Lazanija keptuvėje: su rikota, špinatais ir cukinijomis

Galiu tik įsivaizduoti, koks šurmulys apėmęs visą Lietuvą, koks pasiruošimas šventėms vyksta, kaip visi laukia pagaliau ateisiančių Kalėdų…. Oras, panašu, irgi bendradarbiauja, kad šventės tikrai būtų baltos (ir šaltos):)

Australijoje visi irgi ruošiasi Kalėdoms, tik jos man čia atrodo netikros… Puošmenų mieste turbūt daugiau nei bet kur kitur Šiaurės Europoje, visos parduotuvės tiesiog tviska nuo lempučių ir dekoracijų gausos. Namų verandos ir durys išpuoštos girliandomis, pakelėse augantys medžiai aprišti plačiomis raudono barchato juostomis su dideliu kaspinu – australai sako, kad tai viena naujesnių puošybos madų. Vakar išvažiuojant iš Sidnėjaus papuolėme į tokio didumo kamštį, jog maniau, kad parvažiuoti neteks artimiausią parą (šiaip kelionė į Kanberą trunka 3 valandas) – o to kamščio kaltininkai buvo nesibaigiančios krovininių automobilių kolonos, padidintais kiekiais gabenančios prekes ir dovanas į visus didžiausius Australijos miestus. 

Tačiau kai atsidaręs spintos duris kasryt šoki į šortus, kai aplink viskas skęsta žydinčių medžių ir gėlių žiedlapiuose, kai vešli žolė paauga po centimetrą per parą, net ir aplink skambančios Kalėdų melodijos man nepadeda pasijusti tarsi šventinėje pasakoje:) Kalėdos ir vasara man nelabai dera, sakykit ką norit. 

Šiek tiek juokinga tai, kad Kalėdinėse atvirtutėse Australijoje vaizduojamas sniegas, meškos ir briedžiai, Kalėdų senelis mūvi kepurę, pirštines ir paltą, jis sėdi sniego rogėse, tik žmonės po šventinių pietų iškart nuo stalo dumia į pležus ir poilsiavietes – mat nuo Kalėdų visoje Australijoje prasideda visuotinės atostogos. Iki pat sausio vidurio čia nedirbs jokios įstaigos, vaikai džiaugsis vasaros atostogomis (ir mokslo metų pabaiga), visi valstybės tarnautojai ir politikai į darbus susirinks tik link sausio pabaigos, kai visa šalis švęs Australijos dieną. 

Jei įdomu kaip australai švenčia Kalėdas, tai tas šventimas būna kiek kitoks nei mūsiškis. Kūčios čia apskritai nėra kažkaip pažymimos, o pagrindinė šventė, į kurią sukoncentruotas visas dėmesys, – tai Kalėdų pietūs. Kalėdinius pietus labai daug kas renkasi švęsti viešbučių ir restoranų salėse ir terasose- beveik visos vietos užsakomos likus keliems mėnesiams iki švenčių, laisvų vietų šiomis dienomis nė su žiburiu nerastum. Kita dalis australų, kurie šventes ruoš namuose, greičiausiai užsikurs grilius, prisikvies 20-30 bičiulių, ir mėgausis geru oru ir dūmu kvepiančiais patiekalais. 

Australų Kalėdos neįsivaizduojamos be glazūruoto kiaulienos kumpio. Šie milžinai užsakomi mėsinėse iš anksto, juos išrūko, išverda, ir dažnai dar kartą išrūko (čia jau kaip kas sugalvoja pamaloninti savo klientus kokiais nors unikaliais receptais ir metodais), tad kumpis jau praktiškai būna paruoštas valgymui. Namuose telieka užtepti glazūros (ją irgi galima įsigyti pas mėsininkus arba pasigaminti patiems), ir trumpai visą apteptą kumpį orkaitėje pašildyti. Kepti tokio kumpio net nerekomenduojama, kadangi kepant rizikuojama prarasti mėsos sultingumą. Pats kumpis plonai supjaustomas, valgomas kambario temperatūros arba šaltas, o po švenčių visi tik ir dalinasi receptais, ką su to kumpio likučiais pasigaminti, kad nereiktų išmesti:)

Modernesnė Australija Kalėdoms renkasi pačias šviežiausias jūros gėrybes, kurias labai trumpai kepa ant grilio grotelių. Čia jau galima visai pasileisti plaukus, mat šventėms siūlomi švieži Aliaskos krabai, lobsteriai, milžiniškos krevetės, langustinai, jūrų šukutės ir, žinoma, kalnai austrių! 

O aš šiemet dar net nežinau kur švęsiu Kalėdas, juoba kad ir savo namų nei savo padorios virtuvės dar neturiu… Toje, kurioje dabar šeimininkauju, galėčiau nebent Kūčių vakarienę paruošti:) Užtai su tais ribotais rakandais atrandu visai netikėtų formų ir būdų nesudėtingiems patiekalams pasigaminti. Labiausiai man patinka viename puode gaminami dalykai – taip paprasčiau, greičiau, o ir indų plauti lieka nedaug:) 

Šiandien vegetarišką lazaniją kepiau net ne įprastame keramikiniame inde, bet špižinėje keptuvėje. Špižinė keptuvė apskritai yra mano nauja draugė, nes su ja taip paprasta keliauti nuo viryklės tiesiai į orkaitę ir atgal… Beje, patiekalą ruošiau iš šviežių lazanijos lakštų, kuriuos čia parduoda kiekviename supermarkete, tačiau žinoma tiks ir pirktiniai džiovinti lakštai (nebent imsitės pastos gamybos patys, namuose). Viskas be galo paprasta – rikota, špinatai, mocarela, parmezano sūris ir kelios plonai supjaustytos cukinijos. Čia jei užsimanytumėt truputėlį vasariško vaizdo kurį nors tamsų lietuvišką vakarą… Juk adventas, tad jaukūs vegetariški valgiai yra pats tas!:)