Lapkritis atėjo su trenksmu. Nežinau kur dingo rugsėjis ir spalis, aš taip šių dviejų mėnesių ir neužfiksavau;) O lapkritis yra lapkritis, jo nepastebėti neįmanoma: niūrios pilkos dienos, po nosim kabantys debesys, ir nesąmoningas skaičiavimas „kiek dar liko (iki vasaros, savaime suprantama:))”…

Pavydžiu žmonėms, kuriuos ruduo veža! Pavydžiu tiems, kuriuos rudenį užplūsta vis nauja energijos banga! Man rudenį kaip niekada kitu metu reikia susirasti džiugesį keliančių užsiėmimų:) Gerai, kad dar orai šiemet smarkiai neskriaudžia, nekankina šlapdribos, stūgaujantys vėjai, tik saulė keliems mėnesiams išjungta. Pradedu prisiminti anuomet šypseną kėlusius mus Izrelyje lankančių bičiulių aikčiojimus, kai atskridę vidurnaktį į Tel Avivą, ir ryte pamatę kylančią saulę, išpyškindavo tikslią datą, kada jie paskutinį kartą Lietuvoje matė saulę!:) Dabar ir aš taip daryčiau, tik pridėčiau dar ir trukmę minutėmis, kiek ta saulė švietė tada, kai buvo pasirodžiusi 🙂 🙂 

Tą šviečiančią saulę bent mažyte dalimi visgi gali atstoti vienas dalykas: geras maistas:) Geras maistas man asocijuojasi su cinamonu kvepiančiu obuolių pyragu, su lėtai puode burbuliuojančiu aromatingu troškiniu, bet labiausiai- su grilio dūmu. Gerai tiems, kurie turi Big Green Egg grilius, jiems vasara bent jau šia prasme nesibaigia kiaurus metus:) Tad sugalvojau šiandien vasarą „prisišaukti” bent jau skoniu, jei neišeina saule….

Visi žinom, kad ilgai ir lėtai keptas (virtas) maistas – sveikesnis nei paruoštas greitai, įkišant į spirgančius riebalus. Didžiausias iššūkis lėtai gaminant maistą – palaikyti stabiliai žemą (pvz., 100 laipsnių C temperatūrą) gana ilgą laiką – keletą valandų. Su orkaite viskas paprasta: užstatei parametrus ir gali eiti skaityti knygos. Tačiau su griliumi yra tokia problemėlė žiemą – niekam nesinori kiurksoti prie anglimis kūrenamo prietaiso, pašovus lėtam kepimui skirtą patiekalą valandų valandas, saugant kad tik temperatūra nepakiltų pernelyg aukštai, ar kaip tik per daug nenukristų. Tai, kad Big Green Egg stebėtinai tiksliai išlaiko nustatytą temperatūrą (ją, žinoma, reikia išmokti sureguliuoti pagal daugiau ar mažiau atveriamas angas, pro kurias patenka deguonis, duodantis impulsą kaistančioms žarijoms), niekam ne paslaptis. Bet kokia laimė yra kitas Big Green Egg išradimas – nuotolinis termometras! Įbedei vieną galą į mėsą, kitą padėjai šalia kepamos mėsos, ant grotelių, ir gali praktiškai eiti miegoti. Nes kai tik temperatūra nukris arba pakils virš nustatytų parametrų (aš, pvz., nustačiau 95-105 C), tuoj toks nedidelis prietaisiukas ims pypsėt, ir ekrane rodyti kas gi ten atsitiko: ar angą reikia atidaryti plačiau, ar kaip tik, priverti, kad pernelyg smarkiai grilis nekaistų. Be to, nereikia spėlioti, ar užteko trijų valandų kepant patiekalą, o gal kaip tik šis gabalas pasitaikė storesnis, tad ar tikrai mėsa spėjo iškepti? O gal jau perkepė ir užuot likusi sultinga, jau sausėja ir kietėja?… Tad visą šį procesą kantriai sau matuoja tas termometras, padėtas šalia grilio, o kitas to termometro blokelis stovi sau po nosim, kol rašau šį įrašą, ir laipsnio tikslumu man rodo, kas gi darosi grilio viduje, ir mano kepamo mėsos gabalo viduje! 🙂 Ach, pasirodo, ir tas lapkritis jau ne toks baisus … 🙂 🙂 

Šios dienos kepsnys – vyriškas:) Tai lėtai kepta rūkyta kiaulienos šoninė. Sultinga, prieskoninga, minkšta ir be galo gardi. Ją galima valgyti štai tokią, iškepusią iki tobulimo (tiksliai 77 C storiausioje mėsos vietoje!! :)), galima valgyti atšalusią rytojaus dieną, o galima supjausčius gabalėlius dar apskrudinti ant grotelių, priduodant gardų traškesį! Improvizacijoms – visiška laisvė. Kiek liks (jei liks!), panaudosiu savo mėgiamai ramen sriubai, nes kas gali būti geriau šaltuoju metu negu srėbti aromatingą sultinį su parūkyta šonine ir ramen noodle’ais, skaniai sau pačepsint?:) 

Lėtai kepta rūkyta šoninė

• 1 kg kiaulienos šoninės, be odelės
• 4-5 skiltelės česnako, sutrintos arba susmulkintos
• 4-5 šakelės čiobrelių
• 1-2 šakelės rozmarinų
• 3-4 lauro lapai
• Druskos, pipirų
• Galima dar pagarinti kmynais, čili dribsniais ar kt. mėgiamais prieskoniais

Kiaulienos šoninę iš abiejų pusių (riebesnės ir raumens dalies) labai aštriu peiliu įpjaukite įstrižai kas 1-1,5cm. Šie įpjovimai padės mėsai labiau įsisavinti prieskonius ir dūmo aromatą kepant.

Sugrūskite prieskonius (česnakus, čiobrelius, rozmarinus, lauro lapus, druską ir pipirus) grūstuve, tada šia mase įtrinkite gerai šoninę iš abiejų pusių. 

Palikite taip paruoštą mėsą pasimarinuoti porą valandų kambario temperatūroje arba pernakt šaldytuve (tokiu atveju prieš kepant išimkite iš šaldytuvo ir leiskite pasiekti kambario temperatūrą). 

Įkurkite grilį. Įdėkite kovEGGtorių bei nerūdijančio plieno groteles, leiskite griliui pasiekti 100C temperatūrą. Mėsą dėkite ant grotelių riebia puse į viršų (kad kepant riebalai drėkintų visą mėsos gabalą), ir palikite kepti 100C temperatūroje apie 3 valandas, arba tol, kol šoninės vidaus temperatūra pasieks 77C. Geriausia, jei turite nuotolinį termometrą – jis tiesiog duos signalą, kada mėsa bus iškepusi. 

Išimkite, supjaustykite plonais gabalėliais ir patiekite iškart su raugintais agurkais, skrudintomis bulvėmis ir garstyčiomis. Taip pat galite išimti konvEGGtorių, užkaitinti grilį iki 220C ir apskrudinti šoninę iš abiejų pusių maždaug po minutę, ir tik tada pjaustyti ir pateikti. Aš šoninės gabalą perpjoviau pusiau, vieną dalį atvėsinau ir padėjau į šaldytuvą užkandžiams, o kitą apkepinom ir supjaustę valgėm labai skaniai:)