Juk prisimenate iš kelionių po Aziją (o jei ne, iš kiniškų, tailandietiškų ir vietnamietiškų restoranų), kad tenykštėse virtuvės žuvys visų dažniausia yra gaminamos garuose, ir patiekiamos plaukiančios aromatingame padaže su kalnu apibarstytų žalumynų…
Aš turiu dvi istorijas apie taip paruoštą žuvį – teigiamą ir neigiamą. Viena istorija nutiko kažkada Tailande… Tada, pamenu, lankėme mano dukrą, kuri dvejus metus mokėsi Bankoke. Pakeliavę sočiai po šalies šiaurę, palaipioję po kalnus ir net pasiklydę tropiniuose miškuose, paskutines kelias dienas lepinomės Tailando pajūryje. Besisukinėdami tarp gatvės maisto gamintojų vieną dieną nusprendėme rinktis šviežios žuvies patiekalą. Pastebėjom, kad nelabai tos žuvys populiarios bent tame kurorte, kuriame mes tada buvom, paprastai visi vietiniai ir turistai valgo mėsą ir įvairius karius bei stir fry, bet būt prie jūros ir nepasimėgauti šviežutėliais jūros gerumais būtų buvę nedovanotina.
Ilgokai laukėm, vis pajuokaudami, kad matyt tik dabar išplaukė žvejai tos žuvies gaudyti, pagaliau gavome didelę gražuolę, plaukiančią saldžiai sūriai rūgščiame padaže (kaip pridera tajams), pabarstytą čili ir kalendromis. Su dideliu apetitu puolėm tą žuvį doroti, bet po pirmo kąsnio gerokai nustebom: žuvis ne tik nebuvo nuskusta, bet ji net nebuvo…išdarinėta!! Viskas, kas buvo to gyvio pilve, staiga sutekėjo į tą skanųjį padažą (gal toks buvo šefo sumanymas??), o mes kurį laiką dar paknibinėję ir paspjaudę žvynus, palikom tą patiekalą nesuvalgytą ir daugiau eksperimentais neužsiiminėjom:)
Tačiau tas Tailando variantas buvo tikrai vienintelė neigiama patirtis ragaujant žuvies patiekalus Azijoje. Kitąkart Kinijoje, kuomet į svečius mus pasikvietė vienas itin pasiturintis šeimininkas, ir kai stalas buvo nuklotas bene penkiolika skirtingų patiekalų, pats centrinis valgis, įneštas ypač pagarbiai ir ceremoniškai, buvo štai taip paruošta žuvis – visa visutėlė (išdorota, aišku :)), išdabinta meniškai išpjaustytomis daržovėmis, ir užpilta saldžiu aromatingu sojų padažu… Jau tokio skanumo tąkart man buvo ta žuvis, kad aš iki šiol jos skonį prisimenu… Beje, žuvies galvą tąkart šeimininkas pagarbiai įdėjo į lėkštę mano vyrui, taip parodydamas, jog jis yra pats svarbiausias šių pietų svečias. Mat žuvies galva Kinijoje turi ypatingą simbolinę reikšmę, o ir ją tinkamai išmėsinėjus galima rasti pačius gardžiausius ir sultingiausius visos žuvies gabalėlius…
Aš kažkaip nedrįsdavau taip ruošti žuvį pati… Tol kol nepamačiau vienos iš MasterChef Australia serijos ir neįsitikinau, kaip visa tai paprasta!! Žinoma, paranku turėti virimui garuose skirtą bambukinį „krepšelį”. Tačiau ir be jo galima apsieiti, juolab jei turite garinę orkaitę. O net jei tokios ir neturite, garus orkaitėje juk paprasta susikurti!
Tai bene greičiausias, paprasčiausias ir turbūt skaniausias žuvies paruošimo būdas pasaulyje. Išbandykit nieko nedelsdami!!
Porcijos |
porc
|
- 1 didelė balta jūrinė žuvis (pvz., 800g ešerys (snapper) ar panaši) arba dvi mažesnės žuvys
- ⅓ stiklinės sojų padažo
- ⅓ stiklinės vandens
- 1,5 šaukštelio cukraus
- 6 šaukštai augalinio aliejaus
- imbiero šaknies (nykščio didumo gabalėlis, nuluptas ir supjaustytas plonais pagaliukais)
- 2 svogūno laiškai supjaustyti plonomis juostelėmis
- 1 raudonas čili pipiras supjaustytas riekelėmis
- šviežių kalendrų lapų patiekimui
- virtų ryžių patiekimui
Ingredientai
|
|
- Išdarinėtą žuvį (su galva, bet be žvynų) šonuose keliose vietose negiliai įpjaukite iš abiejų pusių. Užkaiskite wok'ą su vandeniu, ir kai vanduo užvirs, įtaisykite ant jo bambukinį krepšį (steamer), o į tą krepšį įdėkite didelę lėkštę. Klokite ant lėkštės žuvį, uždenkite bambukiniu dangčiu, ir palikite žuvį virti garuose apie 10-12 min. (priklausomai kokio dydžio žuvis). Jei bambukinio krepšio neturite, žuvį garuose galite virti ir garinėje orkaitėje, laikydamiesi instrukcijų ir pasirinkdami reikiamą programą. Jei garinės orkaitės neturite, galite ją "pasidarytI", įstatydami į įkaitusią orkaitę skardą sklidiną verdančio vandens. Ištroškintą žuvį atsargiai perkelkite į didelę šiek tiek gilesnę lėkštę.
- Kol žuvis verda, pasigaminkite padažą: pirmiausia puodelyje sumaišykite sojų padažą, vandenį ir cukrų, palaukite, kol cukrus visiškai ištirps. Nedideliame puode įkaitinkite 3 šaukštus aliejaus, suberkite imbierus ir kepinkite maišydami apie minutę, arba kol imbieras pradės čirškėti. Supilkite likusius 3 šaukštus aliejaus, suberkite supjaustytą baltąją svogūno dalį ir dar pakaitinkite apie minutę, kol svogūnas paskleis aromatą. Supilkite sojų mišinį, užvirinkite.
- Šį karštą verdantį padažą užpilkite ant garuose ištroškintos žuvies, pabarstykite čili pipirais, žaliais svogūnais ir kalendromis, patiekite su virtais ryžiais.
Evelina, labai ačiū, kad pasidalinot savo receptu, tikrai verta pabandyti!!
Pagal nuotrauką, tai mano mėgstamas žuvies gaminimo būdas, bet perskaičiusi receptą, supratau, kad ne visai. 🙂 Garinimui naudoju europietišką puodą su įdėklu produktams garinti (toks tarsi dar vienas puodas – rėtis, dedamas tarp puodo ir dangčio) arba į wok (tinka ir didelis puodas) įpilu vandens, dedu dubenėlį, ant jo lėkštę su žuvim, uždengiu dangčiu. Čia tiems, kurie neturi nei garinės orkaitės, nei rytietiško krepšelio. 🙂 Antras skirtumas recepte ir produktų rinkinyje. Į padažą nepilu vandens, nekepinu daržovių. Vietoj svogūnų šiaudeliais pjaustau porą, galima pridėt ir česnako skiltelę. Sumaišytą padažą pilu ant žuvies, apibarstau daržovėmis (išskyrus kalendrą) ir garinu. Padažas verdant savaime atsiskiedžia garais ir kvapniu sultiniu. Išėmus telieka pabarstyt kalendros lapeliais. Mmmm… Ačiū už priminimą! 😉