Mūsų Australijos namai

Pralėkė ko ne mėnuo, kada paskutinįkart rašiau… Laikas čia, Australijoje, bėga šuoliais, bet kai suskaičiuoji kiek visko čia nutinka per savaitę, supranti, kad ir dienos čia nė iš tolo nekvepia nuobodžia, nusistovėjusia rutina… 

Pati geriausia naujiena, kuria skubu pasidalinti – mes pagaliau įsikraustėme į savo namus! Tų namų paieškos taip buvo įgrisę, buvo dienų, kai ištikdavo panikos priepuoliai – o kas bus, kai iš Lietuvos atkeliaus visas konteineris mūsų daiktų, o mes vis dar glausimės viešbutyje?… 

Pažiūrėti į viešbučių pusę man turbūt dar ilgai nesinorės 🙂 Nuo pat atvykimo į Australiją, nuo spalio vidurio iki sausio pabaigos, persikraustėm net tris kartus. Vasario 1-ąją buvo jau ketvirtas persikraustymas… į savo naujuosius namus, kuriuose, tikiu, gyvensim visą savo Australijos etapą 🙂 Nuomos rinka čia, Kanberoje, turi labai daug niuansų, užtrukom kol supratom, kad dalykai čia veikia visai ne taip, kaip Europoje. 

Visų pirma, namų nuomai Kanberoje reikia ieškoti su žiburiu. Ne vien dėl to, kad kainos čia kosminės, bet veikiau todėl, kad nuomos rinka yra… tuštutėlė! Anuomet iš šio miesto žmonės nuolat kraustydavosi pirmyn atgal, į užsienius ir atgal, o štai kovido laikais judėjimas sustojo… Tarsi to nebūtų gana, iškentėję alinančius karantinus, daugelis vietinių nusprendė kraustytis iš butų į namus, kadangi jei vėl kada teks užsidaryti, norėsis turėti savo kiemą ir savo erdvę laisvai judėti. Todėl kai mudu atvykome į Kanberą ir ėmėme ieškoti rezidencijai tinkamo namo, pasirinkimas buvo vos 2-3 objektai. Ir tie – tai nutolę nuo centro apie 20km, tai netinkamo dydžio ar išplanavimo, tai tokie pasenę, kad visų pirma būtų gerai, jei kas nors atnaujintų 40 metų senumo dizainą…. 

Įdomu tai, kad visi nekilnojamojo turto nuomos skelbimai talpinami į vieną vienintelį interneto portalą (yra dar keli nedideli, bet ten nė neverta dairytis). Tad gali pasirodyti, jog paieška išties gana paprasta – įsivedei kriterijus, išsirinkai kas patinka, ir tarkis dėl apžiūrėjimo. Tačiau taip atrodytų mūsų, europietiškas variantas:) Kanberoje, jei jau radai sau tinkamą gyvenimui objektą ir norėtum jį apžiūrėti, pirmiausia užpildai formą, trumpai prisistatai, ir lauki žinutės iš agento. Žinutės sulauki maždaug po 2 savaičių, yra paskiriamas laikas namo apžiūrai – lygiai 15 minučių konkrečią agento paskirtą dieną. Tas apžiūrėjimo laikas, beje, paskiriamas visiems susidomėjusiems, ne tau vienam. Todėl paskirtu laiku (šiukštu negalima vėluoti!) pažiūrėti objekto atvažiuoja apie 10-20 žmonių. Atrakinamos namo durys ir visi vorele perina per visas patalpas, pasižiūri ar tai yra tai, ko žmogus ieško. Jei jūs galvojate, kad su kiekvienu potencialiu nuomininku kas nors žaidžia, tariasi dėl privataus laiko, derinasi prie jo darbotvarkės ar galimybių – tikrai ne. 

Sekantis etapas – aplikacija. Jei jau namas tau patiko, tuomet pildai aplikaciją dėl nuomos. Ta aplikacija – tai maždaug 6 lapų smulki informacija apie kiekvieną nuomininką (nesvarbu, kad nuomoja įmonė, formas privalo užpildyti kiekvienas pilnametis, kuris gyvens tame išnuomotame objekte). Kokius klausimus reikia toje formoje atsakyti? Formalumų neminėsiu, bet iš tokių įdomesnių – reikia surašyti visas savo buvusias darbovietes per pastaruosius 15 metų, su kontaktiniais duomenimis (beje, į visas jas yra skambinama ir teiraujamasi rekomendacijų apie potencialaus nuomininko charakterį, mokumą ir tt. Ir visai nesvarbu, kad tos darbovietės – Lietuvoje ar kitoje pasaulio valstybėje). Reikia pateikti pastarojo pusmečio banko sąskaitų išklotines, kuriose matytųsi gaunamos pajamos ir išlaidos. Taip pat reikia pateikti dviejų pastarųjų mėnesių algalapius. Dar reikia pateikti dviejų Australijoje gyvenančių žmonių kontaktus, kurie galėtų rekomenduoti būsimą nuomininką. Reikia surašyti visus kartu gyvensiančius vaikus, jų amžių, ar bent vienas nuomininkas rūko, ar turi naminių gyvūnų. Na ir galiausiai, reikia surašyti visus adresus, kuriais pastaruosius 10 metų esi nuomavęsis būstą, kad agentas galėtų patikrinti, ar nepridarei nuostolių, ar laiku atsiskaitei ir šiaip koks tavo, kaip nuomininko reitingas. 

Pagalvoti ar namas tinka, ar gal reiktų pažiūrėti kitus variantus, paprastai laiko nėra. Laimi tas, kas greitesnis. Pateikus aplikaciją ir išreiškus norą nuomotis būstą, namo šeimininkas gauna kokius 5-6 rimtus kandidatus, iš kurių jis renkasi savo būsto nuomininkus. Taip, jūs teisingai supratote – konkursas vyksta ne kurį namą išsinuomoti, bet kuriam nuomininkui bus patikėti štai šio nekilnojamojo turto raktai. Nežinau kokiais kriterijais yra remiamasi, kai pasirenkamas nuomininkas, tačiau tai, kad būstą nuomosis ambasadorius su šeima, anaiptol nėra pranašumas. 

Kai jau praeini grožio konkursą, prasideda sutarties derinimas. Nuomos reikalus Australijoje itin griežtai reguliuoja įstatymai, sutartys čia ne-negocijuojamos, ir jos turi keletą gana neįprastų mums niuansų. Pvz., jei nuomos terminas ilgesnis nei vieneri metai, kasmet pradedant nuo antrų metų nuomos kaina didinama pora procentų per savaitę. Tai reiškia, kad kuo ilgiau nuomojiesi būstą, tuo brangiau kasmet jis tau kainuoja. Ir vėl – jūs tikrai teisingai perskaitėte. Ilgalaikė nuoma čia nėra pranašumas, veikiau atvirkščiai. Dažniausias nuomos terminas yra metai laiko. 

Na ir kai jau pasirašai sutartį ir suderini įsikėlimo datą, prasideda visa eilė logistinių reikalų… Reikia persirašyti visas iki vienos sutartis – elektros, dujų tiekimo, interneto ir TV… Tada tave ištinka šokas, nes supranti, kad nuomojamame name (ar bute) nėra nei šaldytuvo, nei skalbimo mašinos (nebent šie  įmontuoti balduose), nei, savaime suprantama, kokių nors baldų, lovų, kilimų, dažnai net užuolaidų nei šviestuvų. Viską reikia įsigyti, atsivežti, pasijungti. Įsikraustant kartu su raktais gauni 67psl nuomos instrukciją, kur surašyti atsakymai į visus klausimus, kokie tik gali nuomininkui iškilti. Agentas, kuris yra pirmasis ir vienintelis kontaktas, turi teisę (ir pareigą!) ne daugiau nei 2 kartus per metus atvažiuoti ir patikrinti patalpas (net, pvz., pažiūrėti, ar švariai išplauta orkaitė, ar patalpos švarios ir tt). Atiduodant patalpas po nuomos, be to, kad jos privalo būti be sugadinimų ir idealiai išvalytos bei tuščios, reikia pateikti sąskaitas, įrodančias, kad nuomininkas išvalė kilimines dangas (jei tokios yra), pasisamdęs specialias cheminį valymą atliekančias kompanijas. 

Nu tai va maždaug tuo aš užsiėmiau pastaruosius porą mėnesių. Mums ypatingai pasisekė, nes suradom tokį namą, apie kokį nebent galėjau svajoti. Jis turi išpuoselėtus želdinius (kuriuos man teks kartu su sodininku prižiūrėti), labai jaukų vidinį kiemelį su nuostabiu viduryje augančiu medžiu, turi patalpas, kurių prireiks reprezentacinėms funkcijoms atlikti, turi svečių kambarį bičiuliams, kurie, tikiu, atvyks mūsų aplankyti, apsistoti, kelias jaukias terasas pusrytiniam kavos puodeliui, ir visų svarbiausia – didžiulę virtuvę su dviem 5m ilgumo stalviršiais mano šeimininkavimui:)

Įsikraustymo į naujuosius namus dieną atvyko ir mūsų daiktai iš Lietuvos – didžiulis jūrinis konteineris su daiktais, kai kuriais baldais, mano Big Green Egg griliais, kalnu knygų ir virtuvės rakandų. Kadangi tuo pat metu Australijoje vyko oficialus Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas ir mano vyras buvo paskendęs savo rūpesčiuose, išpakavimo darbai sugulė ant mano vienos pečių. Klausiat, per kiek laiko vienas žmogus išpakuoja visą jūrinį konteinerį? Per savaitę. Štai todėl neturėjau nei laiko, nei galimybių rašyti. Ne tik rašyti, ir maisto gaminti:) Gerai, kad netoliese yra puiki parduotuvė ir joje parduoda keptus viščiukus – štai tokia ir buvo pastarųjų savaičių mano dieta:) 

Užtruksim dar mėnesį kitą, kol savo vietas suras mūsų ir naujai įsigyti baldai, kilimai, šviestuvai… O kol kas jaukinuosi naujas erdves, nuolat ieškau kur ką pasidėjau, ir jau greitu laiku ketinu nerti į virtuvės reikalus bei dalintis su jumis naujais receptais. O gal ir kokiais nors video susitikimais?…