Šiame recepte didžiausi ditirambai skamba marinatui! Užsirašykite šį receptą, pasikabinkite ant sienos ar kur nors kitur matomoj vietoj, ir viską, ką nuo šiol kepsite (visą viščiuką, sparnelius, baluzdeles ar šlauneles, gal net kiaulienos šašlykus (dar nemėginau, bet kažkodėl neturiu nė menkiausios abejonės, jog būtų super), krevetes….) kepkite tik pamarinavę būtent šiame marinate. Surašyto kiekio man pakako 8 viščiuko šlaunelėm, o likusį marinatą užšaldžiau, kad nereiktų kitąkart rūpintis, kai prireiks gana greito sprendimo vakarienei (ar grilio vakarėliui). Kepant skardoje likęs padažas buvo sudažytas su ryžiais taip, kad atrodė, jog indų nė nereikės plauti 🙂
Šio recepto, publikuoto naujoje Y. Ottolenghi knygoje „COMFORT”, autorė – moteris vardu Pauline, iš Malaizijos atsikėlusi gyventi į Australiją. Spėju, kad čia ir yra šio tobulo patiekalo kodas – švelniai egzotiškų Malaizijos virtuvės skonių puokštė ir kokybišką paprastumą mėgstančios Australijos virtuvės gėris… Pažadu, neliksite nusivylę tikrai.
Print Recipe
Kepta marinuota vištiena pagal Ottolenghi
Puikiausias marinatas, kuris iškepęs virsta gardžiu padažu.
Visus marinatui skirtus ingredientus sudėkite į blenderį ir suplakite iki vientisos skystos masės. Sudėkite vištieną į indą (arba ziploc maišelį), supilkite marinatą ir palikite pasimarinuoti bent jau pernakt (galit ir ilgiau). Kartkartėmis vištieną pavartykite, kad marinatas geriau visur pasiskirstytų.
Įkaitinkite orkaitę iki 185C (su vėjeliu).
Sudėkite vištienos gabalėlius į nedidelę skardą (kad visi tilptų vienu sluoksniu) ir supilkite pusę marinato. Kepkite 30 minučių, kelis kartus kepant palaistydami išsiskyrusiomis sultimis iš skardos. Tada į skardą supilkite likusį marinatą ir kepkite toliau apie 25-30 min. Išjunkite orkaitę, šiek tiek praverikite dureles ir palikite vištieną dar pastovėti karštoje orkaitėje apie 15 minučių.
Patiekite vištieną pabarstę kalendrų lapeliais, su skardoje esančiu skysčiu kaip padažu, su virtais ryžiais, garuose troškintomis daržovėmis ar kitais mėgstamais garnyrais.
Vienas komentaras apie straipsnį "Kepta marinuota vištiena pagal Ottolenghi"
Nida Degutienė:
Asta, aš net taip nebūčiau sugalvojusi :)) Bet štai ir dar vienas patvirtinimaas, kad viertuvė – geriausia vieta eksperimentuoti. Čia tinka (beveik) viskas, jei tik ingredientai kokybiški.
Labai džiaugiuosi, kad pavyko ir patiko.
Asta:
Oi, Nida, kaip gerai, kad Jūsų puslapis buvo atidarytas mano planšetėje ties šiuo patiekalu, kai grįžus iš parduotuvės su pora pakučių pjaustytos vištienos krūtinėlės, prisėdau paieškoti, kokios vištienos vakarienei norėčiau. Ir nors tailandietiškas kalakutienos troškinys buvo prieš kelias dienas gamintas, susigundžiau panašiu Jūsų ir Ottolenghi variantu. Nieko nemarinavau, nes krūtinėlės gabaliukai buvo mažiukai, viską kartu su marinatu suverčiau į keptuvę, užkaičiau ant nedidelės kaitros, viens du ir gatava. Ir suvalgyta jau. Ir valgytojų išgirta🙂. Labai labai gerai. Tikrai bus kartojama visokiomis variacijomis. Ačiū, Nida! Jūs eilinį kartą prastūmėt Ottolenghį į mano virtuvę🙂
Nida Degutienė:
Asta, sulčių kiekis mililitrais tikrai teisingas. Jūsų laimai buvo labai sultingi. Priklausomai nuo sezono (ir nuo geografijos, ar tie laimai užaugo savam kieme, ar buvo atskraidinti per pusę pasaulio), priklausomai nuo dydžio, kartais iš vieno laimo vos šaukštas sulčių išsispaudžia. O kitais kartais – visa pusė stiklinės:)
Asta:
Ar tikrai 110ml laimų sulčių? Man beveik tiek išsispaudė iš vieno laimo… O recepte rašote, kad tai – 6-7 laimai. Tai galvoju, kaip pabaigt marinatą…:))
Nida Degutienė:
Daiva, skanaus:)
Ada – džiaugiuosi begaliniai, kad ilgai nenusibostų šie naujai atrasti skoniai 🙂
Ada:
Fantastika! Šiandien išbandėme su draugais – labai paiteisino! Vištieną esu kažkuria prasme nurašiusi kaip nusibodusią, bet šiandien atgimė! Ačiũ už puikų receptą!
Daiva Sakalauskienė:
Dėkoju! Vištytė laukia vakaro, o mes laukiam vištytės. Būtinai pasidalinsiu įspūdžiais 🙂
Nida Degutienė:
Miela Daiva, žiūrint kokią mėsą (ir kiek jos) marinuojate… Vienu atveju marinatas susinaudos visas (ir tikrai, patikėkit, net jei marinato atrodys ir daugoka, tai suvalgysit jį kaip padažą iškepus), kitu atveju gal kažkiek liks. Mano blauzdelės buvo gana mažos, tai aš viso nesunaudojau. Jei būčiau marinavusi pvz ketvirčius, tikrai būtų visas suėjęs. Žodžiu, darykit kaip jums intuicija sako.
Daiva Sakalauskienė:
Miela Nida, pasigaminau marinatą ir truputį nesusigaudau – ar jo pilti tik pusę, o kitą šaldyti kaip jūs, ar čia ir yra tas reikalingas kiekis kepti? Dėkoju
Nida Degutienė:
Jeeee, Aušra!!! Manau ir aš kurį laiką užtruksiu, kol šito marinato atsivalgysiu:) Tai šioje temoje artimiausiu metu mano bloge naujienų gali nebūti :)))
Ausra:
Omg, kaip tik viščiukas šaldytuve prašėsi marinato kokio naujo. Jūs ir Ottolenghi šaika kaip visada pasiteisinot. Nuostabus skonis, vištiena minkšta, sultinga pilna skonio…na žodžiu šitas receptas tvirtai nugulė mano repertuare. Prisidedu prie rekomendacijų!!!
Asta, aš net taip nebūčiau sugalvojusi :)) Bet štai ir dar vienas patvirtinimaas, kad viertuvė – geriausia vieta eksperimentuoti. Čia tinka (beveik) viskas, jei tik ingredientai kokybiški.
Labai džiaugiuosi, kad pavyko ir patiko.
Oi, Nida, kaip gerai, kad Jūsų puslapis buvo atidarytas mano planšetėje ties šiuo patiekalu, kai grįžus iš parduotuvės su pora pakučių pjaustytos vištienos krūtinėlės, prisėdau paieškoti, kokios vištienos vakarienei norėčiau. Ir nors tailandietiškas kalakutienos troškinys buvo prieš kelias dienas gamintas, susigundžiau panašiu Jūsų ir Ottolenghi variantu. Nieko nemarinavau, nes krūtinėlės gabaliukai buvo mažiukai, viską kartu su marinatu suverčiau į keptuvę, užkaičiau ant nedidelės kaitros, viens du ir gatava. Ir suvalgyta jau. Ir valgytojų išgirta🙂. Labai labai gerai. Tikrai bus kartojama visokiomis variacijomis. Ačiū, Nida! Jūs eilinį kartą prastūmėt Ottolenghį į mano virtuvę🙂
Asta, sulčių kiekis mililitrais tikrai teisingas. Jūsų laimai buvo labai sultingi. Priklausomai nuo sezono (ir nuo geografijos, ar tie laimai užaugo savam kieme, ar buvo atskraidinti per pusę pasaulio), priklausomai nuo dydžio, kartais iš vieno laimo vos šaukštas sulčių išsispaudžia. O kitais kartais – visa pusė stiklinės:)
Ar tikrai 110ml laimų sulčių? Man beveik tiek išsispaudė iš vieno laimo… O recepte rašote, kad tai – 6-7 laimai. Tai galvoju, kaip pabaigt marinatą…:))
Daiva, skanaus:)
Ada – džiaugiuosi begaliniai, kad ilgai nenusibostų šie naujai atrasti skoniai 🙂
Fantastika! Šiandien išbandėme su draugais – labai paiteisino! Vištieną esu kažkuria prasme nurašiusi kaip nusibodusią, bet šiandien atgimė! Ačiũ už puikų receptą!
Dėkoju! Vištytė laukia vakaro, o mes laukiam vištytės. Būtinai pasidalinsiu įspūdžiais 🙂
Miela Daiva, žiūrint kokią mėsą (ir kiek jos) marinuojate… Vienu atveju marinatas susinaudos visas (ir tikrai, patikėkit, net jei marinato atrodys ir daugoka, tai suvalgysit jį kaip padažą iškepus), kitu atveju gal kažkiek liks. Mano blauzdelės buvo gana mažos, tai aš viso nesunaudojau. Jei būčiau marinavusi pvz ketvirčius, tikrai būtų visas suėjęs. Žodžiu, darykit kaip jums intuicija sako.
Miela Nida, pasigaminau marinatą ir truputį nesusigaudau – ar jo pilti tik pusę, o kitą šaldyti kaip jūs, ar čia ir yra tas reikalingas kiekis kepti? Dėkoju
Jeeee, Aušra!!! Manau ir aš kurį laiką užtruksiu, kol šito marinato atsivalgysiu:) Tai šioje temoje artimiausiu metu mano bloge naujienų gali nebūti :)))
Omg, kaip tik viščiukas šaldytuve prašėsi marinato kokio naujo. Jūs ir Ottolenghi šaika kaip visada pasiteisinot. Nuostabus skonis, vištiena minkšta, sultinga pilna skonio…na žodžiu šitas receptas tvirtai nugulė mano repertuare. Prisidedu prie rekomendacijų!!!