Vieną dieną (iš tikrųjų tai besiruošdama transliacijai FB, kurioje gaminau skandinaviškus patiekalus), mintyse „varčiau” receptus, kurių skonį vis dar pamenu iš savo kelionių po Skandinaviją (ir net trumpo gyvenimo Švedijoje kadaise). Visi žinom, kokie skandinavai yra kuklūs ir paprasti, kai kalba eina apie maistą – silkė, juodos duonos sumuštiniai, maži kotletukai (kuriuos bene labiausiai Lietuvoje išpopuliarino IKEA:)), bulvių salotos… Tai taip susišaukia su mūsiškiu racionu, jog kartais imi ir susimąstai, ar yra kokia nors aiški linija, atskirianti mūsų virtuves…
Ir tada prisiminiau dar vieną kultinį Švedijos užkandį – įdarytas keptas bulves! Ne tik prisiminiau, bet taaaaaaaip jų užsigeidžiau, kad tik ir laukiau galimybės tokias vakarienei pasigaminti. Ar gali būti kas nors paprasčiau, nei orkaitėje iškepti bulves ir paskui jas pagardinti turimais priedais? Kiek čia improvizacijų galima daryti – viskas priklauso nuo to, ką mėgstate ir ką radote šaldytuve… Man labai knietėjo pasigaminti varškės kremą, kurį dar pagardinau lašišos ikrais. Bene labiausiai tradicinis Švedijoje – taip vadinamas skagenröra salotų įdaras (jame majonezas, grietinė, krevetės, krienai, žalumynai…- tikslus receptas yra mano knygoje „Žuvis pasaulio virtuvėse”), tačiau populiaru ruošti įdarus su paskrudinta šonine, pupelių troškiniu, įvairiais mėsos ir daržovių kariais ir dar visokiais maistingesniais ar lengvesniais priedais.
Ką reikia žinoti ruošiant šį visiškai nesudėtingą patiekalą?
- Rinkitės dideles bulves, geriausia, jei jų rūšis specialiai tinkama kepimui (bent Švedijoje parduotuvėse atskiroje lentynoje parduodamos didžiulės, būtent kepimui tinkamiausių rūšių bulvės). Pageidautina, kad tokių bulvių lupena būtų kuo plonesnė.
- Paprastai viena bulvė skiriama vienam žmogui, tad parinkite tinkamą jos dydį.
- Bulvės labai gerai nušveičiamos šepetuku ir kepamos su lupenomis orkaitėje (folijoje arba nebūtinai – man skaniau ne folijoje, mat jos tuomet geriau apskrunda), apteptos aliejumi ir druska. Prireiks apie 1 valandos ir 190-200C temperatūros. Galima dalinai susitrumpinti šį laiką, iš pradžių bulves apvirus (iki pusinio išvirimo), ir tik tada dedant baigti kepti į orkaitę. Nustatykite tuomet aukštesnę temperatūrą (apie 210C).
- Bulvės turi būti labai gerai iškepę, nes nieko (su labai retom išimtim:)) negali būti blogesnio nei nepilnai iškepę/išvirę bulvės!! Pats skaniausias (bent man) dalykas yra apskrudusi bulvių lupena, tad jos nesugalvokite išmesti:)
- Įdaras karštose bulvėse gali būti tiek šaltas, tiek ir karštas. Visi įdarai turėtų būti skystesni, nei juos pateikiant kitais būdais. Padažas turėtų gertis į keptos bulvės vidų. Serviruojant padėkite šaukštą – jo greičiausiai prireiks valgant 🙂
- Įdarytą bulvę galima ir pakartotinai užkepti, tokiu atveju įdarui tinka įvairūs sūriai.
- Bulvės yra arba perpjaunamos pusiau ir truputį išskabtuojamos, arba tiesiog įpjaunamos, praveriamos, pamaigomas truputį minkštimas, ir užpilamas įdaras. Galima perpjautas bulves beveik pilnai išskabtuoti (paliekant plonas sieneles), ir minkštimą sumaišius su kitais priedais ir sudėjus atgal į ertmes, užkepti kelias minutes orkaitėje.
Mano šios dienos improvizacija – keptos bulvės su pikantišku varškės kremu ir ikrais. Varškės kremą sumaišiau iš liesos varškės, gabalėlio sutrintos fetos, majonezo, liesos grietinės, druskos ir pipirų, česnakų, krienų. Paskaninau keliais šaukšteliais lašišų ikrų.
No shit, Nida. Ikrai tikrai vegetariškas maistas.