Prieš šventes trumpai užsiminiau, kad Kalėdų švęsti šiemet mus pakvietė bičiulių australų pora. Pakvietimas skambėjo gana intriguojančiai, nes šventė turėjo vykti net ne pas juos pačius, bet jų draugų, kurių mes nė nepažįstame, namuose. Oi kaip man patinka tokie nuotykiai – kai nežinai kur važiuoji, nežinai kas tavęs laukia, nežinai su kuo sėdėsi prie stalo nei ką valgysi, bet paprastai tokie nuotykiai virsta ilgiausiai išliekančiom įsimintinom akimirkom.
Pakvietimas į šventę buvo lakoniškas – trumpos instrukcijos liepė NIEKO valgomo nesinešti, nes vaišių ruoša buvo patikėta kelioms kasmet šią funkciją prisiimančioms vaišių entuziastėms. Tuo tarpu svečiams reikėjo būtinai atsinešti po vieną dovanėlę žaidimui „Bad Santa” (blogasis Kalėdų Senelis), o ta supakuota dovana galėjo būti koks nors niekutis, ar kokia perpadovanota neįtikusi dovana, o gal koks nors juokingas dalykas, iš kurio visi galėtų smagiai pasijuokti.
Mums tai buvo pirmosios autentiškos australiškos Kalėdos – kepinant daugiau nei +30C karščiui, žaliuojant krūmynams, žydint gėlynams ir toje žalumoje bei karštyje spindint išdabintoms (dažniausiai plastmasinėms) eglutėms.
Kadangi apie šventę užsiminiau iš anksto, visiems nuskambėjo tas „blogojo Kalėdų senelio” žaidimas, tad aš tęsiu pažadą papasakoti jums ne tik apie jį, bet ir apie australiškas Kalėdas! Mums, žinoma, be proto pasisekė, nes pakliuvom į didelį būrį linksmų, humorą mėgstančių, gerą maistą vertinančių bičiulių (beje, australai – vieni geriausią humoro jausmą turintys žmonės, kokius etik man yra tekę sutikti), todėl geresnių Kalėdų nė nesugalvočiau sau palinkėti:)
Prieš išsiruošiant į Kalėdų vakarėlį, ilgai neužtrukau ieškodama dovanų, tinkančių tam mano išreklamuotam žaidimui: lentynoje radau apdulkėjusią storą knygą „650 Coctail recipes”, kurią kažkada nupirkau savo vyrui su viltimi, kad jis man kasdien vis po kitą kokteilį maišys, bet jis barmeno funkcijomis taip ir nesusižavėjo. Tad šis gėrimų receptų katalogas buvo gražiai supakuotas ir panaudotas „antrinei dovanai” 🙂 Jai į kompaniją parinkau dar ir kažkada nusipirktus du baltai dažytus medinius gėrimų padėkliukus, kurie turėjo būti panaudoti maisto fotografijoms, bet taip ir pragulėjo neišpakuoti gerus penkerius metus 🙂 Todėl įsukusi dovanas į dailų popierių ir perrišusi šventinėmis juostelėmis, baliui buvau pasiruošusi.
Kalėdinėje šventėje šiemet dalyvavo 26 svečiai, o šeimininkų Lesly ir Tarquin namai net tviskėjo nuo skoningų Kalėdinių puošmenų: terasa žybsėjo lempučių girliandomis, ilgas stalas buvo padabintas jaukiomis puokštėmis su įtaisytomis žvakidėmis, ant stalo – specialiai Kalėdų šventei nupirktos lėkštės, polėkštės ir net stiklinaitės. Sutemus pievelėje šalia namų suspindo net kalėdinių raguotų elnių šeimynėlė 🙂
Kaitino tikrai alinantis karštis, tad energijos labai daug kažką daryti nelabai buvo – atvykę į vakarėlį šortais ir pležinėmis suknelėmis vilkintys svečiai ieškojo pavėsio, iš didelės „balėjos” sėmė ledukus gėrimams ir linksmai bendravo tarpusavy. Labiausiai prakaitavo (tikra to žodžio prasme!) šeimininkės, kurios virtuvėje baiginėjo kepti du kalakutus, tradicinį kiaulės kumpį (daugiau nei 10kg svorio) ir didžiulę marinuotą jautienos išpjovą. Čia neskaitant garnyrų – keptų bulvių, troškintų žirnelių, morkų, šparaginių pupelių, jorkšyro pudingų…
Visi susirinkę svečiai savo gražiai supakuotas „antrinio panaudojimo” dovanas dėjo ant specialaus stalelio, papuošto „Kalėdų eglute” – sausa šaka, apkabinėta spalvotas bumbulais. Kai jau buvo duotas startas žaidimui, susėdę rateliu jo dalyviai iš krepšio išsitraukė po lapelį su numerėliu. Tas numerėlis – tai eilės tvarka, kuria kiekvienas turės ateiti prie dovanų stalelio ir išsirinkti labiausiai patinkančią.
Žaidimo esmė tokia: dalyvis, kuris išsitraukė Nr1, išsirenka dovaną, ją viešai išpakuoja ir visiems parodęs sėda į savo vietą. Antras dalyvis turi du pasirinkimus: arba išsirinkti dovaną nuo stalelio, arba, jei jam patinka jau pirmojo dalyvio išpakuota dovana, jis gali ją pasiimti (tuo tarpu tas, iš kurio dovana atimama, eina rinktis naujos dovanos prie stalelio). Kuo ištrauktas numerėlis didesnis, tuo daugiau išpakuotų dovanų matai ir gali arba atimti ją iš bet kurio kito, arba rinktis dovaną nemtom. Juokingiausia tai, kad žinant, jog dovanos yra juokingi niekučiai, visi jas gavę visaip mėgina įsiūlyti saviškes kitiems, mat atpakavimo staigmena ir yra turbūt pats maloniausias šio žaidimo siurprizas 🙂 Juoko visiems būna tikrai daug: kas atpažįsta pernykštę dovaną, perpakuotą į naują blizgų popierėlį, kas išsilukštenęs pakuotę randa…. indų plovimui skirtą gėlės formos šepetį, kam tenka 10 AUD vertės plastmasiniai auskariukai, o kam vaikiškas kaladėlių rinkinys 🙂
Smaslu ką iš „Bad Santa” gavom mes? 🙂 Nusprendusi, kad geriausios dovanos būna supakuotos į mažas pakuotes, aš griebiau pačią mažiausią ir gavau….. miniatiūrinį kišeninį Naująjį Testamentą 🙂 🙂 Oi kaip visi juokėsi, ir niekas iš manęs šitos dovanos atimti nenorėjo 🙂 Užtai mano vyras, kuris turėjo gana aukštą numerį, pasitaręs su manim iš kito žaidimo dalyvio „atkovojo” visai neblogus medinius valgymo pagaliukus, kaip suvenyrą kažkieno parsivežtus iš Havajų 🙂 Šiuos tai jau tikrai panaudosime buityje 🙂
Po nuotaikingo žaidimo visi pamažu sėdom prie stalo. Iš britų australai paveldėję tradiciją Kalėdų puotą pradėti žaidimu, kur du svečiai, laikydami už popierinio puošnaus saldainio formos žaisliuko kraštų, traukia kiekvienas į save ir pokštelėjus vienas iš jų gauna popierinę karūną, mažą žaisliuką ir kelis surašytus juokelius apie Kalėdas. Po tokio „pašiukšlinimo” jau galima krautis į lėkštes vaišes 🙂
Modernioji australiškų Kalėdų tradicija – viskas apie jūros gėrybes! didžiulės lėkštės šviežių virtų krevečių su pikantiškais padažais, austrės, aštuonkojai… Tačiau pagrindiniai patiekalai sukasi apie tradicines dideles Kalėdas, kad ir kaip svilintų vasariškas karštis. Neįsivaizduojamas australiškų Kalėdų stalas be didžiulio kiaulienos kumpio (juos patartina užsisakyti gerokai iš anksto, perkami kumpiai jau išvirti ir parūkyti, o šventės dieną belieka tik patepti mėgstama glazūra ir trumpai apkepinti orkaitėje), daugelyje namų kepami kalakutai ir dar visokios kitokios mėsos bei didžiulės jūrinės žuvys. Ne mažiau svarbi ir garnyrų puokštė – viskas, kas spalvinga ir vasariška: žali žirneliai, sultingos šparaginės pupelės, troškintų morkų riekelės… Australai – tikri keptų bulvių specialistai, tad orkaitėje skrudintos traškios bulvės – vienas skaniausių garnyrų, kokius teko ragauti. Dar vienas būtinas elementas ant stalo – įdaras, kuriuo pripildomi kalakutai. Jis paprastai sumaišomas iš džiūvėsių ir gausių priedų. Na ir žinoma – ilga padažų lentyna: nuo spanguolių ar raudonųjų serbentų drebučių iki raudono vyno tirštų mėsos padažų bei kelių rūšių garstyčių…
Na o desertai…. Kaip juokauja patys australai – šventoji Kalėdų trejybė: pavlova, čiskeikas ir spalvingas triffle. Tokių skanių pavlovų, sulipdytų trim aukštais ir prigardintų mirkytais vaisiais aš net sapnuose mačiusi nebuvau…
Australai labai saikingai vartoja alkoholį, tad šventinės nuotaikos nesugadina koks nors dėdulė padauginęs laipsnių… Paprastai visi apie 22 valandą išsiskirsto namo, ir dažniausiai savom mašinom 🙂
Jums taip pat patiks:
Labai labai įdomu, ačiū! Pačių geriausių įspūdžių tame žemyne pasitinkant Naujuosius, sėkmės!