Apie arabišką virtuvę savo blog’e esu rašiusi ne vieną kartą. Nemažai arabiškų patiekalų apdainuota ir mano knygoje „Izraelio skoniai: šventės ir kasdiena”. Turint omeny, kad Izraelis įsikūręs pačioje arabiškojo pasaulio šerdyje, gyvenant Izraelyje, dažnai tampa sunku atskirti arabišką maistą nuo žydiško… Pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje gimusi šakšuka – tiesiog etiketinis izraeliečių pusryčių patiekalas. Šavarma arba falafeliai – bene dažniausiai parduodamas gatvės maistas. Jau nekalbant apie humusą, kuris yra perėjęs ne vieną ginčų etapą, bandant išsiaiškinti, kam visgi priklauso humuso atsiradimo teisės ir garbė:) Arba apie baklažanus, kurių patiekalų gausą net sunku ir aprašyti…

Bet iki šiol blog’e nerašiau apie arabiškus desertus… Net nežinau kodėl… Gal todėl, kad jie labai saldūs?:) Juk tikras arabų svetingumas matuojamas cukraus šaukšteliais:))

Jei rimtai, tai bene pagrindinis arabiškas desertas yra visiems žinoma baklava. Baklava nesunku pasigaminti patiems – tereikia riešutų, filo tešlos, daug sviesto ir daug tiršto cukraus sirupo:) Bet kadangi paprasčiau yra nusipirkti keletą baklava gabalėlių, o ir stovėti jie gali gana ilgai, tai retas terliojasi namuose kepdamas… 

Užtai yra vienas arabiškas desertas, kuris nėra saldus nei riebus, o pasigaminti jį sugebėtų puodą nulaikantis vaikas. Tai malabi. Arba sahleb, kaip jis dar vadinamas. Ir tai paprasčiausiais pieno pudingas. Žiemą jis patiekiamas karštas ir skystas, su maltu imbieru, cinamonu ir pašlakstytas apelsinų žiedų vandeniu. Vasarą tas pats desertas atvėsinamas, kad įgautų kietesnę konsistenciją, dažniausiai patiekiamas palaistytas rožių vandens sirupu, pabarstytas tarkuotais kokosais, pistacijų riešutais ir granatų sėklomis. Beje, tai vienas nekaloringiausių desertų, kokį žinau:) 

O jei vis dar nežinote ką padovanoti sau arba artimiesiems Kalėdų proga, griebkite mano knygą „Izraelio skoniai” ir mėgaukitės Artimųjų Rytų patiekalais ištisus metus! Kadangi tiražas jau eina į pabaigą, atsivežiau iš sandėlio keletą pakuočių knygų, kad galėčiau pati užrašyti dedikacijas! Parašykite man, jei susidomėjote:)

Malabi: arabiškas pieno desertas
Malabi: arabiškas pieno desertas
Malabi
Porcijos 6
Neriebus pieniškas desertas
Komentuoti
Spausdinti
Pudingui
  1. 50g kukurūzų krakmolo
  2. 500ml 3% pieno
  3. 200ml vandens
  4. 80g cukraus
Sirupui
  1. 60g cukraus
  2. 60ml vandens
  3. Keletas lašų rožių vandens*
Patiekimui
  1. Kokoso drožlių
  2. Lukštentų pistacijų (nesūdytų) riešutų, arba graikiškų riešutų
  3. Granatų sėklų
Instrukcijos
  1. Nedideliame puodelyje sumaišykite 100ml pieno ir krakmolą iki vientisos masės. Likusį pieną, vandenį ir cukrų užkaiskite puode. Kai cukrus visiškai ištirps ir skystis bus karštas (bet dar neužviręs), maišant supilkite krakmolo ir pieno mišinį ir toliau kaitinkite maišydami. Užvirus dar kaitinkite, kol masė taps tiršta.
  2. Nukelkite nuo ugnies ir išpilstykite į individualius serviravimui skirtus indelius, kiekvieną indelį uždenkite maistine plėvele, taip kad siektų pudngo paviršių (antraip susidarys kieta plėvelė). Padėkite šaltai, kol sustings.
  3. Išvirkite iš visų ingredientų sirupą ir jį pilnai atšaldykite.
  4. Patiekdami nuimkite plėvelę, pabarstykite kokosais, riešutais ir granatų sėklomis ir pašlakstykite sirupu.
*Jei neturite rožių vandens arba jo nemėgstate
  1. į sirupą vietoj rožių vandens įmeskite lauro lapą ir ketvirtį vanilės ankšties, ir virinkite sirupą kartu. Išimkite lapą ir vanilę tik prieš pildami ant deserto, kad skoniai į sirupą pilnai įsigertų.
Adapted from Jerusalem
Adapted from Jerusalem
Nidos receptai https://nidosreceptai.lt/

Komentarų apie "Malabi: arabiškas pieno desertas": 7

  1. Pingback: 9 pasaulio virtuvės, kurių receptus verta išbandyti karantino metu - Tripmap.lt

  2. LinaLina:

    Tas lauro lapas – netikėtas, bet labai kartotinas. Geras derinys, ne šokiruojantis, o džiuginantis.

  3. Nida:

    Jo, Odeta, turtinga ir tokia tradiciška… Ir paprasta, jokių išsidirbinėjimų. Mažai rafinuotumo. Viskas tikra:)

  4. Odeta:

    Kai pagalvoju apie arabija, tai is karto saldu saldu pasidaro, po to baklazanai baklazanai su aviena, o tada pagalvoju, kad laaabai jau ju turtinga virtuve 🙂

  5. Nida:

    Julija, konsistencija labiau panna cota gaunasi. Tik ne tokia riebi:)) O lauro lapas, žinok, yra labai gerai…. Subtilus prieskonis, tikrai labai liuks.

  6. Julija:

    Man kyla asociacija, kad tai kažkas tarp panna cotta ir tiršto kisieliaus 🙂 Ar aš teisi?
    Beje, lauro lapas mane lengvai šokiravo 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *