Artėjant Mamos dienai ir aš pabūsiu idėjos, kuo pradžiuginti brangiausią pasaulyje žmogų, generatoriumi:)
Atpažįstate šį kepinį?? Tikėkite arba ne – tai buvo pirmasis kartas, kai išbandžiau klasikų klasiką – tortą Napoleoną. Mūsų giminėje skaniausiais napoleonais garsėjo mano močiutės sesuo. Ji iki šiol tuos tortus kepa nepralenkiamai, nors ir sulaukusi garbingo amžiaus. Galiu tik pasakyti, kad iki pabandant pasigaminti šį grožį pačiai, procesas atrodė kur kas sudėtingesnis, nei iš tikrųjų buvo! Tad jei ir jūs nesiryžtate imtis šio iššūkio, imkite ir pasiryžkite:) Ir pradžiuginkite savo mamas (ir save pačius:)) tokiu puošniu nostalgišku gardėsiu!:)
Klasikinis nostalgiškas tortasMūsų tėvų jaunystės tortas
1 šaukštelis vanilės pastos (arba vanilės esencijos)
1 šaukštas konjako (nebūtina, ypač jei prie stalo sės vaikai)
Spanguolių pertepimui
Sauja šviežių arba šaldytų spanguolių, sutrintų su 2-3 šaukštais cukraus
Arba rūgščios spanguolių uogienės
Instructions
Pirmiausia užminkykite tešlą lakštams. Dubenėlyje išplakite kiaušinį, supilkite vandenį, konjaką, citrinos sultis ir žiupsnį druskos, viską išplakite. Šaltą sviestą supjaustykite kubeliais, apvoliokite juos miltuose. Suberkite miltus į elektrinio smulkintuvo indą, sudėkite miltuose apvoliotus sviesto gabalėlius, ir pulsuojančiais judesiais kapokite, kol masė virs trupiniais. Supilkite kiaušinio plakinį ir užminkykite kietą tešlą. Iš tešlos suformuokite rutulį, jį susukite į maistinę plėvelę, ir padėkite valandai į šaldytuvą, kad gerai atšaltų.
Kol tešla šąla, pasigaminkite kremą tortui. Trynius išplakite kartu su cukrumi, vanile, puse stiklinės pieno ir konjaku (jei vartojate). Į plakinį suberkite miltus, ir gerai išsukite. Puode užkaiskite pieną. Kai jis beveik užvirs, sumažinkite ugnį ir nuolat maišydami po truputį pilkite į jį paruoštą trynių masę. Kremo masę kaitinkite ant nedidelės ugnies nuolat maišydami, kol kremas pradės tirštėti. Tik neužvirinkite kremo, anraip gali gautis kiaušinienė:) Pabaigoje, kai kremas sutirštės tiek, kad laikysis ant šaukšto nugarėlės, suberkite kubeliais pjaustytą sviestą, ir gerai išmaišykite. Puodą su kremu uždenkite ir palikite ataušti.
Įkaitinkite orkaitę iki 220C.
Atšalusią tešlą padalinkite į 10 vienodų dalių. Kiekvieną tešlos dalį labai plonai iškočiokite ant darbastalio, pabarstyto miltais. Ant tešlos uždėję nedidelę lėkštę, apipjaukite apvalios formos torto lakštą. Jį perkelkite į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Tešlą subadykite šakute, kad ji kepdama nesipūstų. Nupjautus tešlos gabalėlius atidėkite į šalį. Skardą su lakštu pašaukite į orkaitę ir kepkite 5 minutes, kol jis gražiai paruduos, taps traškus ir iškepęs. Kol pirmasis lakštas kepa, pasiruoškite sekantį, ir taip iškepkite visus likusius lakštus. Tešlos nuopjovas sumaigykite ir dar kartą iškočiokite (forma visai nesvarbi), tada lygiai taip kaip tešlos lakštus, iškepkite orkaitėje, tačiau apskrudinkite labiau, nei pačius lakštus (gausis gražesni – tamsesni – trupiniai). Išėmę paskutinį trupiniams skirtą lakštą atvėsinkite ir sutrinkite į miltus.
Formuokite tortą: atidėkite į šąlį apie 6-8 šaukštus kremo- jo prireiks torto viršui ir šonams. Kiekvieną lakštą pertepkite kelias šaukštais kremo, du torto sluoksnius (pvz., ketvirtą ir septintą) sutepkite spanguolių džemu. Pabaigoje kremu patepkite torto viršų ir šonus. Pabaigoje apibarstykite tešlos trupiniais ir statykite į šaldytuvą. Laikykite pernakt, kad torto lakštai prisigertų kremu ir suminkštėtų.
Patiekdami galite papuošti šviežiomis braškėmis ir cukraus pudra.
Recepto pagrindas – iš Sezoninės Virtuvės, bet mano pakoreguotas ir „pagerintas”:)
Labas, aš - Nida.
maisto tinklaraštininkė, fotografė ir stilistė, bei knygų autorė.
Juste, jums nesigavo kažkas, ar tik teoriškai paskaičiusi komentuojate? Matot, su tais senoviškais receptais, deja, taip ir yra – vienur gramai, kitur saujos ir žiupsniai. Nepretenduoju į maisto technologes, todėl autentiškų senų receptų neperdarinėju. Beje, stiklinių ir šaukštų konvertacija į gramus prieienama tiek internete, tiek ir mano blog’e, skyrelyje „MATO VIENETAI”. Jei visgi imsit ir išdrįsit išbandyti receptą, įsitikinsite, kad jokios tragedijos čia nėra. Bent jau iki šiol nebuvo toms (tiems), kurie pagal jį kepė savo Napolenous!
Na bet galiausiai jei imtumėtės ir padarytumėte profesionalią šio recepto versiją su keliais bandymais ir tiksliai išmatuotais (suvienodintais) ingredientais, pasidalinkit, aš mielai pakoreguosiu ir savo bloge:)
Edita, su tais senoviškais receptais matyt dar reikia padirbėti, kad kiekius tiksliai aprašyti…. Man, pvz., pastarąjį kartą pagal šį receptą gaminant kremo pritrūko… Matyt lakštai didesni (plonesni?) buvo?. Dėl tirštėjimo – tokiais atvejais patariu įberti krakmolo, nes tikrai nėra prasmės virti kremą ilgiau nei max 10 min….
Jo – išties ši tešla ne iš paprastųjų – joje beveik vien riebalai. Todėl jei patalpoje, kurioje kočiojot, šilta, neabejoju, kad lipo ir buvo sunku susitvarkyti. Tiesiog reikia vėl dėti į šaldytuvą, ir tęsti darbą, kai sustengs. O dėl dydžio – neturiu ką pakomentuot… Blynas blynui nelygus, jei kalbat apie lietinius, tai jie dar ir didesni, nei šie lakštai…
Nida,
Kepu jau gal ketvirta karta. Torciukas superinis. Tik va niekaip nesuprantu, kremo man visada lieka dar puse. Ar ir Jums taip? Su kuo dar galima butu ji panaudoti? 🙂
Ramune, priminėt šitą gėrį, kurį nepamenu kada kepiau:) Tai ir nepamenu kiek to kremo buvo… Gal jūsų lakštai kitokių dimensijų? Gal kremo kiekis čia skirtas ir aptepti visą tortą aplink?.. Gal verta ateityje tiesiog gaminti mažesnę kremo porciją, kad neliktų?…
Kai buvau studentė nuomavau butą pas tokią Kauno ponią, kuri viso Kauno baliams Napoleonus kepė. Tai per tuos metus tiek to Napoleono privalgiau, kad sunku apsakyti. O tas tortas buvo nerealus, dar su visokiais paskaninimais, slaptais priedais. Po 15 metų dar vis negaliu vėl Napoleono valgyt 😉
Dovile, čia tai gera istorija… Galiu tik įsivaizduoti, kaip viskas tame bute kvepėjo…:) Tikiu, kad kokias dvi savaites kaifavai valgydama napoleono likučius, bet dar labiau tikiu, kad į tą pusę pažiūrėt nenori:)) Čia gaunasi gera „natūrali” saldumynų dieta:)
Dėkui, Indre. Naminis su pirktiniu, kaip pati žinai, neturi nieko bendro:) Aš tai kepsiu ir dar ne kartą – likau tiesiog sužavėta skonio ir efekto, patiekus ant stalo desertą:)
Nida foto pasakiškos:) Nenustoju žavėtis, kaip Tu būdama tokia užimta. Gyvendama tarp ten ir čia sugebi tokį nerealų gėrį gaminti fotografuoti ir dalintis. Linkiu nesustoti.
Odeta, tai kad visos mes užimtos… O ir visos žinom, kad kai norim, tai ir spėjam:) Tu taip pat puikiausias pavyzdys kaip norint viską galima spėti:) Dėkoju už komplimentus!:)
14 komentarų
Receptas – tragedija 😀 venur nurodomi gramai, kitur stiklinės. Konditerijos recepte
Juste, jums nesigavo kažkas, ar tik teoriškai paskaičiusi komentuojate? Matot, su tais senoviškais receptais, deja, taip ir yra – vienur gramai, kitur saujos ir žiupsniai. Nepretenduoju į maisto technologes, todėl autentiškų senų receptų neperdarinėju. Beje, stiklinių ir šaukštų konvertacija į gramus prieienama tiek internete, tiek ir mano blog’e, skyrelyje „MATO VIENETAI”. Jei visgi imsit ir išdrįsit išbandyti receptą, įsitikinsite, kad jokios tragedijos čia nėra. Bent jau iki šiol nebuvo toms (tiems), kurie pagal jį kepė savo Napolenous!
Na bet galiausiai jei imtumėtės ir padarytumėte profesionalią šio recepto versiją su keliais bandymais ir tiksliai išmatuotais (suvienodintais) ingredientais, pasidalinkit, aš mielai pakoreguosiu ir savo bloge:)
Gavosi labai skanus, tačiau ir man kremo liko. Neaišku kiek turi trukti kremo gaminimas, nes beprotiškai ilgai netirštėja?
Edita, su tais senoviškais receptais matyt dar reikia padirbėti, kad kiekius tiksliai aprašyti…. Man, pvz., pastarąjį kartą pagal šį receptą gaminant kremo pritrūko… Matyt lakštai didesni (plonesni?) buvo?. Dėl tirštėjimo – tokiais atvejais patariu įberti krakmolo, nes tikrai nėra prasmės virti kremą ilgiau nei max 10 min….
Visiskai netikslus receptas, 10 lakstu is tokio kiekio teslos galima tik blynelio dydzio padaryt, tesla gaunasi per skysta ir lipni kocioti neimanoma.
Jo – išties ši tešla ne iš paprastųjų – joje beveik vien riebalai. Todėl jei patalpoje, kurioje kočiojot, šilta, neabejoju, kad lipo ir buvo sunku susitvarkyti. Tiesiog reikia vėl dėti į šaldytuvą, ir tęsti darbą, kai sustengs. O dėl dydžio – neturiu ką pakomentuot… Blynas blynui nelygus, jei kalbat apie lietinius, tai jie dar ir didesni, nei šie lakštai…
Nida,
Kepu jau gal ketvirta karta. Torciukas superinis. Tik va niekaip nesuprantu, kremo man visada lieka dar puse. Ar ir Jums taip? Su kuo dar galima butu ji panaudoti? 🙂
Ramune, priminėt šitą gėrį, kurį nepamenu kada kepiau:) Tai ir nepamenu kiek to kremo buvo… Gal jūsų lakštai kitokių dimensijų? Gal kremo kiekis čia skirtas ir aptepti visą tortą aplink?.. Gal verta ateityje tiesiog gaminti mažesnę kremo porciją, kad neliktų?…
Kai buvau studentė nuomavau butą pas tokią Kauno ponią, kuri viso Kauno baliams Napoleonus kepė. Tai per tuos metus tiek to Napoleono privalgiau, kad sunku apsakyti. O tas tortas buvo nerealus, dar su visokiais paskaninimais, slaptais priedais. Po 15 metų dar vis negaliu vėl Napoleono valgyt 😉
Dovile, čia tai gera istorija… Galiu tik įsivaizduoti, kaip viskas tame bute kvepėjo…:) Tikiu, kad kokias dvi savaites kaifavai valgydama napoleono likučius, bet dar labiau tikiu, kad į tą pusę pažiūrėt nenori:)) Čia gaunasi gera „natūrali” saldumynų dieta:)
Aš jo irgi nesu dar kepusi – nelabai gal sužavėjo pirktiniai. Bet tavo toks gražus. Jei mama norės – reikės būtinai iškepti 🙂
Dėkui, Indre. Naminis su pirktiniu, kaip pati žinai, neturi nieko bendro:) Aš tai kepsiu ir dar ne kartą – likau tiesiog sužavėta skonio ir efekto, patiekus ant stalo desertą:)
Nida foto pasakiškos:) Nenustoju žavėtis, kaip Tu būdama tokia užimta. Gyvendama tarp ten ir čia sugebi tokį nerealų gėrį gaminti fotografuoti ir dalintis. Linkiu nesustoti.
Odeta, tai kad visos mes užimtos… O ir visos žinom, kad kai norim, tai ir spėjam:) Tu taip pat puikiausias pavyzdys kaip norint viską galima spėti:) Dėkoju už komplimentus!:)