Vartinėjnant užsienio maisto blog’us, kai žiūrinėju receptus su lašiša, paprastai geros virtuvės žinovai parašo tokią pastabą prie recepto ingredientų sąrašo: „jei tik turite galimybę, rinkitės laukinę lašišą, ne tą, užaugintą fermoje”. Visada susimąstydavau – o tai kur tos laukinės lašišos gauti?? Ir pagaliau kuo gi ji skiriasi nuo plaukiojusios šiapus žuvų fermos tvoros?…

Ir čia negaliu nepasidalinti kita istorja. Skrendant pernai iš Australijos į Tailandą, susipažinau su šalia sėdinčiu vyruku. Skrydis buvo dieninis, tad užuot miegojus, turėjome į marias laiko pokalbiams. Visiškas atsitiktinumas, tačiau lėktuve sutiktas nepažįstamasis, pasirodo, rūpinasi vienos didžiausių pasaulyje maisto tiekimo įmonių žuvies ir jūros gėrybių užpirkimais. Štai todėl ir retai išlipa iš lėktuvo, maišo Žemės rutulį lankydamas žuvų fermas Norvegijoje, krevečių plantacijas Tailande, milžiniškas jūros produktų gamyklas Kinijoje… Jausdama dar karštus įspūdžius iš bene įspūdingiausio kada nors matyto žuvų turgaus Sidnėjuje, naudojausi proga kalbindama žinovą ir išsiaiškinau visus niuansus kur žvejojami minkštų kiautų krabai, kaip Australiją pasiekia švieži Šrilankos tunai, kiek japonai suvartoja ryklienos ir dar visokių keistų dalykų. Bene įdomiausias istorijas jis man pasakojo parsivežtas iš verslo kelionių Norvegijoje, šalyje iš kurios, pasirodo, net į Australiją skraidinamos lašišos. Tiesa, tik tos, užaugintos fermose. Australas man rodė nuotraukas, kaip fermų ofisuose, tarsi povandeninio laivo ekranuose viena po kitos bėga eilutės su kompiuterio dozuojamu žuvų maistu, pašarais, informacinės technologijos kontroliuoja žuvų veisimą, augimą, maitinimą, gaudymą…. Išties, norvegiška lašiša yra aukščiasios kokybės, tačiau fermose žuvys auga kitokiu rėžimu nei tos, plaukiojančios laisvėje…

Tai štai laukinės lašišos, pasirodo, galima įsigyti ir Lietuvoje, Klaipėdoje (iš čia gana operatyviai ir saugiai žuvį pristato į visus miestus). „Padėkoti” greičiausiai reiktų karantinui, nes panašu, kad šia žuvimi prekiaujanti įmonė su tokia maža rinka kaip Lietuva būtų nė neprasidėjusi, toliau būtų skraidinusi laisvėje sužvejotas lašišines žuvis į kitas, kur kas didesnes rinkas… Tačiau bent kol kas laukinėmis lašišomis galima mėgautis ir mums visiems. Kadangi karantinas mane (ir ne tik mane:)) išmokė kaupti maisto atsargas taip, kad kuo rečiau reiktų eiti į parduotuvę, manęs visai neišgasdino pakuotės kiekis – net 14 kg žuvies:)) Mano šaldiklyje vietos tokiam lobiui yra, o lašiša yra ta žuvis, kurią gaminant fantazijos kažin ar artimiausiu laiku pritrūksiu:)

Kai kurie mano pažįstami vis dar baiminasi šaldytos žuvies. Tad jiems paprastai primenu, kad verčiau jau kokybiška šaldyta, nei abejotinos kokybės šviežia. O ir apskritai, idealiai šviežios žuvies galima įsigyti nebent ant kranto, ten kur žuvis sužvejojama, tiesiai iš žvejų.

Kadangi netoli Kurilų salų laukines lašišas žvejoti galima tik labai trumpą ne-neršto sezoną, tai vos sugauta ji iškart dorojama ir nedelsiant laivuose šaldoma. Tad štai atsišildžiau aš didžiulę tokią laukinę lašišą – ketą, vos sutilpusią ant didelės kepimo skardos. Žuvis išdarinėta, be galvos, sveria daugiau nei 2 kilogramus! Pradžioje kilnojau tokią milžinę ir net nerimavau šiek tiek, kaip čia reikės tiek žuvies dviem valgytojam suvartoti! Bet tik parūko dūmai, ir po savaitgalio jau turiu jums paruošusi penkis naujus receptus, ką su tokia žuvimi galima nuveikti, ką skanaus pasigaminti! Svarbu pridurti, už itin draugišką kišenei biudžetą!

Pirmiausia, ką jūs pastebėsit, kai įsigysite laukinės lašišos, – tai spalva. Ir tai ne ta, paryškinta cheminėmis priemonėmis, bet natūraliai ryški rožinė. Tokia, kokią reklaminėse nuotraukose paprastai matote, tik ji čia jūsų rankose, tikrų tikriausia, didžiulės žuvies pavidalu! Antra – kvapas. Žuvis kvepia jūra… Kad ir kaip priekabiai uosčiau, jokio įtartino kvapo neužuodžiau. Tokią drąsiai valgyčiau žalią.

Atšildytą lašišą jums reikės išsidoroti. Man labiausiai patinka išsipjauti filė – tada ir žuvies ruošimas būna greitas ir paprastas. Jums prireiks didelio aštraus šefo peilio, ir šiek tiek erdvės virtuvėje. Kaip išsipjauti žuvies filė žiūrėkite, pavyzdžiui, šiame video. Nesibaiminkite, jei iš pirmo karto nepavyks – kol suvalgysite visą dėžę laukinių ketų arba kurpių, tapsite dorojimo profesionalais:) Ir tik perspėju – neišmeskite joku būdu žuvies ašakų ir jokių odelių – iš jų išsivirisite patį skaniausią sultinį!

Iš išdorotos ketos aš gaminau štai tokius patiekalus:

Pusę vienos filė užsūdžiau su šviežiais krapais ir šlakeliu degtinės. Po dviejų parų supjausčiau plonomis riekelėmis ir sudėjau į sandariai užsidarantį indą. Ilgai šaldytuve neišgyveno – žuvis buvo su pasimėgavimu susmaguriauta su balta traškia duona, su sviestu, kartais su krienais, greitiems saulėtos dienos pietums!

Sūdyta keta su krapais – jos privaloma turėti šaldytuve!

Pagaminau ir itin paprastą vieno puodo patiekalą – keptą lašišą ant kreminio itališkos pastos padažo, su jaunučiais šparagais, cukinijomis ir citrinomis

Iš ašakų, uodegos ir pelekų, likusių išdorojus žuvį, išviriau pačią skaniausią pasaulyje, pavasariu kvepiančią suomišką lašišos sriubą. Negalėjom sustoti valgyti – tikras sezono top’as!

Kelis gabalėlius iškepiau grilyje, ir patiekiau su šviežių daržovių salotomis. 

Ir pagaliau likusį filė gabalėlį nulupusi odą supjausčiau ir išviriau tailandietišką lašišos karį su špinatais ir kalendromis. Šis patiekalas tikrai patiks ne tik Tailando virtuvės gerbėjams, bet ir didžiausiems tinginiams, nes jam paruošti prireiks vos 4 ingredientų (įskaitant lašišą), ir 10 minučių jūsų laiko.

Visus receptus sudėsiu į blog’o erdvę šią savaitę, tebūnie ji bus Laukinės Lašišos Savaitė:) Pradėsiu nuo jaukiausio patiekalo – keptos lašišos su itališka pasta ir pavasariniais žalumynais. Tik turėkite omenuje, jog laukinė lašiša kiek sausesnė nei mums įprasta norvegiška, tad kepant labai svarbu jos neperkepti, antraip žuvis bus kieta. Tačiau keta ir kuprė idealiai tinka tiems patiekalams, kuriuose žuvis troškinama ar verdama (sriubos, troškiniai, kariai, teriyaki ir t.t.) – ji kuo puikiausiai išlaikys savo formą, spalvą ir konsistenciją, jokiais būdais nesukris, nepavirs į košę. 

JEI NORĖSTE UŽSISAKYTI KUPRĖS ARBA KETOS – KELIAUKITE Į JOMIS PREKIAUJANČIOS KOMPANIJOS PUSLAPĮ.

 

Įrašas sukurtas bendradarbiaujant su Seafishtrade

Komentarų apie "Laukinė lašiša keta ir kuprė: viskas ką reikia žinoti ir ką gaminti": 27

  1. Nida:

    Ramune, kaip keista…. negaliu atsakyti tikrai, nė karto jokio kartumo nejaučiau valgydama, kad ir kaip žuvį ruosčiau (sūdytą, virtą, keptą..). Gal verta brūkštelti tiekėjams? Jie tikrai daugiau patirties turi nei mes, pavieniai pirkėjai ir vartotojai?… Aš jūsų vietoje būtinai pasiteiraučiau.

  2. Ramunė:

    Sveiki,įsigijau ketos…tik ji karti 🙁 Atitirpinu šaldytuve,keletą kartų gaminta ir tas pats kartumas yra.Galiojimas nepasibaigęs.Ar aš kažką ne taip darau,ar yra kokia kita priežastis kodėl lašiša gali būti karti?

  3. Monika:

    Prieš Kalėdas su mama užsisakėm dvi dėžes ketos (tik tokia buvo parduodama tuo metu), kaip suprantu, ji pigesnė, nei kuprė. Žuvys nebuvo sušalusios į vieną luitą, gražiai po vieną susidėliojom į šaldiklį, tik štai žuvies spalva nuliūdino. Tokia anemiškai rausva, panaši į karpio. Ir gerai, kad pasigooglinau, kaip atrodo. Nes įtarimą sukėlė šonuose tokios lyg kraujosruvos. Pasirodo, natūralios 🙂

  4. Pingback: Grilyje kepta kuprė su granatų glazūra ir jogurtiniu padažu – Nidos receptai

  5. Nida:

    Deimantai, labas. Išties, girdėjau iš kelių žmonių, kad lašišų pagauna ir Lietuvoje, tik nežinau ar galima jas gaudyti neršto metu… Man asmeniškai labai visada svarbi produkto kilmė, ir ar tas produktas užaugintas (sužvejotas, išgautas) tinkamomis sąlygomis, nepažeidžiant nei teisinių normų, nei etikos.

  6. Deimantas:

    Sveiki,
    skaitau NR pastoviai, bet įdomu ir pabendrauti.tTeko ir man valgyti(paragauti) normalę lašišą . Kolega pagavo Neryje prie Vievio apie 10 kg. ikrų vien 2 kg.
    Tai buvo tobulas skonis . Spalva žuvies pilkai raudona ar panašiai.
    Darbar nusipirkau lašišos filė iš MAX ir ieškau gal ko nežinau.

  7. Nida:

    Labai smagu girdėt, Gediminai. Ir labai ačiū už praktišką patarimą dėl žuvų atidalinimo:)

  8. Gediminas:

    Žuvyte (KETA) nuostabi.Super.Valgiau ir sūdyta ir rukyta. Imu antra dėže. Kad atsidalytu, pora kartu trinktelejau su visa dėže i grindis.

  9. Nida:

    Migle, mano pusė draugių tomis dalybomis ir gyvena:) Žinoma, reikia tikrai didelį šaldytuvą turėti tokiam kiekiui sutalpinti. Bet gėris tai neišpasakytas, ypač sūdyta žuvis… Aš neatsivalgau.

  10. Miglė:

    Nuostabi žinia apie žuvį!:) Tik jau niekaip pas mane netilps toks kiekis, tai jau spėjau apklaust drauges, gal pasidalinti norės kartu šį gėrį 🙂 Jau svajoju apie sūdytą lašišą, ačiū už idėjas 🙂

  11. Nida:

    Vygantai, labai nesmagu girdėti, kad patyrėte tokius nemalonumus. Tik norėčiau keletą detalių visgi paaiškinti. Visų pirma, AŠ NEPARDUODU šios žuvies. Pasidalinau informacija apie tai, ką pati įsigijau. Kad žuvies pakuotėje yra berods 14kg, ir kad tai didmeninė pakuotė, ne vieną kartą paminėjau tekste. Man žuvys atsiskyrė kuo lengviausiai – po 20 minučių pabuvę kambario temperatūroje jau buvo tinkamos atidalinti viena nuo kitos. Atskyrus vieną, kitos gana lengvai atsidalino, ir tada jas užšaldžiau atskiromis žuvimis.

  12. Vygantas:

    Pirkau kuprę. Paskui šildžiau 4 val ir kapojau, kad vieną žuvį nuo kitos atskirti. Jus gi suprantate, kad parduodate pramoninę pakuotę privatiems ir jie 10 žuvų iš karto nevalgys. Parašykite kad neatskirtos. Labai blogai.

  13. Nida:

    Gintare, niekam nesakykit, bet ir aš taip kartais darau kantrybės netekusi 🙂

  14. Gintarė:

    Per naktį aš irgi palieku šaldytuve. Bet paskui, jau baigiasi kantrybė ir ištraukiu į kambario temperatūrą… ačiū, už patarimą!

  15. Nida:

    Gintare, kai kalba eina apie produktymų šaldymą/atšildymą, tai taisyklė yra tokia: kuo skubiau užšaldyti, ir kuo lėčiau atšildyti. Jei produktas buvo teisingai užšaldytas (turiu omeny taip vadinamą shock freezing, kai įmetamas į turbo šaltį, ir per kelias minutes sušąla į ledą, o ne pamažu šąla), tai toks produktas nepavandeniuos atšildytas (jei teisingai tą darysit). Žinoma, svarbu, kur laikomas, ar nebuvo atšilęs (net ir netyčia, pvz., palikus praviras šaldiklio dureles), ar nėra prisikaupę sniego – visa tai liudija apie nekokybišką užšaldymą arba netinkamą laikymą. Gerai užšaldytas daiktas yra vientisas ledinis luitas, jokio apšarmojimo. Bet kai jau atšildot, tai reikia kuo lėčiau leisti atitirpti. Jei lauke temperatūra apie 0-5C šilumos, tai aš atitirpinu lauke. Kitu atveju – šaldytuve, palieku per naktį, dažnai dar ir pusdienį turi pabūti, kad atitirptų. Tik ne šiltam kambary, ir tik ne kokioj šilto vandens vonelėj!! 🙂

  16. Gintarė:

    Aš tai būčiau dėkinga už patarimus, kaip taisyklingai atšildyti žuvį. Juk iš ties žuvis atkeliauja šaldyta, bet kaip parduotuvėse jas taip tikroviškai atšildo, man vis dar mistika. Gavau aš irgi “šviežios” žuvies iš draugo švedo. Nu bet aš negaliu…nors to vandens daug mažiau, nei kitose, bet vis tiek yra darbo.

  17. Pingback: Greitas tailandietiškas lašišos karis su špinatais – Nidos receptai

  18. Nida:

    Mindaugai – rankos neprieina, bet jau sezonas iš visų pusių spaudžia, tai krūva receptų laukia Big Green Egg’ui paruoštų 🙂

  19. Pingback: Lašišos kepsneliai kreminiame pastos patale su šparagais, cukinijomis ir žirneliais – Nidos receptai

  20. Nida:

    Danute, nėra tos žuvys taip į vieną luitą sušalę! Man reikėjo šaldiklyje išdėlioti, kad tilptų, tai atidalinom. Na nėra taip, kad kiekviena į atskirą maišą supakuota, reikia gerai kaukštelt, kad atsidalintų, bet jos atsidalina tikrai.

  21. Danutė:

    Laba. Kaip atidalinti vieną žuvį nuo kitos, jeigu jos sušaldytos į vieną luitą?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *