Kol Europą (tikiuosi ir Lietuvą?) kankina stebėtini rudeniniai karščiai, aš ir vėl kviečiu visus į Prancūziją. Su kiekvienu išbandytu patiekalu atrandu, kokie artimi mano lietuviškai dvasiai prancūziškieji aromatai… Sotus kvapnus troškinys, kurį gaminau kiek anksčiau aprašyto prancūziškojo vakarėlio metu, susilaukė daug liaupsių ir pasimėgavimo atodūsių. Kadangi pateikiau troškinį kartu su savo keptais prancūziškais batonais, tai tik dar labiau pagerimo ir taip jau tobulą galutinį rezultatą. Batonų, pagardintų kepintais svogūnais ir čiobreliais, receptą (iš Oliverio knygos) pateiksiu pabaigoje, o kol kas – gardaus prancūziško žuvies troškinio aprašas.

16 kriauklių (midijų)

12 didelių krevečių

500ml baltojo vyno

50g sviesto

1 česnako skiltelė, susmulkinta

1 vidutinis svogūnas, supjaustytas mažais gabalėliais

3 saliero stiebai, supjaustyti gabalėliais

1 poras, supjaustytas (tik balta dalis)

1 lauro lapas

300g lašišos file

400g baltos žuvies file

300ml grietinėlės

3 šaukštai kapotų šviežių petražolių

Kruopščiai nuplauname kriaukles (moliuskus). Visas neatsidariusias kriaukles išmetam.

Dideliame puode storu dugnu ištirpdome sviestą. Sudedam kapotą česnaką, svogūnus, salierus ir porą ir kepiname ant vidutinės ugnies kepiname apie 7-10 minučių, kol suminkštėja, bet neparuduoja. Supilame vyną, įdedame lauro lapą. Sudedam lašišą ir baltą jūrinę žuvį, supjaustytą gabalėliais, taip pat krevetes. Paverdame apie 3 minutes, kol krevetės pakeičia spalvą. Tada sumetame kriaukles ir supilame grietinėlę. Paviriname kelias minutes karts nuo karto pamaišant, kol kriauklės atsidaro. Pabaigoje pasūdom, pabarstom pipirais ir  galiausiai suberiame kapotas petražoles. Pateikiame su traškaus prancūziško batono gabalėliais.

Prancūziškas batonas su svogūnais

1 kg kvietinių miltų

625ml drungno vandens

30g šviežių mielių (arba 3 pakeliai (po 7g) sausų mielių)

2 šaukštai cukraus

1 nepilnas šaukštas druskos (smulkios)

Įdarui:

2 česnako skiltelės, supjaustytos griežinėliais

1 sauja šviežių čiobrelių lapelių

3 plonais griežinėliais supjaustyti svogūnai (geriausia – balti)

Truputis acto

Druskos, pipirų, aliejaus kepimui

Pasigaminame duonos tešlą: ant darbastalio supilam miltų krūvą, viduryje padarom „šulinį”. Įpilam pusę vandens, sudedam mieles, suberiam druską ir cukrų ir pirštais maišom, kol viskas ištirpsta vandenyje. Tada pamažu iš šulinio vidaus imame miltus ir maišome su skysčiu, kol jis tampa tirštas ir jam negresia ištekėti pro „prakiurusias” šulinio sieneles. Supilame likusį vandenį ir maišome likusius miltus, kol masė gaunasi minkšta ir tampri, bet prie rankų beveik nelimpa. Gali prireikti ir daugiau miltų, jei ji vis dar limpa. Bet būkit atsargūs, neperdėkit, kadangi batonai gausis per kieti.

Kai tešla gerai išminkyta, dedame ją į dubenį, apibarstome miltais, uždengiame plėvele arba švariu rankšluosčiu ir statome šiltai gerai valandai, kad tešla pakiltų ir padvigubėtų.

Per tą laiką pasigaminame svogūnų įdarą: keptuvėje įkaitiname aliejaus šlaką ir jame pakepiname česnaką bei čiobrelius. Tada suberiame svogūnus ir ant vidutinės ugnies kepiname uždengtoje keptuvėje apie 5 minutes, kol išsiskirs sultys. Atidengiame ir dar pakepiname maišant, tik neleidžiame, kad pasikeistų spalva. Pabaigoje įpilame truputį acto, pasūdome ir pabarstome pipirais. Paliekame atvėsti.

Iškilusią tešlą kelias minutes paminkome, kad ji subliukštų, ir padaliname į 4-6 gabalėlius. Ant miltais pabarstyto paviršiaus gabalėlius pavoliojame miltais ir suformuojame plonus ir ilgus batonus. Batonus dedame į pergamentiniu popieriumi išklotą skardą. Per visą ilgį ant batonų padebgiame svogūnų mase. Uždengiame skardą virtuviniu rankšluosčiu ir paliekame tešlą pakilti, kol apimtis padvigubės.

Kepame batonus 180C orkaitėje, kol batonai apskrunda ir pagelsta. Nesibaiminkite, kad apskrus ir svogūnai – taip jie bus dar skanesni.

 

Komentarų apie "Normandiškas žuvies troškinys": 7

  1. Odeta:

    Sveika, Labai skaniai atrodo. Mano skoniui labai geras receptas:)Midijas galiu lukštenti ir lukštenti, kad ir iki alkūnių:)
    Ačiū už skanias receptūras:)

  2. Nida:

    Mindaugai, ačiū už provokuojantį klausimą:) Ką išimčiau? Na, jei gaminčiau vien sau, paskaičiavusi kalorijas turbūt pasitenkinčiau mažesniu grietinėlės kiekiu arba ją pakeisčiau liesesne:) Skonis be abejo šiek tiek nukentėtų. Bet iš didelės meilės savo svečiams to jokiais būdais nedaryčiau:)
    Šiaip esu nelabai lašišos mėgėja. Tačiau šiame recepte man ji tobulai tiko ir patiko. Todėl drąsiai galėčiau jos dėti ir daugiau, nei priklauso pagal receptą.
    Ir, žinoma, mielai pridėčiau dar midijų… Kriauklių man niekuomet nebūna per daug. O svarbiausia, kad smagu pasikrapštyti jas lukštenant:)
    P.S. Smagu tave čia matyti! Pavartau kartais tavo blog’ą ir vis mintyse nesiliauju žavėtis taip su meile apie maistą rašančiu vaikinu! Bravo!

  3. Mindaugas:

    Man čia viskas patinka, tiek daug visko .. mmmmm, jeigu paklausčiau: ką išimtum iš šio recepto ir ką pridėtum? 🙂

  4. Nida:

    Labas, Simona!
    Aš dedu nelukštentas krevetes, su visomis galvomis ir ūsais:) Tokios man jos gražesnės:) Bet jei troškinį ketinčiau pateikti formalios vakarienės metu, dėčiau visgi išlukštentas. Nes rankos būna išterliotos iki alkūnių valgant:) Tačiau tame irgi yra šarmo. Bent man 🙂

  5. Simona:

    Sveika! O ar krevetes tu dedi islukstentas ar su visais lukstais?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *