Šiandien išsiruošėme į kiną. Tą išgirtąjį, su James Bond, Skyfall. Ir ką aš galiu pasakyti? Niekada nesižavėjau tokio pobūdžio „balalaikom”, bet jau po šios serijos James Bond tikrai galutinai prarado vieną žiūrovę, ką jis ateityje besukurtų… Didesnės nuobodybės negaliu net įsivaizduoti. Labai gaila poros tuščiai praleistų valandų ir įskaudusio nuo ilgo sėdėjimo užpakalio:)
Aišku, grįžus žvėriškai norėjosi valgyti, tad ilgiems tupinėjimams prie viryklės šiandieninis vakaras netiko. Buvau vakarienei paruošusi kalmarus ir kelias dideles krevetes, ir per 25 minutes išėjo puikiausias patiekalas, kurį tikrai dar ne kartą pakartosiu:) Nors jis man tiesą pasakius priminė vieną mano viešnagę Ganoje, kai vakarienei vienas vietinis pasikvietė į restoraną, valdomą iš Ukrainos atsikrausčiusios senyvo amžiaus moteriškės. Likau apstulbusi, kai padavėjas pateikė tigrines krevetes su virtomis bulvėmis ir raugintais kopūstais! Suprantu, kad Ganoje gyvenantiems juodukams toks patiekalas – tikrų tikriausia egzotika (krevetės jiems – visiška kasdienybė, nes ko jau ko, bet vandenyno pakrantės jiems netrūksta), bet man ukrainietės kulinarinis manevras įspūdžio nepaliko:)
Nepaisant to, kad krevetės su raugintais kopūstais netinka, su skrudintomis bulvytėmis jos visai dera! O ypač tiko saldžiarūgštis čili padažas ir šviežios kalendros.
Kalmarai ir krevetės su skrudintomis bulvėmis (2 asm)
0.5 kg bulvių (mažučių vieno kąsnio, arba didelių, supjaustytų nedidelio kąsnio gabalėliais)
0.5 kg šviežių kalmarų, išdarinėtų*
6 didelės šviežios krevetės (arba atitinkamai daugiau mažesnių)
1 šaukštas alyvuogių aliejaus
0.5 šaukšto sezamų aliejaus
Druskos, pipirų, čili pipirų
2 skiltelės česnako
Truputis citrinos sulčių
Šviežių kalendrų ir svogūno laiškų pateikimui
*Neseniai kažkas iš skaitytojų teiravosi kaip reikia darinėti kalmarus. Kad perdaug neišsiplėsčiau, pateikiu jums nufotografuotą instrukciją.
Orkaitę įkaitiname iki 200C. Nuplautas ir supjaustytas nedidelio kąsnelio dydžio bulves sudedame į kepimo skardą, pašlakstome alyvuogių aliejumi, pabarstome druska ir pipirais, rankomis gerai apvoliojame bulves, kad visos pasidengtų aliejumi ir druska. Pašauname į orkaitę ir kepame apie 15-20 min, kol truputį paruduoja, suminkštėja.
Kol bulvės kepa, kalmarus ir krevetes pašlakstome sezamų aliejumi, pabarstome kapotais česnakais, druska, čili pipirais, trupučiu citrinos sulčių, viską gerai sumaišome, kad padažu pasidengtų kiekvienas gabalėlis, ir paliekame pasimarinuoti, kol kepa bulvės.
Supjaustome kalendras ir svogūno laiškus, padedame į šoną.
Bulves išimame iš orkaitės, ant jų viršaus po vieną sudedame kalmarus, krevetes, ir pašainame į orkaitę 10 minučių. Galime prieš baigiant kepti, likus kokioms 2-3 minutėms, pakelti kepimo indą į orkaitės patį viršų ir prieš tai pamaišius krevetes ir bulves, paleisti griliaus funkciją.
Išėmus iš orkaitės, pabarstome kapotais žalumynais, viską dar kartą pamaišome ir dedame į lėkštes. Pateikiame su saldžiarūgščiu čili padažu.
Puikiai atrodo! O skaitydama komentarus dar sau prisiminiau: juk Ispanijoje daznai vietinese kavinese gaudavom kalmaru/ astunkoju/ kreveciu butent su bulvem! Kurios dar ir aliejaus padaze plaukdavo… Paskui jau pripratom 🙂 Bet derinys vistiek skanus 🙂
Tikrai įdomu:) Kartais biškelį graudu iš to įdomumo, ypač kai užsieniečiams pasakojam, koks turtas buvo Lietuvoje kramtoma guma, ir kaip ja iš burnos į burną dalindavomės, kokie geidžiami buvo džinsai ar Beatles muzika…. Bet tikrai smagu, kai tokius spalvingus prisiminimus „gyvai” turi:)
Oi, prajuokinai apie tuos gimnasčių kostiumėlius;-)
Kai pagalvoji, tai įdomiu metu teko mums gyventi ir kaip viskas keitėsi, maišėsi ir gaunasi dabar toks kultūrinis miksas, kaip ir tos ukrainietės Ganoje patiekalai ir gyvenimas;-)
Geras:) Net nepagalvočiau, kad cirkas, kai jo per daug, irgi traumą palikti gali:) Cirko aš nedaug mačiau, bet jis man visada asocijavosi su rusiška kultūra ir plonomis akrobatėmis, kurių gražių blizgių kostiumų pažastys buvo siaubingąi iššutę ir išblukę:))) Mūsiškė buvo lituanistė, tad aplankėm visos Lietuvos visų poetų ir rašytojų gimtines, visus įmanomus teatrus, spektklius ir pasirodymus….:)
Mano vaikystėje irgi iš Utenos veždavo autobusais į Vilnių pasižmonėt. Tik mus tik sykį į Operhauzą nuvežė. Mano klasės auklėtoja buvo rusų kalbos mokytoja ir labai jai cirkas patikdavo, tai kasmet į Vilnių, į kokį nors cirką veždavo. Tai iki šiol žiauriai nekenčiu cirko ir dukros į jį nevedu, nes man asociacija su visokiais liliputais, meškom ant dviračių ir prasigėrusiais klounais. Užtat dabar Operhauzą pavyzdingai lankom;-)
Oi kaip faina – Pelenė Vilniaus Operhauze… Pasiilgau tų laikų, kai autobusais mus iš Druskininkų didelių švenčių progomis į Vilnių, į teatrą atveždavo… O jau baletas būdavo išvis pasaulio stebuklas mums, kaimietukams:))
Dovile, man atrodo, kad ta moteriškė (kuriai šiuo metu apie 60 metų) Ganos sostinėje įsisukusi į viešnamių verslą… Bent aš tokią nuomonę susidariau iš klientūros, besilankančios tame jos „egzotiškame restorane” ir iš tos klientūros mėtomų žvilgsnių:) O kadangi rusai tais laikais su Afrika gerai draugavo, tai gal kokį juoduką moteriškė pasikabino, paskui jį į Ganą atvažiavo, o paskui ėmėsi lengvo ir pelningo versliuko:) Mane, beje, į tą restoraną vietinis verslo partneris buvo pakvietęs, tai aš jaučiausi saugi, galėjau vertinti viską saugiai „iš šono”:))) Ech geri prisiminimai… Na, ne tokie geri, kaip iš Vilniaus Operhauzo, bet visvien;)
O mes šiandien su dukra balete „Pelenė” buvom, tai pažiūrėjus į tas balerinas, išvis motyvacija valgyt prapuolė. O maistas mano namuose šiandien tai kaip pas tą ukrainietę: bulvės, rauginti kopūstai, šaltiena su krienais;-)))))
P.S. bet tai kaip ta ukrainietė į Ganą nusibeldė? Gal žinai? Man labai įdomios žmonių istorijos.
Sutinku, Grita! Labai lietuviškas:) Bet radau tokią versiją savo naujoje „žuvies biblijoje” – storoje knygoje „FISH”. Tiesa, ten buvo siūloma skrudintas bulves su kalmarais dar palaistyti sodriu kalendrų pesto. Bet man pasirodė, kad bus jau per riebu, tad šiek tiek modifikavau receptą, pasinaudojusi tik idėja:) Nors ir pati skeptiškai į bulves su kalmarais pradžioje žiūrėjau, bet man tikrai labai patiko šis derinys.
Na,toks lietuviskas variantas su bulvemis…