O taip – Krokuvos varškės pyragas, arba sernik Krakowski, tai jau mano mylimiausias tradicinis lenkiškas kepinys. Visų pirma dėl to, kad jis – iš varškės (o man viskas, kas iš varškės – labai gerai). Antra – jis tobulai subalansuotas: saldus tiek, kiek reikia, purus, bet ne pernelyg, turi šiek tiek tešlos, bet didžiąją dalį sudaro varškės masė, kuri yra drėgna, kvapni ir pagardinta razinomis bei cukatais.
Kai man buvo šiek tiek daugiau nei dvidešimt, išvykau trejiems metams gyventi į Lenkiją. Kas man iškart tais gūdžiais 1993-aisiais krito į akis, kad skirtingai nei Lietuvoje, kur ant kiekvieno kampo dygo „komisai” su kiniškais blizgučiais, Lenkijoje buvo gausu nedidelių parduotuvėlių, mėsinių ir kepyklėlių, kurias nuo seno valdė vietinės šeimos, verslą peruodančios iš kartos į kartą. Ypač man patikdavo kas rytą pirkti šiltas bandeles ir šviežią duoną, o mano pusryčiai būdavo grūdėta varškė (kurios Lietuvoje tuomet dar nebuvo) su ridikėliais ir trupučiu šviežių svogūnų laiškų. Prie kavos visuomet pagriebdavau kokią nors šviežią mielinę bandelę iš artimiausios kepyklos, arba gabalėlį kokio tradicinio kepinio. Dažniausiai tai būdavo arba šarlotė – lenkiškas obuolių pyragas, arba sernik, kitaip sakant, varškės pyragas. Varškės pyragų taip pat Lenkijoj būdavo įvairių, ir niekam nereikėjo aiškinti kas tai ir su kuo – visi puikiai išmanė pyragų „kalbą”. Tad štai man labiau nei kiti užvis labiausiai patiko Sernik Krakowski.
Kaip buvo keista, kai praėjus beveik 20 metų, pernai nuvykau į Gdynią ir praėjau gatve, kurioje gyvenau trejus metus. Ir pamačiau ten…. tas pačias kepyklėles, su tais pačiais pavadinimais, tomis pačiomis iškabomis, tais pačiais prekystaliais, ir net tuo pačiu asortimentu!! Su mano mėgiamomis mielinėmis bandelėmis su mėlynėmis, su varške, su cinamonu, su obuoliais, su aguonomis ir saldžiais trupiniais… Su mano šarlotėmis, sernikais ir spurgomis… Neapsakoma nostalgija…
Tad nepaprastai apsidžiaugiau suradusi savo mėgiamo pyrago receptą blog’e „Kwestia smaku„, ir klausimas ką kepti Velykoms buvo išspręstas:) Ech, koks visgi gėris yra tas Krokuvos varškės pyragas… Jūs privalote jį išbandyti.
- 350 g miltų
- Žiupsnelis druskos
- 1 šaukštelis kepimo miltelių
- 1/2 stiklinės cukraus
- 170 g sviesto (šalto)
- 1 kiaušinis
- 2 kiaušinių tryniai
- 1 kg riebios varškės
- 125g sviesto
- 1.5 stiklinės cukraus pudros
- 8 kiaušinių tryniai
- 5 kiaušinių baltymai
- nutarkuota apelsino žievelė
- 50 g (3 šaukštai) krakmolo
- 1/3 stiklinės razinų
- 4 šaukštai cukatų*
- 1/2 citrinos sultys
- Apie 2/3 - 1 stiklinė cukraus pudros
- Dideliame virtuvinio kombaino dubenyje sumaišykite miltus, druską, kepimo miltelius ir cukrų. Suberkite gabaliukai supjaustytą sviestą ir kapokite, kol gausite riebius trupinius. Įmuškite kiaušinį, įdėkite trynius ir toliau kapodami maišykite, kol tešla sulips į rutulį (jei nesulimpa, įpilkite 1-2 šaukštus ledinio vandens).
- Suformuokite iš tešlos rutulį, aptraukite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą valandai arba ilgiau.
- Varškę kartu su sviestu permalkite mėsmale tris kartus, arba sudėkite varškę ir minkštą sviestą į virtuvinio kombaino indą ir gerai viską sukapokite, kad gautųsi vientisa masė.
- Pusę kiaušinio trynių suplakite su puse kiekio cukraus pudros, kol gausis balsva puri masė. Tada plakdami dėkite pakaitomis po vieną trynį ir vieną šaukštą cukraus pudros, kol sudėsite visus ingredientus, ir kiaušinių plakinys bus labai purus.
- Dalimis į trynių masę dėkite varškės masę, kiekvienąkart labai gerai išsukant. Pabaigoje suberkite apelsino žieveles, krakmolą, ir dar kartą viską labai gerai sumiksuokite.
- Įmaišykite karštu vandeniu nuplikytas citrinas ir cukatus.
- Kiaušinio baltymus išplakite iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite dalimis į varškės masę.
- Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Stačiakampę kepimo formą patepkite trupučiu sviesto ir išklokite kepimo popieriumi.
- 2/3 tešlos iškočiokite ir ja išklokite visą kepimo skardos apačią. Subadykite šakute.
- Ant tešlos supilkite varškės masę ir gerai išlyginkite paviršių.
- Iš likusios tešlos suformuokite ilgas virveles ir jas sudėliokite įstrižai per visą varškės plotą, papuošdami pyrago viršų.
- Kepkite 55 minutes, kol pyragas gražiai paruduos. Atvėsinkite. Pyragą galite iškepti likus kelioms dienoms iki jo patiekimo, laikykite vėsioje vietoje (nebūtinai šaldytuve).
- Užvirinkite citrinos sultis ir dalimis įmaišykite cukraus pudrą, kol gausis tiršta masė. Atvėsinkite ir padenkite visą atšalusio pyrago paviršių.
- Vietoj cukraus lukro galite pyragą tiesiog pabarstyti cukraus pudra.
- Labai plonai nulupkite 6 apelsinų žieveles (prieš tai kruopščiai nušveitę apelsinus šepetėliu). Stenkitės, kad kuo mažiau liktų baltos masės, kuri suteiks cukatams kartumo.
- Supjaustykite žieveles labai mažais kvadratėliais ir suberkite į puodą storu dugnu arba keptuvę.
- Užpilkite 1.5 stiklinės cukraus ir kaitinkite maišydami, kol cukrus ištirps ir jame ims virti žievelės. Virkite pamaišydami laiks nuo laiko apie 20-30 min., kol žievelės susicukruos ir bus sausos.
- Atšaldykite ir suberkite cukatus į sandariai užsidarantį indą ir laikykite šaldytuve. Prieš vartojimą, kad suminkštėtų, perliekite verdančiu vandeniu.
Agne, smagu, kad viskas pavyko ir pasirinkimas pasiteisino! O su varškės pyragais (kaip ir cheesecake’ais) taip jau yra – pastovėję dieną kitą jie tik skanėja! Visai geras pasirinkimas švėntėms, mažiau rūpesčių, kai dalykus iš anksto galima pasidaryti!
Labai ačiū už atsakymą, aš irgi nutariau pasitikėti gramais 🙂 pyragas išėjo tiesiog puikus ir, regis, po poros dienų yra net gardesnis nei kepimo dieną. Tikrai vertas šventinio stalo
Agne, aš visada siūlau produktus matuoti svoriu, ne šaukštais ar stiklinėmis (jei jau nėra kitos išeities – tai ok ir šaukštai, tik labai jau netikslus tas matmuo gausis). Šiam receptui reikia 50g krakmolo.
Nida, ar tikrai 50 g krakmolo prilygsta 3 šaukštams? Pradėjau maišyti, atsisvėriau 50 g, bet semiant šaukštu ten gerokai daugiau nei 3 (nebent 3 kaupini)… Kiek visgi atsimatuoti?
Net neabejoju, Loreta! Ir jau gailiuosi, kad pati jo šiemet nekepiau 🙂
Labai skanus pyragas, puikiausiai tiko ant velykinio stalo 😊.
Pingback: Tradicinis lenkiškas aguonų pyragas – Makowiec – Nidos receptai
Pabandykit, Laimute:) Juk tas vienas kartas, net jei bus blogesnis už jūsų, pasaulio neapvers aukštyn kojom:) O gal kaip tik patiks, bus paįvairinimui:)
na taip 5 baltymai:) visą pusdienį galvoju apie šį pyragą. Šiaip daug metų kepu varškės pyragą pagal savo mamos receptą ir maniau, kad geresnio būt negali. Bet Jūsiškis manęs užkabino labai:) bandysiu ir aš:)
Laimute, matematika čia gaunasi tokia sudėtinga truputį:) Jums viso reikės 11 kiaušinių, bet liks nepanaudoti 5 baltymai.
Sveiki,
ar teisingai suprantu, kad iš viso pyragui reikia 11 kiaušinių, bet 7 kiaušinių baltymai lieka nepanaudoti? Ačiū.
Pingback: gardus ir purus varškės pyragas
Andrej – 20x30cm
Kokio dydžio kepimo forma turi būti?
Ačiū, Vilma, jums, kad pasidalinot įspūdžiais!! Neturiu net menkiausių abejonių, kad patiks visiems, kurie jį išsikeps:)
Fantastinis pyragas, mano šeima mėgavosi dar šiltu, niekas neturėjo kantrybės laukti. Ačiū už puikų receptą!
Važiuojam kada į Gdynią abi – aplankysim Helčią, pani Mariją, tavo darželio draugę ir jos mamą – mano draugę Marijolą… 🙂 Ir kepyklėles, savaime suprantama:)
Kaip skanuuu!! Pusrycius tokius tai labai gerai atsimenu, bet paciu kepykleliu neatsimenu!! Nors labai noreciau nuvaziuot i Gdynia ir praeit pro ta pagrindine sankryza :]
Oi, Marija, kaip nostalgiška… Visiškai su jumis sutinku, kad lyginant su lenkais, pas mus nėra nei vienos normalios kepyklėlės… Pavyzdžiui, Lenkijos kepyklėlėse prekiaujama vien tik tradiciniais kepiniais, prie kurių visi pratę, tokius kepė (ir kepa) mamos ir močiutės, visi žino skonius ir pavadinimus, niekas nepersimeta į cruason’us ar kokias caneles, macaronsus ar eklerus… Šiais kasdien juk nesivaišinsi, tiesa? Užtai paprastos pusrytinės bandelės (kajzerki) ar mielinės bandelės (drozdzowki) tinka kasdienai. Kai dirbau Varšuvoj, pakeliuj į darbą visuomet pagriebdavau kelias prie kavos… Tiesiog nesusilaikydavau. Užtai pas mus jos ir neišsilaiko, kad asortimentas netinkamas, ir, deja, ne pakankamai šviežias ir kokybiškas.
Ačiū už komplimentą, Marta:)
Emile, sunku sugalvoti, kuo varškės pyrage pakeisti varškę:) Nebent galiu pasiūlyti varškės pasigaminti pačiai: https://www.nidosreceptai.lt/?p=6118. Juk pieno tai jau tikrai visur yra! Tik tokiam kiekiui prireiks minimum 10l riebaus pieno…
Miela Nida, dėkui už receptą, savaitgalį išbandysiu. Kaip tyčia šią savaitę vis pasvajoju ką nors varškinio išsikepti
🙂 Teko ir man prieš kelerius metus pagyventi Lenkijoje, Varšuvoje. Prisiminimuose irgi liko puikiosios mielinės bandelės su įvairiausiais įdarais (drożdżówki), pyragų devynios galybės, paprastutės minkštos pusrytinės bandelės (kajzerki), per Užgavėnes dešimtimis namo tempiamos spurgos su džemu, o po Naujų metų, prasidėjus vadinamajam Karnavalui, kepyklų lentynos būdavo
nuklotos lengvais it sniegas žagarėliais (faworki). Mane taip pat nustebino, kad kepyklos ant kiekvieno kampo, žmonių nuolat pilna ir nė viena nebankrutuoja. Ar Jums neatrodo, kad Vilniuje labai trūksta tokių kepyklėlių..?
Jau kokios tobulas nuotraukos! 🙂
o kuom galima pakeisti varske, nes as gyvenuneLT ir varskes cia nera, deja…
Cha cha, Evita:) Tai mes su tavim tada draugės, nes man irgi varškės pyragai visur ir visada pirmu pasirinkimu eina:) Aš specialiai šįkart nenaudojau tos gatavos pertrintos varškės (kur kibirėliuose parduota), nes taip norėjosi tos varškinės varškės:) Tos tikrosios:) Tai naudojau tą, kuri į plytą supakuota būna. Mikseriu susiplakiau ir gavosi super. Nu labai žinok pasisekęs daiktas, ir ilgai stovi (jei tik nesuvalgomas), išlikdamas tokiu pat šviežiu ir skaniu.
Sakes! Nezinau ka uz jo gabaleli atiduociau 🙂 Man varskiniai pyragai/ tortai irgi vieni skaniausiu, o sito atrodo kad net skoni isivaizduoju… Savaitgali reikes ieskoti pertrintos varskes man regis, nieks nebus :)))