Kalėdinių sausainių laboratorija

Aš nepastebėjau, kaip prašvilpė šie metai. Tiesą pasakius, aš nepastebėjau kaip prašvilpė visi ketveri metai, kuomet mes gyvename Australijoje. Šios Kalėdos mums bus jau penktosios Kengūrų Žemėje. Penktosios ir, deja… paskutinės. Paskutinįkart žiemos šventę švęsime vidurvasarį, kai tiesiai nuo Kalėdų stalo šokama į baseiną, ar pirmą Naujųjų dieną lepinamasi pleže. Kai Kalėdų Senis ateina pasidabinęs šortais, apie jo statusą byloja tik priklijuota barzda ir raudona kepurė 🙂

Kad ir kaip kasmet grasinuosi mėgautis ruošiantis Kalėdoms bent jau visą gruodį, deja vietoj mėgavimosi vos atgaunu kvapą tekinomis užbaigdama pradėtus darbus, lėkdama iš renginio į renginį ir niekaip negalėdama patikėti, kad gruodis ėmė ir pasibaigė man taip ir nespėjus pastebėti, jog jis buvo prasidėjęs… Šiemet tas darbų sūkurys įsuko labiau nei bet kada – gruodį (su nuotykiais ) atkeliavo Kalėdinių virtuvės rankšluostėlių siunta, gruodį užbaiginėju vieną svarbų projektą (tie, kas tekstą paskaitys iki galo, sužinos kokį), vos spėjau vieną po kitos ruošti oficialias vakarienes ir darbinius pietus, priimti ir išlydėti svečius… Tad vieną dieną po eilinės vos 4 valandas trukusios nakties supratusi, kad priežasčių, kodėl esu tokia išsekusi ir niekur nespėju, reikia ieškoti savyje, ėmiausi plano: pirmiausia pasiėmiau mėnesio trukmens atostogas restorane RAKU, mandagiai atsisakiau dalyvauti tuose renginiuose, kuriuose mano dalyvavimas nebuvo būtinas, susirašiau visiems likusiems šiems metams labai konkretų darbų planą, išjungiau tikrą laiko žudiką soc. medijas, ir pasiraitojusi rankoves ėmiausi darbų pagal labai griežtus prioritetus. Turėjau nusimačiusi ir prizą – viską pabaigusi iki gruodžio 7d ramiai trims dienoms išskrisiu pakeliauti po Singapūrą ir man nereikės nervintis, jog grįžus vėl teks nerti ir užbaiginėti tai, ką palikau nepabaigto.

Vienas iš mano sąrašo darbų buvo normaliai, kaip visada norėjau, šiemet pasiruošti Kalėdoms. Pasiruošti taip, kad visi namai spindėtų švente, kad šviesiausiame holo kampe spindėtų eglutė, kad kvepėtų šviežiai iškeptais sausainiais, kad kiekvienoje namų kertelėje jaustųsi ypatingo metų laiko jaukumas. Ir dar… kad pasidaryčiau gražias nuotraukas, kurios mums primins mūsų Australišką gyvenimo etapą.

Pasakoju jums visa tai tam, kad įkvėpčiau ir jus stabtelti, pasimėgauti šia unikalia akimirka. Kad viską, ką tik įmanoma, ryžtumėtės atidėti į šalį, nusikrauti, bet ne užsikrauti naujais darbais ir įsipareigojimais.

O kai apsivalius liks laiko ir erdvės, pasidovanokite sau meditacijos seansą virtuvėje kepdami Kalėdų sausainius. Dažnas namuose gruodį atidaro meduolių fabrikėlį, tai puikus būdas į procesą įtraukti ir vaikus, tačiau kasmet ta pati veikla gali pabosti. Būtent todėl šiemet kviečiu jus išmėginti švenčių laukti truputį kitaip 🙂 Pažadu, kad net šiek tiek skaniau 🙂

Artimiausias tris dienas gausite po vis kitą receptą iš Kalėdinių sausainių laboratorijos. Kviečiu dalintis savo iškeptų sausainių nuotraukomis soc medijose su tag’u #Nidosreceptai ir #KalėdiniųSausainiųLaboratorija, kad visus jūsų grožius lengvai surasčiau ir pamatyčiau 🙂

Na ir pabaigai – tas projektas, kuris iš manęs visus šiuos metus, ir ypač gruodį pareikalavo itin daug jėgų. Tai nauja mano kulinarinė knyga, kuri pasirodys kitų metų vasarį, prieš pat Knygų Mugę!