Paskutinėms vasaros dienoms nutariau mauti iš miesto. Kone visą vasarą praleidusi Vilniuje norėjau bent akimirką pasidžiaugti gamta ir pailsinti akis nuo kompiuterio ekrano. Kadangi Lietuvoje man nėra gražesnių vietų nei Dzūkijoje, tad pasirinkimas buvo labai aiškus – pas draugus į sodybą netoli Kapčiamiesčio. 

Sodri žaluma, išlepinta drėgnų šių metų orų, hipnotizavo mane visą kelią. Virš ežero ryte kabantis rūkas, o sutemus pilnaties nušviesta brydė buvo geriausias paveikslas, kuriuo norėjosi gėrėtis be žodžių. Įsimečiau į bagažinę darbų sąrašą, pakrautą kompiuterį, foto įrangą, bet nieko taip ir nepajudinau pirštu… Tik savo Big Green Egg minimax pakūrenau ant liepto, pasimėgavom vištienos kepsneliais, marinuotais miso padaže, betriaukšdami tiesiai iš lysvės nuraškytus agurkus ir pomidorus… 

Vienos drėgnos dienos rytą išėjome pasivaikščioti. Be jokio tikslo, kur akys veda. Dzūkijos kloniai su plytinčiais beržynėliais, obuoliais aplipusiais sodais, šimtametėmis liepomis ir pakelėse juoduojančiomis gervuogėmis yra pati geriausia terapija… Čia stovėjusių medinių bakūžių griuvėsiai, ten samanom apaugę, aptrupėję kadaise buvusių namų pamatai, netikėtai išnyrantys užžėlę pakelių kryželiai ir melduose paskendę mažyčių ežerų pakrantės… Kiek erdvės mintims, apmąstymams ir ramybei…

Laiptai vedantys į niekur…
Kadaise čia kažkas gyveno
Išsikraustė net iš inkilėlio…
Kiekvienam savo įėjimas

Praeinant pro kokią sodybą vietiniai smalsiai apžiūrinėja nepažįstamus, o užkalbinus liejasi istorijos… Senukams taip smagu pabendrauti su tais, kuriems įdomu klausyti… O aš klausyčiau ir klausyčiau dzūkiškos šnekos ir neįtikėtinų istorijų, menančių dar prieškarinius laikus… 

Štai senučiukė Aleksandra (ją kaimynai vadina Olesia), kuriai jau 93 metai, ir kurios kieme auga dangų siekiančios rožės, puikiai prisimena netoliese stovėjusį dvarą. Būdami bežemiai, kadaise ten su tėveliais dirbo, o ponus gražiausiais žodžiais mini. To dvaro, kurio nė kvapo nėra likę, vietoje dabar zyzia lentpjūvės pjūklai, vėjas plaiksto pjuvenas. Olesia tempia mus į buvusio dvaro vietą, rodo kur koks pastatas stovėjo, kur ponai takeliu prie ežero eidavo, kur kokia gėlė augo… Sako, kad po karo dvarą išardė, iš tų medžiagų net keturis namus kaimelyje pasistatė. 

Aleksandra ištekėjo būdama 16. Gyvena su sūnumi, jam jau 70… O dukrą ne per seniausiai palaidojo. Buvo paštininkė, net keturis dešimtmečius dviračiu į aplinkinius kaimus laiškus vežiodavo. Bet įsimetė liga, koją amputuoti teko, o ant rytojaus ir pasimirė… „Sanį palaidojau prieš dzvidešimt metų” – sako. Klausiu, ar geras tas sanis (=vyras) buvo, ar sutarė. „Visko cy buvo”,- atsidūsta, bet geros nuotaikos nepraranda. Išklausinėjam Aleksandrą apie karą ir pokarį, apie šiapus ežero ėjusią fronto liniją, apie kaimynus ir laisvą Lietuvą. Net akys nušvinta, tris kartus pakartoja „gerai ant laisvos Lietuvos”…. Paskui vedasi į savo senučiuką sodą, vaišina gardžiausiais obuoliais, aš skinu špokų nenulestas vyšnias, klausausi nepaprastai nuoširdžios moters istorijų… Namo pėdinam pilnomis kišenėmis sunokusių kriaušių… 

Kaimelio šviesulys – Aleksandra
O kiek istorijų dar nepapasakota…

Kiek tokių vaikščiojančių šviesaus proto lobių yra mūsų kaimuose?… Kaip norisi prilaikyti laiką, pristabdyti šį pašėlusį tempą ir tiesiog pasimėgauti paprastomis nuoširdžiomis akimirkomis, nesuvaidintomis emocijomis, nesuplanuotais maršrutais ir susitikimais, išgirstomis istorijomis… 

Iš kaimo grįžau tarsi iš kosmoso:) Galėčiau dar mėnesį ten sėdėti, medituoti, akimis lydėti išskrendančias gerves, gerti ryto tylą ir nakties ramybę… Su manim parvažiavo pilna bagažinė kaimiškų obuolių, Kaukazo slyvaičių, pradėjusių nokti vynuogių, net arbūzas, išaugintas Dzūkijos lysvėje… O kur dar pomidorai, baklažanai, česnakai…. 

Todėl norėjosi šiandien kažko…. kaimiško. Paprasto, sotaus, aromatingo… Taip ant stalo atsirado Kaukazietiškas baklažanų ir pomidorų troškinys su kepaliuku gruziniškos duonos. Azerbaidžane, sako jį vadina serdach, bet užuot vargus šį pavadinimą įsimenant, verčiau jį pasigaminti ir paragauti:) 

Kaukazietiškas baklažanų ir pomidorų troškinys su kalnu česnakų
Patiekdami negailėkite žalumynų
Skaniausias su gruziniška duona arba ryžiais

 

Print Recipe
Kaukazietiškas baklažanų ir pomidorų troškinys
Gausiai česnakais pagardintas vegetariškas troškinys. Nenustebkite, kad jame naudojamas lydytas sviestas. Galite sviestą keisti aliejumi, tačiau tikrai rekomenduoju būtent sviestą, nes jis suteikia patiekalui labai smagaus skonio, ir tikrai nesijaučia maistas pernelyg riebus.
Porcijos
porc
Ingredientai
Porcijos
porc
Ingredientai
Procesas
  1. Baklažanus įpjaukite kryželiu storesniame gale taip, kad perpjautumėt beveik per visą ilgį, tačiau palikite kotelį, kad visas baklažanas laikytųsi nesuiręs. Jei baklažanai labai stori, galite padaryti dar kelis pjūvius išilgai, kad kepant juos galėtumėte išskreisti tarsi vėduoklę. Galite baklažanus supjaustyti ir juostelėmis. Kaip jums labiau patinka.
  2. Dideliame troškintuve ar keptuvėje ištirpinkite 2 šaukštus sviesto ir sudėkite česnakus. Kepinkite juos lėtai, kol paskleis aromatą, patamsės, tačiau neims svilti. Išgriebkite česnakus ir atidęėkite į šalį.
  3. Į keptuvę įdėkite dar du šaukštus sviesto. Guldykite baklažanus. Kepinkite juos iš visų pusių gana ilgai, ne mažiau nei 10 minučių, kol odelė ims raukštėltis, o baklažanai taps visiškai minkšti. Labai svarbu sulaukti, kol baklažanai išties suminkštės. Jei matote, kad trūksta riebalų, įdėkite dar šiek tiek sviesto. Tik nepamirškite, kad baklažanai sugers sviesto tiek, kiek įdėsite:) Kai baklažanai visiškai suminkštės, išimkite juos ir atidėkite į šalį.
  4. Į tą pačią keptuvę įdėkite dar 2 šaukštus sviesto. Pomidorus perpjaukite pusiau skersai ir sudėkite į keptuvę perpjauta puse apačion. Kepinkite ant didelės ugnies, kol pomidorai karamelizuosis. Jų odelės turėtų susiraukšlėti, ir jas bus lengva žnyplėmis "numauti" ir išmesti.
  5. Sudėkite atgal į keptuvę baklažanus, į tarpus tarp pomidorų, suberkite apkepintus česnakus, užpilkite vandeniu (arba sultiniu), įberkite cukraus, druskos, pipirų, ir jei turite - gruziniškų prieskonių. Troškinkite ant vidutinės ugnies apie 15-20 minučių, kol skystis beveik visai išgaruos, o baklažanai taps super minkšti.
  6. Patiekite pabarstę šviežiomis prieskoninėms žolėmis, su gabalėliu gruziniškos duonos ar lavašo, arba su paskrudinta čiabatos riekele, arba su virtais ryžiais.
Pastabos

*Aš aptikau didžiulį gruziniškų prieskonių pasirinkimą parduotuvėje Assorti. Ten galite vos už kelis eurus įsigyti puikių mišinių, sausos adžikos ir kitų tipinių Kaukazo skonių. Barstykite šiais prieskoniais negailėdami troškinį, jie čia labai tiks. 

 

Recepto šaltinis - Olia Herkules, Kaukasis

Komentarų apie "Kaukazietiškas baklažanų ir pomidorų troškinys": 9

  1. Nida:

    Neringa, baklažanų druska aš nebarstau (beveik) niekada, nes jokio kartumo juose nebūna. Bent aš nesusidūriau su kartumu baklažanuose, galbūt senosios jų rūšys karčios būdavo…. Čia iš praeities atėjusi metodika, kuri jau nėra aktuali (kaip ir pvz rabarbarai, kurie jau seniai nelupami, ne taip kaip mūsų vaikystėje augusios rūšys). Druska baklažanus aš barstau nebent tada, kai juos ketinu skrudinti riebaluose, ir man reikia pašalinti kuo daugiau skysčio, esančio tuose baklažanuose. Druska tiesiog ištraukia skystį, štai tokdėl ja barstau. O šiame recepte man tas skystis netrukdo, todėl druska nebarstau.

  2. Neringa:

    O baklažanų druskint prieš kepimą, kad „nukartint” nereikia?
    Kitam recepte su jais paminėta. Visada barstau pusvalandžiui, tai įdomu ar praleista dalis ar dėl kitų ingridientų kartumas dingsta?

  3. Nida:

    Jusintai, žinoma!!! Pomidorai Lietuvoje naudojami švieži tik labai trumpą laiką… Kol patys saldžiausi… Paskui jau likusią metų dalį reikia konservuotų, gerų, saldžių, itališkų…

  4. Justinas:

    Nida, ar šviežius pomidorus būtų galima keisti koncervuotais? Bijau, kad skanių (kaip naminių) rudenį įsigyti gali būti sunku 🙂

  5. Nida:

    Egle, ją parduoda nemažai kur. Aš tąkart nusipirkau berods „Mėsos broliai” parduotuvėje Ogmios centre. Šalia mėsos ten vaikinai ir šia duona prekiauja.

  6. Egle:

    Tiesa patiekalas, fantastiškas. Labai geras būdas įtraukti į šeimos valgiaraštį daugiau daržovių. Tik labai norėčiau dar ir su tikra gruziniška duona paskanauti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *