Šiandien nutiko įdomus nutikimas, kuris apvertė visos dienos planus aukštyn kojomis. Išeinu ryte pro garažo duris su sąrašu darbų, kuriuos ketinu šiandien padaryti, sėdu į automobilį, ir negaliu patikėti savo akimis: visai šalia mano mašinos kapoto guli didžiulio medžio šaka! Net prasitryniau akis, ar nesivaidena – juk būdama namuose nieko negirdėjau, kad visai šalia namų būtų lūžęs storas didžiulis medis, ir driokstelėjęs tiesiai į mūsų kiemą. Kadangi kamienas skilo mums palankiu kampu, visiškas atsitiktinumas, kad jis nesutraiškė tvoros, metalinės stoginės ir po ta stogine paparkuotų dviejų automobilių… O žinant, kokie Australijoje gali pūsti vėjai, pastarosiomis dienomis čia net lapai nečiureno, tokia ramybė tvyrojo ore, tad taip ir nesuprantu kaip tas medis ėmė ir nulūžo tokią gražią šiltą, ramią ir saulėtą dieną… 

Tad užuot dirbusi plagal planą, pasiraitojau rankoves ir ėmiausi spręsti šį neatidėliotiną klausimą, juolab kad lūžęs medis ne tik užblokavo vieną iš praėjimų, bet dar šitaip kabėdamas grasinasi dribtelt ir tikrai kažką pakeliuj sulaužyti! Kanberoje kiekvienas medis yra surašytas, aprašytas, suregistruotas ir labai saugomas, tad nėra taip, kad kada panorėjęs gali tuos medžius pjaustyt, raut ar šalint. Tokius dalykus tvarko speciali „medžių tarnyba”, jai ir reikia pateikti medžiagą apie įvykusį inicidentą. Supjaustyti nugriuvusį milžiną galima tik su specialia technika, be to, reikia sunkvežimio, kad galima būtų išvežti pažirusias šakas ir lapus… Tačiau niekas taip skubiai šioje šalyje nesisprendžia (na nebent pati būčiau buvusi to medžio prispausta…), tad teko į rankas imti pjūklą (pamenat, gerai, kad įsigijau dar pavasarį, kai savo medį pjūklu genėjau!!) ir pasidarguoti iš peties, atlaisvinant dalį užgriuvusio kelio ir gelbėjant tvorą, skiriančią mus nuo kaimynų… Nežinau kada tarnybos pašalins šią gamtos padarytą žalą, tačiau po tokios streso pilnos dienos norėjosi taurės gero vyno ir kažko skanaus, žaismingo, džiuginančio. 

Ir kažkaip visai spontaniškai kilo mintis apie Meksiką! Kur jau kur, o Meksikoje skoniais tikrai senokai nekeliavau… Šaldytuve kaip tik laukė prieš kelias dienas nupirkti du didžiuliai tuno kepsniai, todėl užuot juos gaminusi įprastiniu būdu nutariau pasigaminti takų!

Jūs mane jau turbūt pažįstate ir žinote, kad kampų nukirtinėjimas virtuvje man nelabai patinka, todėl jei tik turiu galimybę, tą, kas pagaminama, stengiuosi gaminti pati 🙂 Kaip tik spintelėje akis badė kažkada nusipirktas maišelis maseca – specialių meksikietiškų kukurūzų miltų, skirtų tortilijoms kepti. Tad susiradau savo tortilijų presą, kažkada lagamine parsitemptą iš Mechiko, ir kol žuvis marinavosi prieskoniuose, o aš pjausčiau pomidorus, svogūnus, jelapenus ir tryniau avokadus, špižinėje keptuvėje vienas paskui kitą iškepė šviežutėliai kukurūzų tortilijų paplotėliai. Beliko tik toje pačioje keptuvėje įkaitinti šlaką aliejaus, po dvi minutes iš abiejų pusių apkepinti tuno kepsnius, ir vakarienė buvo paruošta!

Beje, lygiai tokiu pat metodu vietoje žuvies galite pasigaminti vištienos takų – tereiks nuspipirkti viščiuko blauzdelių mėsos be kaulo ir odelės ir paukštieną pamarinuoti tame pačiame prieskonių mišinyje. Beje, vištieną marinuoti galite ir ilgiau, kad ir per naktį!

mexican table with tortillas, fish, guacamole and tomatos
Meksikietiškas vakarėlis prasideda!
Spicy tuna steak sliced
Prieskonių mišinyje išmarinuoti tuno kepsniai skoniu priminė vištieną
Fresh home made tortillas
Naminės tortilijos – ypatingai minkštos ir skanios…
guacamole
Koks meksikietiškas stalas be guakamolės?
pico de gallo
Būtinas meksikietiškos fiestos elementas – pomidorų, baltųjų svogūnų ir jelapeno pipirų pagardas
tortilla with spicy fish and condiments
Kiekvienas savo takus pasigamina kaip jam patinka!
Fish tacos in a plate
Vakarienė, kuriai nereikia stalo įrankų – takos su žuvimi!
Print Recipe
Fish tacos (takai su žuvimi)
Žuvis Meksikos virtuvėje daug rečiau sutinkama nei mėsa, tad jei norisi pasimėgauti kiek lengvesniu maistu, siūlau pasigaminti šių žuvies takų. Aš gaminau tuną, tačiau tiks ir menkė, ir kitokia žuvis, kokią turite
Virtuvė Meksikos
Raktažodis žuvis
Pasiruošimas 20 min
Laikas 10 min
Porcijos
porc
Ingredientai
Prieskonių mišinys
Priedai
Pomidorų salsa
Virtuvė Meksikos
Raktažodis žuvis
Pasiruošimas 20 min
Laikas 10 min
Porcijos
porc
Ingredientai
Prieskonių mišinys
Priedai
Pomidorų salsa
Procesas
  1. Žuvį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, pabarstykite iš abiejų pusių druska. Sumaišykite prieskonių mišinį ir šiuo mišiniu padenkite žuvies kepsnius iš visų pusių. Palikite pasimarinuoti apie 5-10 minučių. Įkaitinkite keptuvėje šlaką aliejaus, apkepinkite kepsnius iš abiejų pusių maždaug po 2-3 minutes (priklausomai nuo kepsnio storio), išimkite iš keptuvės ir leiskite pailsėti apie 2 minutes. Supjaustykite juostelėmis. Jei kepsite ne tuną, o kitokią žuvį, galite į prieskonių mišinį įmaišyti dar ir šaukštą miltų. Žuvį patarčiau supjaustyti nedideliais gabalėliais ir kiekvieną gabalėlį apvolioti miltų ir prieskonių mišinyje prieš kepant.
  2. Raudonųjų kopūstų salotas paruoškite smulkiai supjaustytus kopūstus sumaišydami su majonezu, įspauskite laimo sulčių, įberkite druskos ir pipirų.
  3. Patiekite pašildytas tortilijas su visais priedais, kad kiekvienas galėtų sau susikonstruoti mėgiamą žuvies ir priedų kombinaciją.

Komentarų apie "Meksikietiškas vakarėlis: žuvies takos!": 8

  1. Nida Degutienė:

    Wow, Asta, va čia tai užsispyrimas!!!
    PS dėl koldūnų tešlos, ir aš kartais pagalvoju, kaip tą presą dar kur įdarbinti, nes ko jau ko, o kočioti plonai tešlą tai mane mažiausiai traukia:) Bet gerai, kad pabandėt ir patvirtinot, kad NE, šitas nepraeis :)) Ačiū, kad pasidalinot 🙂

  2. Asta:

    Na štai, Nida, praėjo tik kokie metai, ir aš pirmąkart išsitraukiau saviškį naująjį presą😀. Ir vakar mus ištiko naminių takų vakarėlis! Ne su tunu, tiesa,- su likutiniu chili con carne (kai likus viena porcija, o valgyt nori penki😀), bet su naminėm kukurūzinėm tortilijom, gvakamole, salotom ir net su puikiu čipotliniu in adobiniu padažiuku. Tortilijos susipresavo greitai ir puikiai, todėl šiandien ant karštųjų bandžiau su presu ir kinietiškus dumplingus greitai supresuoti. Naminiai koldūnai tikrai retas svečias mano virtuvėj, iš viso buvęs gal tik kokius 2-3 kartus😀, bet labai norėjosi tą presą plačiau išbandyt. Deja, greitai buvo pereita prie kočėlo, nes šita tešla pasirodė per kieta presui. Presavosi, bet per storai, su kočėliuku ir ploniau, ir greičiau. Ir ką, tik kokios keturios valandos praėjo, o jau ir pagaminta ir suvalgyta😀. Tikiuosi, nepasiduosiu, bandysiu dar kokią tešlą minkštesnę presuoti.

  3. Asta:

    Ačiū, Nida! Tik nesijauskite atsakinga už mano nuklydimus 🙂 . Taip gera kartais ko nors užsinorėti ir apturėti! Jūs vis užnorinate išbandyti ką nors nebandyto, ačiū Jums už įkvėpimą! O kažkokie meksikietiški kukurūzų miltai tortilijoms jau užsakyti, pakeliui prigriebti ir „Chipotle in Adobo”, ir kai atvyks visas įrangos ir ingredientų komplektas, bus patikrintas miltų teisingumas,- ir pas mus bus naminių takų vakarėlis!

  4. Nida:

    Geras, Asta:)) Na ką, dabar jaučiuosi įsipareigojusi padėti tų kukurūzų miltų ieškoti!! Kadangi ir pačiai vis prireikia, tai bus vienas malonumas 🙂

  5. Asta:

    Na ir atspėkite, Nida, kas paėmė viršų: Jūsų burtai ar mano trumpam nušvitęs sveikas protas? 🙂 Teks, matyt, visokias kitokias tešlas (kurių ir šiaip vengiu dietiniais sumetimais 🙂 ) bandyti presuoti, nes teisingų kukurūzų miltų dar nepavyko aptikti. Bet dar ne vakaras 🙂

  6. Nida:

    Asta, oi gerai čia prijuokinot, sėdžiu ir kikenu prie kompiuterio:)) Kaip aš žinau tą jausmą, kai man visada prireikia VISKO, ką pamatau ar paskaitau, ir kas man siejasi su kokios nors „egzotikos” turėjimu namuose:) Kažkada vos iš Japonijos neparsitempiau specialios špižinės keptuvėlės tokiems žuvyčių formos „blyneliams” (a la vafliams??) kepti, tada vyras mėgino logikos įnešti ir paaiškint, kad dėl to vieno pakepimo man tikrai keptuvės nereikia (dabar gailiuosi, kad jos nenusipirkau, bet gal dar ir nusipirksiu Australijoj, kur azijietiškų dalykų yra sočiai). O savo presą aš tikrai kartkartėmis panaudoju, ir net galvoju, kad jį gal būtų galima pritaikyt ir kokioms kitoms virtuvės funkcijoms, ne tik tortilijoms? Maniškis 17cm skersmens (išmatavau), tai tortilijos gaunasi tokios nedidelės, bet labai patogios valgant paimti į ranką. Džiaugiuosi, kad tą presą turiu, nes pirktos tortilijos jei esi ne Meksikoje, manęs visiškai nevilioja. O štai naminės – kitas reikalas. Be to dar iš naminių tortilijų ir čipsus pasidaryt galima (tereikia supjaustyti į trikampukus ir pašauti į orkaitę, kad taptų traškios) – irgi nėra ką lyginti su pirktiniais, persūdytais ir pribarstytais konservantais… BET! Yra kol kas viena problema Lietuvoje – reikia gerai paieškoti kukurūzų miltų, skirtų tortilijoms (ne, tai tikrai ne tie geltoni kukurūzų miltai, kuriuos galite įsigyti prekybcentriuose…), bet gal šitas klausimas kada nors išsispręs? 🙂

  7. Asta:

    Oi, Nida, užbūrėte mane :). Dar nebaigusi skaityti iki galo, atradau save internete surastą tortilijų presą (apie kurį nebuvau iki šiol nei girdėjusi, nei mačiusi) jau įsidėjusią į pirkinių krepšelį ir besvarstančią, ar 20cm skersmens presas nebus per mažas, ar nereikėtų rinktis didesnio… Tik tada atsipeikėjau, kad joks pienas man neišbėgo, nes jokio pieno aš neviriau :), – kad greičiausiai naminių tortilijų aš nekepsiu ir preso man nereikia :).
    O visgi, kokio skersmens Jūsų presas? 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *