Metų pabaiga kiekvienam, tikiu, yra proga stabtelti, apžvelgti besibaigiančius, padėkoti sau, artimiesiems ir likimui už tai, kas buvo gero ir prasmingo, pamąstyti apie planus ateinantiems… Man kiekvieni Naujieji tai ir simbolinis šio tinklaraščio gimtadienis, dar vienas naujas lapas ir naujos jėgos tęsti daryti tai, ką mėgstu. Nepaisant to, kad pirmasis nidosreceptai.lt blog’o įrašas pasirodė 2009 gruodžio 9d., paprastai savo tinklaraščio „gimtadienio” metus suskaičiuoju paskutinę besibaigiančių metų dieną. Juk gruodis ir taip pilnas švenčių, progų ir rūpesčių 🙂 Taigi, su šiuo įrašu kartu su jumis simboliškai pradėkim jau 17-tus draugystės metus. Metus, kuriuos, tikiu, vainikuos Nidosreceptų „pilnametystė” 🙂
Metų sandūroje šiemet pasidžiaugiau dar vienu nuveiktu dideliu kūrybiniu darbu, apie kurį labai nesigyriau, kol pastaruosius dvejus metus plušėjau: pabaigiau rašyti ir pridaviau į spaustuvę naują, jau penktąją savo kulinarinę knygą (arba šeštąją knygą, jei jau būti visiškai tiksliai bibliografijos prasme, kadangi pati pirmoji mano knyga buvo NE kulinarinė). Tie, kas yra parašę bent vieną knygą, tikrai žino, kiek valandų, naktų, savaitgalių, akinių dioptrijų, atsisakytų pramogų, noro viską mesti, bet kartu ritmo, prasmės, pasimėgavimo, komandinio darbo (knyga – anaiptol ne vieno autoriaus, kurio pavardė puikuojasi ant viršelio, darbas) akimirkų apima tokios apimties projektas… O kai knygos rankraštis į spaustuvę nugula gruodžio 24d., visai prieš pat pasiraitojant rankoves ir puolant ruošti silkes Kūčių stalui, palengvėjimas ir palaima keturguba… Dabar su nekantrumu laukiu vasario, kuomet galėsiu pačiupinėti savo kūrinį popieriuje. Jau turiu ir skrydžio bilietus vasario mėnesiui, nes būtinai su nauja knyga dalyvausiu ir Knygų Mugėje. Gal pasiseks padaryti ir keletą knygos pristatymo susitikimų, tad sekite naujienas šiame ir visuose mano socialinių medijų kanaluose.
2026-ieji mūsų šeimai bus didelių pokyčių metai. Po penkerių metų Australijoje mudu su D kraustysimės atgal į Lietuvą. Labai viliuosi, kad šie metai bus ir mūsų sodybos Portugalijoje statybų pabaigos metai. Veiklos idėjos mano galvoje tiesiog kunkuliuoja, kai tik bus aiškus numatomas statybų finišo laikas, apie visas jas papasakosiu plačiau. Šiandien galiu tvirtai pasakyti tik tiek, kad ten, Portugalijoje, bus maistą ir keliones mėgstančių žmonių susibūrimo vieta. Vieta, kurioje su bendraminčiais mokysimės, tobulėsime, atrasime daug naujų patirčių ir tiesiog dalinsimės bendryste.
Na o mes į 2026-uosius įžengėme palaikydami tradiciją, kurią susikūrėme gyvendami čia, Australijoje, ir besigėrėdami australiškuoju gyvenimo būdu – ankstyvą sausio 1d rytą užkopėme į aukščiausią Australijos kalną, pavadintą Kosciuškos vardu (2228m). Australijoje nėra tradicijos Naujųjų naktį prisibaliavoti iki nukritimo, paprastai žmonės pasigroži 21 valandą dangų nušviečiančia surežisuotos ugnies jūra (fejerverkus šaudo tik iš vienintelės nustatytos vietos, kur žmonėms saugu susirinkti ir stebėti iš tolo, dažniausiai ežero viduryje ar jūros įlankoje, niekas pakampiais nepokši savo bambioškių, nes fejerverkai neparduodami žmonėms, juos naudoja tik profesionalai) ir arba eina miegot, arba dar sulaukia per TV rodomų Sidnėjaus fejerverkų. O ankstyvą sausio 1d rytą visi jau mina dviračius, čiuožia per bangas banglentėmis, šturmuoja paplūdimus, parkus, kalnus, turistinius maršrutus… Mes iš namų šįkart išsikrapštėm gana vėlai, apie 6 ryto, kad nuvažiuotumėm iki Kosciuško nacionalinio parko prieigų (apie 2,5 val kelio automobiliu nuo mūsų namų). Ten jau buvo priparkuotos ilgos eilės mašinų, sunku buvo surasti plyšį pasiparkavimui, žmonės jau keliavo 9km arba 22km maršrutais, kad įkvėptų gaivaus kalnų oro, pasigėrėtų atsiveriančia panorama, ar tiesiog pasportuotų. Mes tradiciškai pasirinkome 22km trasą, įveikėme ją (su visomis pertraukėlėmis) per 5 valandas, ir pavargę, bet laimingi sugrįžom vakarop namo.
O žygiui šįkart aš buvau iškepusi superinių sausainių, kurie ne tik atstoja energijos batonėlius gamtos išvykose, bet ir puikiausiai tinka pusryčiams! Kai perskaitysite jų ingredientų sudėtį, suprasite kodėl siūlau pusryčiams griebti sausainį, o ne dubenį košės 🙂 Taigi, tokiais sveikas skanėstais drąsiai galite papildyti savo vaikų pietų dėžutes, kai jie po atostogų sugrįš į mokyklas. O ir jums patiems darbe tikrai pravers kąsnelis tokio užkandžio, kad pernelyg neišalktumėt startavę su naujais profesiniais iššūkiais!
Maistingi pusrytiniai sausainiai su medumi ir tahini
- Total Time: 30 minutes
- Yield: 20 vnt 1x
- Diet: Gluten Free
Aprašymas
Traškūs, kupini sėklų ir riešutų sausainiai – tikrai ne saldus desertas, bet tikras pusryčių patiekalas! Puikus užkandis, jei neturite galimybių sėsti prie stalo, esate kelyje ar žygyje.
Ingredientai
- 112g avižinių dribsnių
- 120g maltų migdolų
- 80g graikinių riešutų, susmulkintų peiliu
- 75g lazdyno riešutų, susmulkintų peiliu (arba kitokių, kokių turite – makadamijų, braziliškų, pekanų, anakardžių…)
- 60g kanapių sėklų
- 80g moliūgo sėklų, pasmulkintų
- 80g saulėgrąžų, pasmulkintų
- 40g kokosų drožlių
- 50g chia sėklų
- 2,5 šaukštelio maltų cinamonų
- 240g medaus
- 180g tahini
- 130g pernokusių bananų (apie 2 maži bananai), sutrintų
- 2 šaukšteliai vanilės pastos, arba 1 šaukštelis vanilės pudros
- Žiupsnis druskos
Instrukcijos
Įkaitinkite orkaitę iki 160C. Dvi skardas išklokite kepimo popieriumi.
Dubenyje sumaišykite visus birius ingredientus: avižinius dribsnius, migdolų miltus, riešutus, sėklas, cinamoną. Kitame dubenyje sumaišykite medų, tahini, sutrintus bananus, vanilę ir druską. Šį mišinį supilkite į dubenį su sausais ingredientais ir išmaišykite.
Suformuokite 20 rutuliukų (apie ¼ stiklinės tūrio), švelniai suplokite ir sudėliokite skardose. Kepkite apie 20min., arba kol gražiai apkeps, taps traškūs išorėje. Išėmę iš orktaitės pilnai atvėsinkite ant grotelių.
- Prep Time: 10 min
- Cook Time: 20 min
- Category: Skaniukai, pusryčiai
- Method: Orkaitė
- Cuisine: Australijos
Jums taip pat patiks:
Aušra, labai geras klausimas. Pramoniniu būdu gaminant pastą aliejus greičiausiai nepilamas, tačiau naminiai blenderiai dažnai neišsuka sezamų ir negali tinkamai sturinti. Todėl gali tekti įpilti truputį aliejaus (geriausia rinkitės pvz., avokadų arba neskrudintų sezamų, bet tiks ir alyvuogių). Aliejus čia reikalingas tik trynimo procesui.
Sveiki,
Komentavote, kad galima blenderiuoti sezamo sėklas iki pastos. Ar to proceso metu reikia ko nors papildomai įpilti? Aliejaus ar vandens?
ha ha ha ha Aušra, labai pažįstama situacija :)))
Dar vieni nuostabūs sausainiai!! man taip patinka tokie kepiniai kur pirma nata groja subtilus savoury skonis. pirma partija kažkur dingo.. bet turiu tešlą uzmaisius dar bent kelioms. Matyt žinojau 😅
Nesamoniu muziejus.Eikit dirbt.
Į sveikatą, Ieva:)
Labai skaniai pavyko 😉
Ačiū!
Rūta, migdolų miltai būna dviejų rūšių: smulkūs (tikrai kaip miltai), kurie naudojami macaronsų tešlai, ir malti migdolai (daug rupesni), kuriuos praktiškai bet kas gali pasidaryti pats blenderiu susmulkinant migdolus. Tie pirmieji paprastai naudojami tik nišinėje konditerijoje, namų sąlygomis 9 kartus iš 10 jums reikės tų rupių paprastų maltų migdolų. Nežinau, ar to klausėt ir ar aiškiai paaiškinau.
Migdolai malti – migdolų miltai?
Violeta, tahini greičiausiai neblogai pakeistų koks nors riešutų sviestas, pvz., žemės ar migdolų. Tačiau sakau tą tik teoriškai, nesu išbandžiusi visų variantų. Tahini, beje, galima pasigaminti gana nesunkiai, jei turite sezamų sėklų. Jas tereikia sublenderiuoti iki vientisos pastos….
Tahini* ne chino 🙂
Kuo galėčiau pakeisti tą chino? Tiesiog tik šito ingrediento neturiu namie. Ačiū.