Šių pirmųjų mūsų australiškų Kalėdų laukiau su šiokiu tokiu nerimu… Juk esu pratusi Lietuvoje ruoštis svarbiausioms metų šventėms ko ne visą mėnesį! Dažniausiai jau gruodžio pradžioje tiksliai žinau, kokius patiekalus gaminsiu Kalėdoms, kaip švęsime Nauojuosius, ir kuo vaišinsimės tarpušvenčiu. Būna ir taip, kad Kalėdas aš surepetuoju net kelis kartus iki švenčių, nes noriu patiekalus gražiai nufotografuoti, kad ir jūs pasinaudotumėte receptais… Todėl gruodis visada be išimčių būna pats darbingiausias… 

Mano Kūčių stalas visada yra toks pats, Kūčioms pasiruošti aš ilgai neužtrunku… O štai Kalėdų dieną Lietuvoje keliuosi paryčiais, kad viską suspėčiau iki šventės pradžios… Ir, deja, aš vakare jau būnu toooooookia pavargus, kad pasibaigus šventėms ne vieną savaitę užtrunku, kol sugrįžtu į formą… Turbūt esate skaitę Užkalnio pašaipų straipsnį apie tas persidirbusias namų šeimininkes, kurios per balių tampa raganom, tai aš, turiu prisipažint, save ten ne vienoj vietoj atpažinau :))) Bet nieko negaliu su savim padaryti, man išties labai svarbu, kad kas jau kas, o maistas ant stalo būtų pats šviežiausias, kad visi svečiai aikteltų iš netikėtumo, kad nepasikartotų joks prieš tai buvęs kulinarinis scenarijus, ir kad viskas nuo pirmo kąsnio iki paskutinio būtų mano rankomis pagaminta… Taip, žinau, kad labai didelės tos mano ambicijos, bet iki šiol man dar nepavyko kartelės nuleisti, nors ir suprantu, kad gal kartais ir nereiktų taip persistengti 🙂 

Tad dabar jūs suprantat, iš kur man to nerimo buvo visą gruodį, nes likus savaitei iki švenčių, aš dar dorai nežinojau, nei kur mes šventes švęsim, nei su kuo, nei ką aš gaminsiu:)

Mūsų pirmos Australijos Kūčios buvo tradicinės, ramios, skanios ir labai jaukios. Pasidalinom plotkele, suvalgėm po 12 gabaliukų silkės (čia užsiskaitė už 12 patiekalų:)), pasimėgavom kūčiukais su migdolų pienu (nes aguonpienio neturėjau kuo pasigaminti). Neptaikėsit, bet suvalgėm viską, ką buvau pagaminusi, iki pat paskutinio trupinėlio. Ir nepersivalgėm!! Ir rytojaus rytą nebuvo jkių likučių, kuriuos dorotumėm pusryčiams:) 

Kalėdų dieną, po lengvų vasariškų pusryčių išėjom į Kanberos Katedrą, kurioje arkivyskupas aukojo šventas mišias. Kokia nuostabi tai buvo šventė, kokia pakili nuotaika, koks džiugus (su jumoru!!) pamokslas, kokios skambios Kalėdinės giesmės, atliekamos choro, pritariant vargonams ir…. trimitui… 

Na o po mišių, į savo Kalėdinius pietus mes nusprendėme pasikviesti savo naujuosius bičiulius iš… Butano!! Kaip mes tuos bičiulius susiradome? Privalau jums papasakoti šią istoriją…. 

Tai buvo diena, kurią mano vyras teikė kredencinius raštus Australijos Generalgubernatoriui. Nuostabi šventė, kurią vainikavo neformali vakarienė. Po jos mudu ramiai pėdinom namo, kai visai šalia namų (mūsų viešbučio) išgirdome bumpsint krepšinio kamuolį (patikėkit, visiškai netikėtas dalykas Australijoje). Apsidairę pamatėm, kad tą kamuolį eidamas varinėja simpatiškas azijietiškų bruožų vaikinukas. Pasidarė dar labiau smalsu ir netikėta, o mano vyras praeidamas dar ir perėmė kamuolį bei pavarinėjo jį kartu su droviu nepažįstamuoju. Netoliese pasirodė ir dar du iš Azijos kilę žmonės, kaip vėliau sužinojom – šio vaikinuko tėvai, vėliau prisijungė ir jų bičiulis. Užsimezgė pokalbis gatvėje – iš kur jūs? Darius ėmė pasakoti, kad mes esame iš šalies, kurioje labai mėgiamas krepšinis. Dar keli žodžiai apie sportą, ir staiga to berniuko tėvas klausia: „o ar tu kartais ne naujasis Lietuvos ambasadorius, kuris šiandien teikė kredencinius raštus?“. 

Mes net sustingome iš nuostabos. „Taip!“- sušukom. „Bet iš kur jūs visa tai žinot?“. 

„Aš esu Butano ambasadorius, o čia – mano sūnus, kuris išprotėjęs dėl krepšinio“ – kvatodamas pirštu dūrė į ištįsusį penkiolikmetį. 

Ach kiek mums buvo džiaugsmo ir netikėtumo, taip neįprastai susitikus gatvėje, susipažinus, ir dar tiek bendro atradus:) Paaiškėjo (to nė negalėjau nuspėti!!), kad krepšinis Butane, panašiai kaip Lietuvoje, yra antroji religija!! Butaniečiai nesidomi jokiu kitu sportu taip, kaip jie viską žino apie krepšinį. Jie ir Sabonį, ir Marčiulionį, ir mūsų Jasikevičių žino, visas mūsiškių žvaigždžių pavardes be tarimo klaidų susakė… 

„Jums šiandien labai svarbi diena, jūs įteikėte skiriamuosius raštus, tai štai jums nuo mūsų“ – ištiesė butelį vyno Butano ambasadoriaus bičiulis (pasirodo, jie ketino pagurkšnoti tą vyną patys, bet sutikę mus gatvėje ėmė ir padovanojo vyną mums:)). 

Netikėta pažintis gatvėje – žmones kartais sujungia krepšinio kamuolys 🙂

Tąkart išsiskyrėme, parsinešėme namo vyno butelį, bet vis galvojome, kaip čia jiems atsidėkoti. Ir Kalėdos tapo TA diena! Mums net klausimų nekilo, su kuo norėtumėme švęsti šventes, o pakviesti butaniečiai draugai nė nedvejodami sutiko, mat būdami budistais jie Kalėdų nešvenčia, o sužinoti kaip jos švenčiamos kitame pasaulio pakraštyje jiems pasirodė itin smalsu:)

Tad mūsų pirmosios australiškos Kalėdos tapo didžiule jūros gėrybių fiesta! Sėdėdami šalia baseino esančioje terasoje kūrenom grilį (tas grilio kūrenimas Australijoje gana simboliškas, nes dauguma grilių čia elektriniai, tad pakanka tik paspausti vieną mygtuką, ir po minutės didžiulė plancha tampa karštut karštutėlė!), lukštenom karališkas krevetes, dažėm jas į avokadų ir majonezo padažą, skanavom šviežiausias pasaulyje jūrų šukutes, kepėm lašišos kepsnelius. Mūsų butaniečiai draugai atsinešė tradicinių savo virtinių su mėsa ir ypač aštriu naminiu čili pipirų padažu, paragavom ir butanietiško viskio. Na o desertui skanavom vanilinius ledus, ir niekaip negalėjom pasisotinti pokalbiais ir vieni kitų tradicijų, papročių pažinimu! 

Galiu pasakyti, kad nė nesvajojau apie tokias nuostabias pirmąsias australiškas mūsų Kalėdas!… Ar tik netaps tradicija nuo šiol šventes švęsti su naujais ir tokiais artimais spėjusiais tapti bičiuliais iš Butano?:) 

Selfis su pačia geriausia Kalėdine kompanija 🙂
lasisos kepsneliai skardoje
Kapti paruošti lašišos kepsneliai ir pačios šviežiausios jūrų šukutės
kaledu senelis kepa juros gerybes prie grilio
Prie grilio įdarbinom patį Kalėdų Senelį 🙂
karaliskos tigrines krevetes
Karališkos tigrinės krevetės tuoj keliaus ant įkaitusio grilio
kukuruzu cipsai ir guacamole
Kol kepė jūros gėrybės, visi triauškė kukurūzų čipsus, dažydami į guacamole
virtos tigrines krevetes su majonezo padazu
Kalno virtų krevečių bamatant neliko, ypač skanu buvo dažyti į avokado ir majonezo padažą
kaledu senelis australijoje prie grilio
Kalėdų Senelis rado bendrą kalbą su Butano ambasadoriumi 🙂
Be gražiųjų serviravimo indų, bet užtai puikioje kompanijoje su gera nuotaika! Tokios buvo tos Kalėdos…
keptos bulves su indiskais prieskoniais
Skrudintų bulvių su indiškais prieskoniais lėkštė išgaravo akimirksniu 🙂
butano tradicinis patiekalas virtiniai su astriu cili padazu
O čia tradiciniai Butano virtuvės virtiniai su mėsa, patiekiami su labai aštriu čili pipirų padažu
krevetes kepa ant grilio
Krevetės jau iškepę, galima puotauti toliau
moteris deda su šaukštu ledus į vaflinį indeli
Desertui – gaivinantys vaniliniai ledai

Komentarų apie "Mūsų pirmosios australiškos Kalėdos": 8

  1. Jurgita:

    Kaip linksma. Užėjau į jūsų puslapį pasidairyti patiekalų Naujiesiems, o tokį linksmą pasakojimą radau, visa nuotaika persidavė ir net atostogom pakvipo!

  2. Nida:

    Livija, tai jau tikrai, kad nė nesapnavom, jog šventes švęsim tokioje egzotiškoje kompanijoje:) Bet viskas, kas tikra, spontaniška, yra smagu, jauku ir miela. 🙂

  3. Nida:

    Diana, mieloji, dėkoju už tokius šiltus žodžius!! Kaip gera žinoti, kad skaitote, sekate, domitės, gaminate, ir džiaugiatės!!!! Nuostabių metų jums ir visiems!

  4. Livija:

    Net nuėjau paskaityti apie Butaną… Turbūt net nesapnavote, kad kalėdausite su butaniečiais.
    PS o jau Kalėdų Senio formos.. 😀

  5. Diana:

    Nida, susitikimų, atradimų, pažinčių ir kūrybos džiaugsmo Jūsų gyvenime!
    Nuoširdus ačiū, kad dalinatės savo įkvėpimo ir kūrybos vaisiais ir būsime labai dėkingi jeigu šis procesas Jums nenusibos. Manau, daug kas sakė, bet pasikartosiu – dovanojate daug džiaugsmo žmonėms.

    Gražaus Jums švenčių laikotarpio ir gerų metų!

  6. Nida:

    Aušra, išties, tokios atsitiktinės pažintys labai mielaos, o dažniausiai jos net ir neatsitiktinės, nes matyt taip lemta:) Net neabejoju, kad butanietiškų receptų atsiras ir mano blog’e 🙂

  7. ausra:

    Kalediniai stebuklai, smagu kai netiketai pazintis isirutulioja i draugystę, kitos kultūros pazinimą ir idomius pokalbius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.