Menkės nugarėlės traškioje sezamų ir nori plutelėje

Kiekvienų metų pavasaris man yra laikas, kai aš praeinu „techninę profilaktiką”. Nesu praleidusi nė vienų metų jos neatlikusi per pastaruosius 15, gal net daugiau metų. Technine profilaktika, beje, aš vadinu ne mašinos padangų ar tepalų keitimą, bet pilną savo pačios medicinos apžiūrą:) Visi būtiniausi tyrimai, visų pagrindinių specialistų konsultacijos… Visuomet pas gydytojus einu su šiokiu tokiu nerimu, tačiau tikslas visada vienas: išgirsti patvirtinimą, jog esu sveika! Patys medikai dar prieš gerą dešimtmetį kelis kartus perklausdavo, ar tikrai be jokių skundų, tiesiog va taip atėjau pasitikrinti, mat retai kas gaišdavo laiką profilaktikai, dažniau pas medikus atvarydavo kokie nusiskundimai. Tačiau laikai keičiasi, ir tas labai džiugina – juk profilatika kainuoja daug mažiau, nei problemų šalinimas…. 🙂 

Šiemet, galiu pasakyt, profilaktinis sveikatos pasitikrinimas man tapo įdomiu nuotykiu!! Visi juk per karantiną užsisėdėjom, kiekvienas išėjimas iš savo namų tapdavo savotišku įvykiu, tiesa?:) Tad aš sveikatos apžiūrą šį pavasarį susiplanavau atilikti Kaune, dar dažais kvepiančioje klinikoje „Hormodernus„. Kadangi skydliaukės klausimais besispecializuojančių gydytojų konsultacijų dar anksčiau prirekė namiškiams, turėjau progų įsitikinti kokia tai draugiška pacientams klinika su nuostabiais savo darbą mylinčiais aukščiausios kokybės speclialistais. Sakysit, ar Vilniuje nėra pakankamai medikų, kurie patikrintų sveikatą? Yra, tikrai yra, bet kelionė į Kauną man buvo dar ir pramoga!:) Tuomet Lietuvoje dar galiojo karantino suvaržymai, tad gavau „vizą” – oficialų raštą važiavimui iš Vilniaus į Kauną:) Jo, tiesa, neprireikė, tačiau jaudulys buvo tarsi ruoščiausi skrydžiui į kokią Australiją:) 

Net nejauku pasakyti, bet aš jau senokai nebuvau medicinos įstaigoje, kurioje ta medicina jaučiasi bene mažiausiai! Man, kaip nuo vaikystės turinčiai baltų chalatų fobiją, tas ypač svarbu… Čia kažkaip pasijaučiau tarsi pas gerus bičiulius į svečius kavutei užsukusi būčiau! Po pusantros valandos jau myniau pėdalą Vilniaus link, o mane ypač nuodugniai žiūrėję gydytojai, kad ir kaip stengėsi, taip ir nerado prie ko „prikibti”:) Atsikvėpiau lengviau, svarbiausia pavasario misija atlikta, turėčiau šiuos metus funkcionuoti be ypatingų gedimų:) Sekantis pasimatymas (tik Hormodernus, nes prie gero kažkaip labai noriai priprantama:)) po metų! 

Bet visgi ne paslaptis – kad organizmas atsidėkotų diagnoze „sveika(s)”, reikia įdėti šiokių tokių pastangų… Judėjimas, poilsis, miegas, grynas oras, ir… subalansuotas maistas. Na nieko gudresnio žmonija, atrodo, dar neatrado… Daviau sau žodį šiemet valgyti dar daugiau daržovių, dar daugiau žuvies, ir šiek tiek mažiau mėsos. 

Jei ir jūs nutarsite padidinti suvalgomų žuvies patiekalų skaičių, ir jei pritruks fantazijos kaip dar skaniai ją patiekti, štai jums greitos vakarienės su nedideliu japonišku niuansu receptas: išsikepkite menkės (ar kokios nors kitokios baltos jūrinės žuvies) filė traškioje sezamų ir nori (jūros dumblių lakštų, skirtų sušiams vynioti) plutelėje. 

Žuvies filė (4 gabaliukus po 150g) nuplaukite ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Pabarstykite druska iš abiejų pusių.

4 nori lakštus žirklėmis sukarpykite į plonytes 2-3 cm ilgio juosteles (tiesiog perlenkite nori lakštus pusiau, tada dar pusiau, ir dar du kartus pusiau, ir žirklėmis kuo ploniau sukarpykite).

Gilesnėje lėkštėje sumaišykite nori lapelių juosteles su ¼ stiklinės sezamų sėklų.

Keptuvėje įkaitinkite kelis šaukštus aliejaus (tiks bet koks augalinis – rapsų, vynuogių kauliukų ar kitoks). Pavoliokite žuvies filė į sezamų mišinį, švelniai paspausdami kiekvieną pusę, kad kuo geriau priliptų sėklos ir nori. Dėkite į įkaitintą keptuvę ir kepkite po maždaug 3 minutes kiekvieną pusę, arba kol plutelė gražiai apskrus ir žuvis bus viduje iškepusi. 

Aš patiekiau savo žuvį su virtais japoniškais ryžiais, garuose troškintais bak choy, pašlakstytais sojų padažu ir kimči. 

Įkvėlimo pasisėmiau Donna Hay knygoje „”Everyday Fresh”