Vienas iš mano mėgstamiausių užsiėmimų keliaujant yra susirasti kokius nors gerus antikvariatus ir juose kaip reikiant pasikuisti… Ne, ne bet koks antikvariatas man patinka, toli gražu ne bet koks…. Esu užklydusi į tokius sąšlavynus, kad ten reikėjo atsargiai naviguoti, norint neišsitepti rūdim ar kokiais tepalais…. Viskas buvo suversta į krūvą – nuo tepaluotų mašinų detalių iki apdulkėjusių indų, tad tokiose vietose man „lobiai” labai sunkiai atsiskleidžia, norisi iš ten bėgti ir nesitepti rankų….
Bet Australijos antikvarais prekiaujančios parduotuvės man kol kas yra gražiausia, ką esu mačiusi (kelias šiek tiek panašias parduotuvėles esu užtikusi Prancūzijos kaimuose, bet Australijos man lenkia visa galva savo erdvėm, dydžiu, estetika ir prekių gausa). Mėginu įsivaizduoti tą žmogų (ar jų grupę), kuri iš kalno senienų sugeba padaryti ištisas ekspozicijas, kuriose prekės sugrupuotos tai pagal laikmetį, tai pagal tematiką, tai pagal funkcinę paskirtį, tai pagal geografinę lokaciją… Gal dėl to, kad Australijoje yra ne tik Europos, bet ir Azijos prekės ir baldai, o gal tiesiog australai turi tą įgimtą estetinį pajautimą, bet jų antikvaruose (sandėliuose!!) gali praleisti ištisus pusdienius, ir visvien visko nepamatysi ir nepačiupinėsi….
Keli baldai, kurie mane ypatingai yra nustebinę, buvo pvz., senoviška, kelių šimtų metų senumo didžiulė vaistinės spinta su daugybe mažyčių stalčiukų, atitarabaninta iš Kinijos… Arba bučerio stalelis su ne vieną dešimtį metų „mačiusia” medine pjaustymo lenta, vis dar kokių 40cm storio…. O kur įmantrios spintos iš Maroko, variniai indai iš Provanso, Artimųjų Rytų įmantrumai, afrikietiški drožiniai, neregėti šviestuvai, retro skrybėlaitės, bateliai…..
Aišku, aš visada kaip reikiant užstringu tuose skyriuose, kuriuose surikiuoti virtuviniai rakandai. Galėčiau ten iki negyvumo kapstytis:) Dažniausia tokių surastų gėrių man prireikia maisto nuotraukoms (kad ir šioje nuotraukoje matoma pjaustymo lenta, mačiusi oho kiek peilio pjūvių, tik nesakysiu, kiek už ją suplojau pinigų, nes nepatikėsit :))) geras keturias kokybiškas naujas pjaustymo lentas už tiek būčiau įsigijusi :)) Bet vis kapstantis po tas senienas man užkliūdavo tokios įdomios cilindro formos kepimo skardelė/dėžutės su dangteliais abiejuose kraštuose… Nesusilaikiau ir nuspipirkau vieną tokią. Gulėjo ji garaže kelis mėnesius, bet vis apie ją pagalvodavau. O šiandien išsitraukiau ir iškepiau šį senovišką morkų pyragą su riešutais…. Kokio jaukumo tai kepinys – sunku net nupasakoti. Tiesa, nežinau, ar pyragus su morkomis kepdavo mūsų močiutės, gal tai naujesnių laikų „sveikesnis” išradimas? Bet skonis man visvien kažkokia miela nostalgija dvelkia….
Ir ta kepimo forma… Kai pagalvoji, – nieko ypatingo, tik labai jau patogiai pjaustosi riekelėmis ir gero dydžio porcijomis 🙂 Tokią, beje, galima pasigaminti ir patiems, panaudojant didesnę (aukštesnę) tuščią konservą. Jos abu galus reiktų nupjauti taip, kad neliktų aštrumo. Kepant tokią formą reikia gerai ištepti riebalais (man patinka purškiami), tada iškloti pergamentiniu popieriumi (nepamirštant ir dangtelių), o tešlos pridėti ne daugiau nei ¾ tūrio. Kepti reiktų pastačius orkaitėje stačiai, ir tikrinti ar iškepęs ilgu mediniu pagaliuku. Tikrai smagus toks pasižaidimas gavosi su antikvarine forma:)
Tačiau pyragui, savaime suprantama, tiks ir bet kokia paprasta jūsų mėgiama (ar turima) kepimo forma. O pyragas tikrai labai labai vertas dėmesio. Kviečiu išbandyti.
Pasiruošimas | 20 min |
Laikas | 50 min |
Porcijos |
porc
|
- 190 g sviesto (kambario temperatūros)
- 100 g rudojo cukraus
- 120 g baltojo cukraus
- žiupsnis druskos
- 3 kiaušiniai
- 240 g miltų (self rising)
- 0.5 šaukštelio kepimo miltelių
- 0.5 šaukštelio valgomosios sodos
- 1,5 šaukštelio cinamono
- 0.5 šaukštelio maltų imbierų
- 0.5 šaukštelio meduoliams skirtų prieskonių mišinio*
- 330 g morkų (sutarkuotų stambia tarka)
- 100 g graikinių riešutų susmulkintų
Ingredientai
|
|
- Įkaitinkite orkaitę iki 160C. Kepimo formą (tiks apvali, pailga kekso, ar kitokia, kokią tik turite) ištepkite trupučiu riebalų ir išklokite kepimo popieriumi.
- Kombaino inde gerai išsukite sviestą su rudu ir baltu cukrumi ir žiupsniu druskos, kol sviestas taps labai minkštas ir purus. Po vieną muškite kiaušinius ir kaskart maišykite, kol labai gerai įsimaišys į tešlą
- Kitame inde sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą ir visus prieskonius), tada šį mišinį persijokite. Suberkite miltų mišinį į tešlą ir atsargiai išsukite, tik kol susijungs ingredientai (nepermaišykite, antraip pyragas bus kietas). Mentele įmaišykite morkas ir riešutus.
- Kepkite pyragą apie 50 minučių, arba kol patikrinę mediniu pagaliuku ištrauksite jį sausą.
Kaip miela girdėti, Loreta 🙂 Gerai, kai atrandi kažką „savo”. Rami galva:)
Vyras sakė – tavo geriausias morkų pyragas. Tikrai, jis buvo tobulas. Tik aš pridėjau nuo savęs džiovintų slyvų. Dabar bus pagrindinis. Daugiau nebeieškosių kitų morkų pyragų. 👍😌
Dėkui, Ina, tikrai juokingai ir man nuskambėjo, kai jūs pirštu bakstelėjot:) Einu ieškot kokio kito tinkamesnio žodžio 🙂
Puikus receptas,idomi istorija,tikrai bandysiu issikepti si pyraga,bet termino ‘inkorporuoti’ vartojimas kiausiniu imaisymui i cukraus ir sviesto plakini tikrai netinkamas ir skamba juokingai!