O ką jūs darot, kai visos kulinarinės mandrystės ima ir nusibosta? Kai visi įmantrūs kepiniai, mėsos ir žuvys ima vieną dieną ir nevilioja? Ir kai norisi kažko jaukaus, paprasto ir skanaus?
Aš tada mintimis grįžtu į vaikystę ir mėginu pajusti kokio nors anuomet mėgto patiekalo skonį. Kartais tai gali būti paprasčiausia grikių košė su sviestu. Kartais – daržovių sriuba su pirmosiomis šviežiomis morkytėmis, bulvėmis ir žirneliais tiesiai nuo krūmo. Kartais – lietiniai blyneliai su varške. O kartais tiesiog keptas kiaušinis su skaisčiai šviečiančiu it saulė tryniu lėkštės viduryje:)
Bet jei namuose yra kalafiorų, tai man ramu, kad bet kada, kada tik panorėsiu, grįšiu į vaikystės skonių prisiminimus. Nes kalafioras buvo kažkas tokio jaukaus, vasariško, atostogiško, greito, kvapnaus ir niekuomet nenusibostančio. Sriubose ar garnyruose, apvirtas ir apkeptas su džiūvėsiais svieste, kalafioras visuomet būdavo ta jauki ir geidžiama lengva vasariška vakarienė, po kurios dar turėjai energijos dūkti, nes saulė nė neketindavo leistis už horizonto…
Todėl šiandien į tų jaukių kalafiorinių vakarienių sąrašą įrašau dar ir šiuos kalafiorų kotletus. Čia toms bemėsėms dienoms, kai norisi pailsėti po sunkesnio savaitgalio, o gal atvirkščiai – būtent tam sunkesniam ir pasiruošti, kad galima būtų su malonumu atlaikyti gurmanišką fiestą!
Jau kitą savaitę pasidalinsiu su jumis savo visišku šio sezono TOP’u, ir laikau jį jums dovanų ilgajam savaitgaliui:) O belaukiant to ilgojo savaitgalio su šventiškais pasisėdėjimais ir pilnomis lėkštėmis – šis tas lengvesnio, paprastesnio, vaikiškai švelnaus ir… mažumėlę nostalgiško.
Kalafiorų kotletai
- 1 kalafioro galva (apie 1kg)
- 1 kiaušinis
- 2 šaukštai švelnios varškės
- 4 šaukštai džiūvėsėlių plius dar šiek tiek apvoliojimui
- 1 česnako skiltelė, susmulkinta arba sutrinta presu
- 2 šaukštai kapotų žalumynų: petražolių, krapų
- Druskos ir pipirų
- Aliejaus kepti
Kalafiorą išvirkite gerai pasūdytame vandenyje, kol jis taps visiškai minkštas. Atvėsinkite, nupjaukite tik pačius kiečiausius koto kraštelius (jei tokių apskritai yra), o likusį minkštą išvirusį kalafiorą sutrinkite, arba sumalkite, arba susmulkinkite iki vientisos masės elektriniu kombainu.
Dideliame dubenyje išplakite kiaušinį. Įmaišykite varškę, sudėkite kalafioro masę, suberkite džiūvėsius, česnakus, žaumynus, įberkite druskos ir pipirų, ir gerai išmaišykite.
Didelėje keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus. Mažame dubenėlyje pasiruoškite saujelę džiūvėsių. Šaukštu kabinkite kalafiorų masės ir dėkite į džiūvėsius. Pavoliokite masę džiūvėsiuose, kol ji visa aplips, tada rankomis formuokite rutuliukus, juos švelniai paplokite ir dėkite į įkaitusius riebalus. Kepkite iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.
Patiekite su virtomis šviežiomis bulvėmis ir šviežiomis daržovėmis.
Jums taip pat patiks:
Ačiū Nida,labai skani vakariene buvo 🙂
Iš tiesų, jie labai trapūs. Bet tokie ir turi būti, antraip rizikuojate pernelyg „guminius” pasigaminti. Šiaip masę suklijuoja kiaušinis, tad galite papildomai įmušti. Bet tada dar reikės daugiau džiūvėsių įdėti arba miltų.
Labai skanu, tik man gavosi per daug minksti – suiro. Dėjau miltų pora šaukštų. Ką dar būtų galima įdėti, kad nesuirtų?
Dėl kiaušinio: keisti kažkuo kitu noriu, nes ne visi valgytojai gali jį valgyti :).
Smagu girdėt, Rūta:)
Aurelija, nežinau. Čia jau su veganais reiktų konsultuotis, kuo jie keičia kiaušinius tokio tipo patiekaluose. Nelabai suprantu kam tą kiaušinį keisti, tiesą pasakius….
O kuo galima pakeisti kiaušinį? Vanduo, aliejus, pienas?
Viskas puikiai pavyko ir su manais! Ačiū už greitą atsakymą ir skanią vakarienę:)
Rūta, gal manų kruopų turite? Pamėginkite su manais, ir palikite trumpam, kad jos pabringtų.
Sveiki! Kažin, pritrūkus džiuvesėlių, nieko tokio juos pakeist krakmolu/miltais?
Aurelija, čia tikrai yra toks receptas, kur viskas tinka:) O man tokie likučių naikinimo projektai apskritai yra mėgtsamiausi:)
Kai tik pamačiau šį receptą, iš karto žinojau, jog tikrai gaminsiu :)! Ir gaminau jau du kartus :). Tiesa, abu kartus nedėjau varškės, česnako, žalumynų. Bet vistiek buvo labai skanu :). Pirmą kartą vietoj varškės įdėjau bulvių košės, nuo pietų likusios, o patį kalafiora sugrūdau su bulvių grūstuve. Antrą kartą jau nė tos košės nedėjau, o kalafiorą sutryniau su blenderiu. Gavosi burnoje tirpstantys kotletukai, bet vistik su grūstuve sugrūsti, kai lieka mažų kalafiorų gabaliukų, skaniau :). Ačiū už puikų receptą puikioms bemėsėms vakarienėms :)!
Rūta – omeny turėjau rikotos tipo varškę, arba saldaus pieno varškę. Man tiesiog norėjosi nerūgščios varškės. Tačiau gal tiktų ir rūgšti, nebandžiau 🙂
Nida, kas šiuo atveju būtų ŠVELNI varškė? ačiū!