Kaip smagu, kad kiekvienas sezonas turi savo skanėstus, dėl kurių to sezono laukiu! Žiemą visus mano suvartojimo rekordus muša mandarinai. Abi su Rūta susėdę per kartą galim susikimšt po kelis kilogramus oranžinių vaisių 🙂 Visą pavasarį skaičiuoju laiką iki pirmųjų braškių pasirodymo – juk per porą savaičių reikia jų atsivalgyti už visus metus! Kai ateina trešnių metas, galiu nors mėnesį gyventi vien kimšdama raudonas uogas ir spjaudydama kauliukus. O vidurvasaris gali būti drąsiai vadinamas Arbūzų metu. Dešimties kilogramų milžinas pas mus išgaruoja per dvi dienas, o mažiausiai 80% vaisiaus atsiduria mano pilve. Kiekvieną dieną pasikinkau savo vežimėlį ant ratų ir minu į turgų pirkti milžino. Turiu savo pardavėją, nes per visus savo 37 metus taip ir neišmokau įsiklausyti į dunksėjimą, paplekšnojus į tūlo arbūzo šoną. Tad verčiau pasitikiu profesionalais.
Ar pamenate, kaip vaikystėje arbūzus į Lietuvą atveždavo linksmi gruzinai? Prie pilnų priekabų driekdavosi eilės, o arbūzas namuose reiškė didelę šventę! Iš tiesų tai didžiausias vargas, ko gero, buvo parsitempti milžiną namo. Mudu su broliu turėdavom pasidalinti arbūzą lygiai per pusę, nes bet koks milimetro raudono vidaus nupjovimas savo naudai reiškė karą su niuksais ir ašaromis. Jei arbūzas būdavo supjaustomas ir padedamas ant stalo, kad abu galėtumėme valgyti kiek norime, pralaimėdavo tas, kurio šlapimo pūslė būdavo silpnesnė: kol anas nulėkdavo į tualetą, kitas būdavo sugriaužęs visus du gabaliukus!
Man patinka arbūzai Izraelyje… Važiuojant iš Tel Avivo į Jeruzalę arbūzų laukai tęsiasi dešimtimis kilometrų. Arbūzai man čia dar patinka ir tuo, kad jie be sėklų! Tad nereikia spjaudyti valgant, arba ryti minkštimą su visomis sėklomis, kad spėčiau suvalgyti lygiai tiek, kiek brolis! 🙂
Darius – pats geriausias arbūzų pjaustytojas pasaulyje! Jis moka gražiai suraikyti raudoną minkštimą, bet svarbiausia, į mano lėkštę visuomet įdeda tą „auksinį” gabaliuką, nurėžtą nuo paties vidurio…. Jis juk tooooooooooks saldus….. 🙂
Anksčiau žinojau tik vieną arbūzo valgymo būdą. Kas gi būtų drįsęs su tokiu skanėstu eksperimentuoti ar išsidirbinėti? Tačiau su laiku, dažniausiai įvairiose kelionėse sužinojau kaip arbūzus galima pateikti kitaip – skaniau? įdomiau?
Pavyzdžiui, Meksikoje arbūzą valgo pabarstydami jį druska, užlašinę laimo sulčių ir pabarstę čili pipirų! Išbandykite šį būdą tik su labai saldžiu arbūzu, antraip nusivilsite visiems laikams. Bet jei jums pasisekė išsirinkti tikrai cukringą vaisių, druska ir laimas padarys jį tobulo skonio!
Graikai arbūzus valgo su feta sūriu. Supjaustę dideliais gabalais arbūzą šalia padeda riekę fetos, ir priklausomai kaip norisi tą dieną susibalansuoti sūrumą ir saldumą, pats sau lauži po atitinkamą gabalėlį. Be abejo, čia arbūzas taip pat privalo būti labai saldus.
Izraelyje arbūzą valgo panašiai, tik vaisių supjausto gabaliukais, sutrupina feta sūrį, ir pabarsto šviežio baziliko lapeliais. Kartais dar pašlaksto alyvuogių aliejumi. Nė nežinau, ar tai užkandis ar desertas – bet kuriuo atveju atėjus karščiams, tai – nepamainomas maistas!
Jei norite pateikti svečiams estetišką užkandėlę – štai dar vienas arbūzo serviravimo būdas: supjaustome minkštimą kubeliais, šiek tiek išskaptuojame kiekvieno kubelio vidų. Į ertmę pridedame sutrupinto feta sūrio, marinuotų kaparėlių ir pabarstome grūstais juodaisiais pipirais.
Įdomu, o kokius įdomius arbūzo pateikimo ir valgymo būdus žinote jūs?
Labai gardu arbuzas su feta ir kapareliais! M-m-m!