi, kad man įteiks tą didelę dėžę, kurią laiko renginio vedėjo asistentė, tačiau man įteikia… voką. Na gerai, vokas tai vokas, išsiaiškinsiu namuose, kas ten yra, nes be akinių net nelabai ir įskaityčiau 🙂
Na ir ką jūs sau galvojat? Mano laimėtas prizas – tai prabangus poilsio paketas dviems Kanberos Zoologijos sode esančiame safaryje, kur iš balkono gali maitinti žirafas, arba per miegamojo langą stebėti besiglaustančius gepardus ar medžioti išsiruošusias hienas… Ir ne tik nakvynė prašmatniame namelyje, tačiau ir gurmaniška vakarienė, prancūziškas šampanas ir australiški vynai, privatus turas po zooparką, pusryčiai ir suvenyrai atminimui… Kitaip sakant, kokiu 10x vertingesnis prizas, nei ta didžiulė dėžė, kurią tikėjausi gauti, kuomet ėjau scenos link 🙂
Taigi, kaip jau supratote, mano dovanos vyrui klausimas buvo išspręstas 🙂 Padariau jam tikrai neblogą siurprizą (tai kas, kad zoologijos sodas – lygiai už 5km kelio nuo mūsų namų:)). Iš vakaro prieš jo gimtadienį liepiau susipakuoti mažą lagaminą vienos nakvynės kelionei. Jis tikrai net toliausiai siekiančiose spėlionėse nenutuokė, kur jį vešiuosi 🙂 Ir jau tikrai nesitikėjo, kad vešiuosi į… zoologijos sodą 🙂
Nakvynė su paryčiais riaumojančiais už lango liūtais buvo tikrai įspūdinga, kaip ir kiekvienas šio paketo elementas – maistas, gėrimai, malonus aptarnavimas ir dėmesys detalėms… Australai į sostinę Kanberą būtent dėl šio potyrio vairuoja ne vieną šimtą kilometrų, tai dažna gimtadienio dovana savo mylimiems žmonėms ir ypač ūgtelėjusiems vaikams (safaryje galioja amžiaus cenzas).
Man teliko po safario grįžus namo pasirūpinti gimtadienio skanėstu 🙂 O tas skanėstas buvo… žinoma, obuolių pyragas! Nes tai mėgstamiausias mūsų šeimos kepinys.
Šis pyragas – iš naujausios Y. Ottolenghi knygos „Comfort”. Kol susiruošiau pasidalinti receptu, spėjau jį iškepti jau dukart. Ir kepsiu dar, nes man labai patinka pyragai, kuriuose vaisių daugiau, nei tešlos. O tas šviežio imbiero skonis yra wow kaip gerai… Išbandykit ir jūs!
Pasiruošimas | 15 min |
Laikas | 45 min |
Pasyvus laikas | 30 min |
Porcijos |
porc
|
- 180 g kvieitnių miltų
- 1,5 šaukštelio kepimo miltelių
- ¼ šaukštelio smulkios druskos
- 4 obuoliai (rūgštesni), nulupti, be sėklų, supjaustyti plonomis riekelėmis - apie 360g
- 35 g imbiero šaknies (sutarkuotos)
- 1 citrina (nutarkuota žievelė - 1 šaukštelis ir 1,5 šaukštelio sulčių)
- 180 g sviesto (kambario temperatūros, supjaustyto kubeliais) plius dar patepti kepimo indui
- 130 g cukraus
- 3 kiaušiniai
- 1 kiaušinio baltymas
- 1 šaukštelis vanilės ekstrakto
- 300 g gervuogių (gali būti šaldytos) arba aviečių, arba šilauogių
- 90 g miltų
- 80 g rudojo ckraus (demerara)
- 1 šaukštelis malto imbiero
- 1 šaukštelis malto cinamono
- 60 g migdolų plokštelių
- ¼ šaukštelio druskos
- 75 g sviesto (ištirpinto ir atvėsinto)
Ingredientai
Trupiniams
|
|
- Pradėkite nuo trupinių. Nedideliame dubenėlyje sumaišykite miltus, cukrų, prieskonius, migdolus ir druską. Užpilkite tirpintu sviestu ir viską švelniai sumaišykite šakute, tik kol ingredientai sušlaps ir masė pavirs tarsi smėlis su grumstais. Įdėkite dubenėlį į šaldytuvą, kad sustingtų, kol gaminsite toliau pyrago masę.
- Įkaitinkite orkaitę iki 170C. Gerai sviestu ištepkite didelę gilią kepimo formą arba keptuvę (pvz., 26cm). Išsijokite miltus sumaišytus su kepimo milteliais ir druska.
- Obuolius sudėkite į dubenėlį kartu su maltu imbieru ir citrinos sultimis. Sumaišykite ir palikite pasimarinuoti, kol gaminsite pyrago tešlą.
- Į virtuvinio kombaino indą (su įtaisytu mentelės formos įrankiu) sudėkite sviestą ir suberkite cukrų bei citrinos žieveles. Išsukite iki purios balkšvos masės (apie 3-4 min). Mažame dubenėlyje šakute suplakite kiaušinius ir baltymą kartu su vanile, ir neišjungiant kombaino motoro dalimis (maždaug per 4-5 kartus) supilkite kiaušinius į sviesto masę, vis mentele nugramdydami masę nuo indo kraštų, kad kuo geriau susimaišytų. Nepergyvenkit, kad masė atrodys gruoblėta - taip turi būti. Sumažinkite kombaino apsukas iki minimalių ir suberkite miltų mišinį. Išsukite tik kol susijungs ingredientai.
- Atidėkite į šalį po 100g obuolių ir gervuogių. Likusius obuolius ir gervuoges labai atsargiai įmaišykite į tešlą. Sukrėskite tešlą į paruoštą kepimo indą ir išlyginkite paviršių. Ant viršaus išdėliokite atidėtas obuolių skilteles ir uogas, tada viską pabarstykite trupiniais.
- Kepkite 45-50 min., arba kol pyragas pilnai iškeps, viršus paruduos. Palaikykite apie 30 minučių ištraukę iš orkaitės, tik tada patiekite šiltą arba kambario temperatūros (su ledais, plakta grietinėle ar jogurtu)
Lina, turbūt taip, pamėginkit!
Ar galima būtų kvietinius miltus pakeisti migdolų? Tiek trupiniuose, tiek tešloje?
Irena, kaip smagu girdėt!!!! Linkiu rudenį ir toliau jaukinti obuolių pyrago ir imbiero kvapais, sklindančiais iš virtuvės 🙂
Nida, jis T O B U L A S!!! Mėgstu ir aš padauginti obuolius kepiniuose:) Savaitgalį kelias dėžes obuolių parsivežiau iš mamos ir jau svaigau, kaip bandysiu šį receptą;) Gervuoges pakeičiau paskutinėmis avietėmis tiesiai nuo krūmo, bet ta imbiero nata, taip suskambėjo! TIKRAI WOW!!! Ačiū, kad dalinatės ir įkvepiate savo gyvenimo istorijomis ir nuostabiais receptais!!! Ruduo toks kupinas šilumos ir šviesos:)
Dalia, šis pyragas skanus ir atvėsęs (tą pačią dieną, kai keptas – skaniausias, kitą dieną, kaip priklauso, mažiau purus, bet nė kiek nesuprastėjusio skonio). Tik kadangi labai daug obuolių, tai pernelyg ilgai (turiu galvoj 4-5 dienas) gal jo nelaikykyt, nes sunkūs ir drėgni obuoliai kepinyje tam nelabai tinkami. Beje, galite kepti ir iš pusės porcijos, jei mažesniam kiekiui žmonių gaminat.
Skanu buvo skaityti. O ko trūksta, kad jis būtų skanus ir atšalęs, nes mes labiau valgome jau atvėsusius. Ačiū.