Vaikystėje, kuomet švęsdavome Kalėdas, stalu, savaime suprantama, rūpinosi mano mama ir močiutė. Močiutės dalyvavimas šeimos šventėse reiškė pasisekusią puotą, kadangi ji buvo ypač gera šeimininkė. Kolūkių pirmininkų volgos dažnai įsukdavo į mano močiutės kiemą, mat pirmininkui papjovus kiaulę jis niekam kitam nepatikėdavo sutvarkyti šviežios mėsos, tik mano močiutei. Ši tris paras nepakildama dirbdavo, kol pagamindavo dešras ir skilandžius, susūdydavo lašinius, paruošdavo rūkymui šoninę ir surūšiuodavo mėsą taip, kad kelis mėnesius šeimai būtų patogu maitintis kiaulienos patiekalais. Močiutei sekdavosi ne tik ruošti mėsą, bet ir kepti kepinius, raugti girą, virti dieviško skonio sriubas. Gaila, kad močiutės neturiu jau daugiau nei 20 metų, o tada, kai ji dar buvo gyva, man dar nelabai rūpėjo virtuvė ir maisto ruošimas…
Mūsų Kalėdinis stalas niekad neapsieidavo be ypatingo šventinio kepinio – ar tai būdavo višta, antis ar žąsis. Pastaraisiais metais Kalėdoms aš kasmet ruošdavau kalakutą. Kaip gaminti kalakutą esu rašiusi pernykščiame Kalėdų įraše, tuo tarpu pagal būtent šio straipsnio skaitomumo statistiką galiu daryti išvadą, kad mažų mažiausiai pusė Lietuvos šventėms gamino šį gigantišką paukštį:)
O aš šiemet išmėginau tai, ko anksčiau nebuvau pati mėginusi: kepiau žąsį. Didžiulę, net 5.8kg sveriančią šaldytą gražuolę, maitintą avižomis, parsivežiau iš Lenkijos, nes kaip tik prieš šventes automobiliu keliavau iš Varšuvos. Jai atšildyti prireikė net dviejų parų! Įspūdingo dydžio paukštis vos sutilpo į orkaitę. Besirengdama Kalėdoms perskaičiau visą įmanomą informaciją apie tai, kaip reikia ruošti žąsį. Ir Kalėdų patiekalui pasirinkau lenkišką receptą, mat žąsiena – vienas tradicinių, gilias istorine sšaknis turinčių lenkiškų patiekalų, tad kas jau kas, o jie šio paukščio kepimo techniką itin gerai įvaldę.
Visų pirma, pasirinkdami žąsį pirkimui, rinkitės tik labai šviežią ir natūraliais lesalais (avižomis, grūdais arba žole) maitintą paukštį. Jei turite abejonių dėl mėsos šviežumo, verčiau rinkitės šaldytą, patikimo ūkininko ar bendrijos augintą žąsį. Susitaikykite su mintimi, kad aristokratiškoji žąsis – ne iš pigių paukštienos rūšių. Tačiau juk šventės – nedažnas metų reiškinys:) Pati skaniausia žąsiena būna lapkričio pabaigoje arba gruodį, tad Kalėdos – pati tinkamiausia proga pasigaminti išties unikalų patiekalą.
Daugelis klaidingai mano, kad žąsies mėsa labai riebi ir kaloringa. Tačiau žąsienos sudėtis panaši į jautienos, riebalų 100g mėsos net mažiau nei jautienoje, o gerosiomis savybėmis, naudingomis žmogaus organizmui, ją net lenkia. Anksčiau ligoniams būdavo rekomenduojama duoti žąsienos, kad greičiau atsistatytų po sunkių ligų. O žąsies taukai, sakoma, yra tikras afrodiziakas!:)
Renkantis prieskonius žąsiai neverta labai įsisiautėti – paprasčiausia druska, pipirai, česnakai ir kmynai yra geriausi prieskoniai marinavimui ir kepimui. Lenkai, marinuodami žąsį, būtinai pabarsto ją mairūnu. Nepersistenkite gardindami paukštį, antraip prieskoniais „užmušite” unikalų žąsienos skonį.
Iškepus žąsį, skardoje liks daugiau nei litras taukų. Jokiais būdais jų neišpilkite, bet supilstykite į stiklainėlius ir laikykite vėsioje vietoje. Taukus panaudosite orkaitėje kepdami bulves ir kitas daržoves – žąsies taukai suteiks jiems ypatingą skonį ir traškumą. Senovėje, kuomet nebuvo šaldytuvų, žąsies taukuose būvo konservuojama mėsa – taip ji išlikdavo ilgesnį laiką šviežia!
Dabar įdomiausia dalis – žąsies kepimas. Kad ir kokiu metodu gamintumėte žąsį, jei paukštį kepsite visą, jo sparnelius ir kojas suriškite kuo arčiau kūno, kad kepdami netaptų pernelyg sausi. Geriausia keliose vietose pradurti paukščio odą, kad kepant geriau ištekėtų taukai. Kad riebalai kepant nesviltų, į skardą prieš kepant galima įpilti apie stiklinę šalto vandens.
Žąsies vidus kepimui dažniausia įdaromas obuoliais arba kepintais svogūnais pagardinta koše (grikių, perlinių kruopų). Obuolius pasirinkite kuo rūgštesnius – geriausia antaninius. Juos nulupkite, išvalykite sėklas ir padalinkite ketvirčiais.
Kiek laiko kepti žąsį? Standartinio dydžio paukštį (apie 4kg) kepti prireiks mažiausiai 3 valandas. Įkaitinkite orkaitę iki 190C. Pasiruoškite didelę skardą, į ją įpilkite stiklinę vandens. Pirmiausia paukštį į skardą paguldykite šonu, vienu iš sparnelių į viršų. Taip žąsį kepkite 40 min., Tada apverskite kitu šonu, kitu sparneliu į viršų, ir kepkite dar 40 minučių. Tada paukštį apverskite taip, kad krūtinėlės atsidurtų viršuje, ir pašaukite į orkaitę 100 minučių. Maždaug kas 20-25 minutes palaistykite skardoje esančiais išsiskyrusiais taukais. Jei matote, kad paukštis pernelyg greitai apskrunda, uždenkite jį aliuminio folija.
Tačiau jei turite laiko, rekomenduoju žąsį kepti taip, kaip pataria mano mėgstamiausio blog’o „Kwestia smaku” autorė, ir kaip aš pati kepiau savo milžinę žąsį Kalėdoms. Paukštis gavosi unikaliai minkštas ir sultingas, nes kepė net… 10 valandų itin mažoje temperatūroje(130C). Standartinio dydžio žąsiai (apie 4kg svorio) užteks ir 8 valandų kepimui. Šiuo atveju nereikia žąsies vartyti – tiesiog pašauti į orkaitę, uždengti aliuminio folija (arba naudoti specialiai žąsiai kepti skirtą molinį indą su dangčiu) ir palikti kepti visas 8 valandas.
Į skardą prieš kepant vietoje vandens įpyliau stiklinę obuolių sulčių. Žąsį dvi dienas marinavau išorę ir vidų įtrynusi druskos, pipirų ir česnakų bei kmynų mišiniu. Prieš kepant į vidų sudėjau 3 obuolius, padalintus ketvirčiais. Kepiau paukštį didelėjė skardoje, uždengtoje folija. Po 9 valandų žąsį išėmiau iš orkaitės, orkaitę įkaitinau iki 220C ir trumpai iš visų pusių apkepinau žąsies skūrelę (kai apskrudo viršus, paukštį apverčiau, kad ir apatinė dalis apskrustų), kad skūrelė būtų kuo traškėsnė. Išėmusi iškepusią žąsį ją dar 15 minučių palaikiau uždengusi folija, kad mėsa būtų dar sultingesnė. Beje, svečių tarpe buvo tokių, kurie negalėjo sustoti mėgautis būtent traškia skūrele:)
Svarbiausia paskirkite ką nors atsakingą už žąsies pjaustymą. Mums pasisekė, nes šeimoje turime tikrą profesionalą, supjaustantį net sudėtingiausius mėsos gabalus plonytėmis juostelėmis, labiausiai tinkančiomis patiekimui.
Keptą žąsį patiekiau su ilgu sąrašu garnyrų:
- su žąsies taukais keptomis bulvėmis
- Keptomis saldžių batatų riekelėmis
- skrudintais briuselio kopūstais su riešutais
- vyne troškintais raudonaisiais kopūstais
- keptais pastarnokais su klevų sirupu ir jūros druska
- obuolių sultyse keptomis kriaušėmis su cinamonu (receptas – žemiau)
Ir dar vienas patarimas – neišmeskite keptos žąsies kaulų. Juos panaudosite nuostabiam azijietiškam žąsienos sultiniui.
- 4 kriaušės
- 2 šaukšteliai cinamono
- 1 stiklinė obuolių sulčių
- 8 šaukšteliai džemo (raudonųjų serbentų, bruknių, spanguolių)
- Kriaušes nulupkite, perpjaukite pusiau išilgai, išskobkite sėklas. Kiekvieną kriaušę pabarstykite cinamonu.
- Į gilų kepimo indą supilkite obuolių sultis ir surikiuokite kriaušes.
- Likus žąsiai kepti 20 minučių pašaukite indą su kriaušėmis į orkaitę ir kartu su žąsimi kepkite. Išimkite iš orkaitės, sudėkite į serviravimo lėkštę ir į kiekvienos kriaušės vidų įdėkite po šaukštelį džemo.
- Patiekite karštas su kepta žąsimi.
Rasa, bravo!!!! Labai džiaugiuosi!!
Ačiū, 100 kartų ačiū, miela Nida, už receptą! Pirmą kartą gyvenime kepiau žąsį, o dar Kalėdoms. Viskas pavyko tobulai 🥰
Vida, manau apie 4 valandas tikrai. Bet aš matuočiau temperatūrą viduj, kad būtų apie 70C.
Labas, kiek laiko reikia kepti 5,400kg. žąsį?
Inga, receptas štai čia: https://www.nidosreceptai.lt/vyne-troskinti-raudonieji-kopustai/
Man tai labai rūpi- kaip tuos raudonus kopūstus vyne gaminti? Dėkui, jei rasit laiko atsakyti 🙂
Kadangi keps uždengta, tai nieko labai blogo nenutiks, kad papildomą valandą pabus orkaitėj, žemoj temperatūroj. Bet žinoma, kad jei toks jaunas paukštis, galit „nukirpt” kokią valandą ar pusantros… Bet vis patikrinkit peiliu, ar mėsa minkšta pakankamai.
Ačiū už atsakymą. Dar norėjau paklausti, ar svarbu žąsies „amžius” lėtam kepimui?Na, jei žąsis pusės metų ar ji neiškeps greičiau? Jei pradėsiu kepti anksti nusiteikusi kepimui 7-8 h, o ji po kokių 5 valandų bus jau iškepusi 🙂
Edita, labai ačiū už mielą žinutę. Turiu prisipažinti, kad su tuo mirkymu sūryme aš dar nesu iki galo susidraugavusi. Esu mėginusi, bet gavosi pernelyg sūru, tad kažkaip ir neieškau progų pabandyti… Labai reikomenduoju Kalėdoms pamėginti lėtai kepamą žąsį (aš dariau antį, ir aprašiau procesą čia: https://www.nidosreceptai.lt/keliones-draugystes-ir-pasiruosimas-sventems-7-valandas-kepta-antis/. Tačiau šis receptas tiks ir žąsiai, gal tik kokią papildomą valandą teks pridėti kepant. Nors ir šis receptas, prie kurio dabar susirašinėjame, tikrai yra puikus, išbandytas ir labai pasiteisinęs:)
Klausimas dėl mirkimo sūrime kilo iš vieno išbandyto recepto, kaip kepti kalakutą 🙂 . Nes žąsis taip pat didelis paukštis:)
Neseniai atradau jūsų puslapį ieškodama kaip kepti žąsį, būtinai šiemet išbandysiu receptą pagal jus. Norėjau paklausti gal tiktų žąsį mirkyti sūryme, vėliau suprieskoniavus kepti? Labai šiltai viską aprašote savo receptus, kad norisi tik imti ir kažką pagaminti. Ačiū jums už tokį didelį darbą.
Manau, kad 1 šaukšto tikrai pakaks.
P. Nida, patarkite, kiek druskos reikia 4 kg. žasiai?
Janina, ačiū už palinkėjimus, ir už tai, kad pasidalinot savo šiltais prisiminimais. Odelę tikrai pravartu bebaigiant kepti medumi pateptu, tik negirdėjau, kad medų su pienu galima maišyti. Aš sumaišau paprastai su trupučiu aliejaus… Bet būtinai išmėginsiu ir su pienu kitąkart. Gerų ir sočių jums metų!!!
mano Marti kepe zasi pagal Jusu recepta,gavos minksta ir sultinga,o kad odele butu graziai apskrudus,tai mes paemem medu ir atskiedem su pienu,tada nutepem zasi.As dar is vaikystes atsimen,kaip mano amzinatilsi Mociute kepdavo duonkepeje,pirma duona iskepdavo,paskui sausainius,banda ir bandeles o paskiausiai pasaudavo zasi ir istraukdavo kaledu ryta.Koks geras dalykas sita senoviska duonkepe!Su Artejanciais!Linkiu Sekmes,Sveikatos ir seimynineslaimes!
Jurgita, labai džiaugiuosi! Neturiu abejonių, kad kriaušės kuo puikiausiai tiko!!!!
Ačiū už puikų receptą. Žąsis po 10 val kepimo buvo nepakartojama, nei kasnelio neliko. Tik į vidų sukišau kriaušes vietoj obuolių.
Rasa!!! Smagu girdėt!!!:) Sėkmės kepant, lėtai ir užtikrintai!!! Ačiū už palinkėjimus, ir darykim viską, kad mūsų planai pagaliau realizuotųsi 2016:)
Tiesa, nepameskim tos minties, kad su prezidentūros panomis vakarėlį susiruoštume – su tavo dirigavimu, o mūsų – rankyčių miklumu… 😉
Labas Nida, aš tai sugebu – nupirkau 7,5 kg žasį, šiandien, šviežutėlę, nes buvau užsisakiusi, tik nežinojau, kad tokia didelė bus. Ačiū už receptą. Taip ir darysiu. O lėtą kepimą man jau sūnus „prirodė”, jis juk į „virėjus išėjo”… 🙂 Tik dabar ne Lietuvoj, tai ne kartu kepsim… 🙂 Linkiu per 2016us – valso žingsniu… su rokenroliniais intarpais… 🙂
Pingback: šventinis paštetas, kvepiantis Kalėdomis
Pingback: Kalėdinis meniu
Tadai, kepimo metu nenupylinėjau, tik kai iškepė, išėmiau žąsį ir taukus supilsčiau į indelius, pasilikau ateičiai.
Ar nupilinejote taukus?
Donata, vartyti reikia tik kepant pirmuoju (trumpuoju) būdu. Tuo antruoju – nereikia. Pašovei ir visas 8 valandas pridengtą kepi. O į maišą tokią didelę žąsį kažin ar sugrūstum, bent jau maniškiai – per maži būtų. Be to, ji tame maiše paskęstų riebaluose…:)
Pritariu jūsų su Dovile minčiai – pasigirkim savo močiutėmis, ir imkim iš jų pavyzdį tiek virtuvėje, tiek ir gyvenime…
Mano močiutė ir buvo puiki šeimininkė. Mano mama gamina taip pat gerai, bet kaip ji sako savo mamai (mano močiutei)neprilygsta. Apskritai buvo kaimo šviesuolė…
Pasigirkim visos savo močiutėmis:)
O dabar apie žąsį. Žinau, kad pas mano sesę šaldiklyje guli tikra riebi ir didelė kaimiška žąsis. Jau žinau kaip ją kepsime:)) žinai, Nida, aš visada galvojau, kad tokius didelius paukščius geriau kepti kepimo maiše…pasirodo jo visai nereikia? Suprantu folija pridengus ji ten kepdama kokias 8 val nesudegs. Ir reikia vartyti, šito taip pat nežinojau. Tikrai bandysime tavo pasiūlytą kepimo būdą:)
Mano promočiūtė mirė, kai man buvo 13 metų. Iki pat mirties ji tiek istorijų pasakojo, kad iki kulinarijos neprieita. Aš tik dabar suvokiu koks įdomus buvo jos gyvenimas, kiek daug išbandymų, netekčių ir kuo žaviuosi, kad ji niekada nesiskundė savo likimu, dalia. Reiktų mums visiems pasimokyt iš tų „senų laikų” žmonių tvirtybės, tikėjimo, vilties.
Oi Dovile, duotų man dabar kas tavo prosenelę kokiam pusdieniui, iškamantinėčiau viską, viską sužinočiau. Ar nesigaili, kad neperėmei kulinarinių įgūdžių, neišsiklausinėjai, kol promočiutė gyva buvo? Aš tai baigiu užsigriaužt… O dėl švenčių tai reikia savo širdies klausyt – jei nesinori, tai ir nereikia savęs prievartaut. Aš, pvz., taip pat nusprendžiau, kad su visais kraustymaisis Kūčių stalo ruošimo man jau bus per daug, tad Kūčioms ėjome pas uošvius. Užtai per Kalėdas atsigriebiau aš:)
Va čia tai lygis! Prisipažinsiu, kad aš nieko ypatingo šventėm negaminau. Tik Kūčių stalą suruošiau, bet labai paprastai ir tradiciškai viską dariau. Kad išvis nepersidirbčiau dar rūkytą šamą nupirkau. O ta istorija apie tavo močiūtę prajuokino. Man mama neseniai tik papasakojo, kad mano prosenelei irgi veždavo kolūkio valdžia produktus, kad ši kažką skanaus ištaisytų, nes buvo dvare tarnavusi ir išmokusi visokių kulinarinių įmantrybių.