Po to, kai savo blog’e patalpinau hit’u tapusį keptų burokėlių ir humuso užkandžio receptą, neatsiginu klausimų kaip gi tą humusą namuose pasigaminti. Iš tikrųjų tai toks paprastas receptas, kad susigėsite, jei iki šiol valgėte vien pirktinį humusą. O jis, lietuviškasis, patikėkite, labai atsilieka nuo originalaus arabiško arba žydiško.
Ar galit įsivaizduoti, iš pažiūros vos iš kelių ingredientų gaminamas humusas – nuolatinių ginčų ir lenktynių objektas Izraelyje: kuris skanesnis, kuris tikresnis… Izraeliečiai tiek ištreniravę savo skonio receptorius, humusą valgydami nuo pat gimimo, kad iš grūdelio gali pareikšti nuomonę ar jis skanus, ir kuo neįtinka…
Humuso receptas neabejotinai yra mano knygoje „Izraelio skoniai. Šventės ir kasdiena„, vienuose pirmųjų puslapių. Nes be jo neapsieina jokia izraeliečių puota, anei paprastas pakramsnojimas.
Todėl užuot pirkę tikrai nelabai į tikrąjį panašų lietuvišką humusą parduotuvėje, verčiau prisigaminkite jo patys. Nė nepastebėsite, kaip humusą sulaižys jūsų šeima arba svečiai.
Pasilikite keletą sveikų avinžirnių humuso lėkštei papuoštiBūtinai pašlakstykite geros kokybės alyvuogių aliejumiMano vyrui skaniausias humusas su čili pastaPrint
tradicinis užkandis, būtinas stalo elementas Artimuosiuose Rytuose
Ingredients
1.5 stiklinės džiovintų avinžirnių
1/3 stiklinės sezamų pastos (tachini)
6-8 česnako skiltelės
1/4 stiklinės šviežių citrinų sulčių (arba daugiau, pagal skonį)
1 valgomasis šaukštas tyro alyvuogių aliejaus
3/4 arbat. šaukštelio malto kumino
1/2 arbat. šaukštelio smulkios druskos (arba daugiau pagal skonį)
Žiupsnelis aitrių čili pipirų
Pateikimui
Šlakas tyro alyvuogių aliejaus
Saldžios paprikos
Kapotų petražolių
Čili pastos
Instructions
Avinžirnius nuplaukite ir pamerkite dideliame dubenyje šalto vandens. Palikite brinkti per naktį. Išbrinkusių avinžirnių tūris padvigubės, jų turėtų būti apie 3.5 stiklinės.
Užkaiskite puodą vandens, įberkite žiupsnį druskos. Į verdantį vandenį suberkite išbrinkusius nusausintus avinžirnius, ir uždengę virkite juos ant mažos ugnies apie 60-90 minučių, arba kol avinžirniai taps labai minkšti. Nupilkite vandenį, bet pasilikite maždaug ¼ stiklinės skysčio, kuriame avinžirniai virė.
Tam, kad išgauti labai vientisą humuso masę, reikia kiekvieną išvirtą avinžirnį nulupti: suspaudus švelniai tarp pirštų, jo odelė lengvai išsineria. Jei nuspręsite odelių nepupti, tai nepakenks humuso skoniui, tik jo konsistencija nebus tokia kremiška.
Atidėkite saujelę sveikų avinžirnių dekoracijai (20-30 vnt.), o likusius suberkite į elektrinio smulkintuvo indą. Į tą patį indą supilkite sezamų pastą, sudėkite česnakų skilteles, įpilkite citrinų sultis ir aliejų, įberkite druskos, kumino, aitriųjų pipirų. Pradžioje masę smulkinkite pulsuojančiu rėžimu, o po minutės – tolygiu, kol gausite vientisą kreminės konsistencijos pastą. Paragaukite – galbūt trūksta druskos, citrinos sulčių arba česnakų. Jei humusas per tirštas, plakant įpilkite truputį skysčio, kuriame virė avinžirniai.
Humusą pateikite gilioje lėkštėje. Viduryje šaukšto nugarėle padarykite įdubimą, ir į tą įdubimą įpilkite alyvuogių aliejaus. Papuoškite atidėtais avinžirniais, pabarstykite saldžios paprikos milteliais arba čili pasta ir kapotomis petražolėmis.
Labas, aš - Nida.
maisto tinklaraštininkė, fotografė ir stilistė, bei knygų autorė.
Agne, visuose receptuose, jei juose naudojamas terminas „stiklinė”, turima omenyje amerikietiškasis „cup” matas. Jo tūris – 250 ml. Geriausia įsigyti matuoklį, sugraduotą „cups” padalomis (1/4, 1/2, 1/3 ir t.t.), labai geras pagalbininkas virtuvėje.
o aš pabandžiau daryt be pastos. prikepsim sezamu, saulėgrąžų ir sumaliau su avinzirrniais. pyliau apelsinų sulčių.maniskiams visiems labai patiko. valgom su obuoliu))
Nida, labai dėkoju už receptą! Ką tik pasigaminau – tai pirmasis ragautas humusas mano gyvenime, tai nežinau, ar tikrai toks skonis turėjo gautis 🙂 dukros paragavo ir susiraukė, bet tai nenustebino, nes jos nemėgsta avinžirnių, riešutų sviesto ir visų įmanomų paštetų, o man su agurko lazdelėmis visai skanu. Kur būtų galima paragauti Vilniuj tikro humuso, kad žinočiau, ar taip man gavosi su skoniu?
Oho, superinis! Neatsivalgau! Darau vėl ir vėl, kol kombaine sukasi, neištveriu ir vis po šaukštelį, po šaukštelį! Neužtenka kantrybės tas porą minučių išlaukt…
Milžiniškas ačiū už receptą! Beje, gal pasidalintumėt kokiom idėjom, kuo įvairinat humusą, kai norisi ne klasikinio? Žinau, kad kiti ruošia su burokėliais, svogūnais, avokadu. Gal pasidalinsit patikrintom idėjom?
Tikrai, Kotryna, humusas yra pavojingas, nes prie jo priprantama:) 🙂 Juokauju, žinoma:) Paskui atsivalgysit, tai taip labai šaukšteliais nekabinsit. Todėl gera mintis paįvairinti. Mano mėgstamiausi – keptų burokėlių humusas ir keptų moliūgų humusas. Kažkaip labiausiai pasisekę deriniai, ypač jei padarau visus tris (dar ir klasikinį), ir tada visi kaifuoja laižydami visus iš eilės, ir vis nežino kuris skaniausias. Abu yra receptuose (neseniai talpinti, tad arba per search, arba verčiant puslapius tikrai surasit).
Ajajai…. Silvestra… Bijau, kad vienintelis būdas – sutrinti dar šiek tiek avinžirnių (greituoju būdu, pirktų, konservuotų). O kitąkart pamažu skystį pilkite, kad gautųsi reikiama konsistencija…:)
Neringa, jei tikrai visas tris dienas šaldytuve stovėjo – tikrai valgomas. Bet jei ne visai šaldytuve, o kur šiltai – tai pažiūrėkit, ar neparūgęs… Humusas, kai nuose gaminamas, neturi jokių konservantų, tad reikia pagal situaciją vertinti… Teoriškai neturėtų nieko jam būti nutikę…
Ar jau pablūdot, lietuviai, lietuviškai nebemokat… „duršliokas” niekad nebuvo rėtis. „Duršlioku” vadindavo tokį koštuvą, panašų į dubenį su skylutėmis. O rėtis – skirtas sijoti miltams. Aptariamu atveju siūloma pertrinti avižirnius per sietelį. Per tą „duršlioką” nepertrinsit – išsispaus stambiais gabalais. Sėkmės mokantis kalbos!
Na pirkti humuso Lietuvoje užtikau tik šiais metais (pabandžiau ir nuvylė). O šiaip be kokio nors humuso pas mane nepraeina turbūt nei vienas pasisėdėjimas. Tahini, kai neturiu namie, malu pati – tiesiog paskrudinu sėklas ir su šiek tiek sezamų aliejaus sumalu, o tada jau eilė visiems kitiems ingredientams. Ir visad darau su konservuotais – kažin ar labai blogai? Ne savo gamintą ragavau tik vienoje Vilniaus kavinių, kad mano būtų blogesnis – nepajutau.
Beje duršliokas tai turbūt metalinis koštuvas su sieteliu 😉
Indre – dėkui už lietuvių k pamokėlę:) Man su lietuviškais pavadinimais dažnai striuka būna:) O dėl konservuotų avinžirnių – aš, turiu prisipažint, apskritai esu nusiteikus prieš konservas (na, nebent tuną konservuotą:)). Ir jei tik turiu galimybę, gaminuosi pati. Juk išvirti avinžirnius, viską gerai susiplanavus,- nei sudėtinga, nei kažkokių ypatingų įgūdžių reikia. Konservai, žinoma, gali išgelbėti skubant, bet man tai būtų veikiau išimtis, nei taisyklė…
Vat kaip tas duršliokas lietuviškai tai ir nežinau:))) Iš tiesų, tai galima trinti ir su visomis odelėmis, tik konsistencija bus ne tokia vienalytė. O skonis tikrai nepasikeis:) Bet tikrai tas odelių lupimas nėra koks nors košmariškai sunkus darbas! Tik suspaudi tarp pirštų ir avinžirnis pats išsineria, palidamas odelę išmetimui…:)
O čia tai gėris!! Izraelyje negalėdavau atsivalgyt. Paskutinį kartą kai buvau, mokė žydai ir mane jį gaminti. Paprasta ir labai skanu ir sveika! Mane mokė jei jau tingiu lukštenti kiekvieną atskirai, galima pertrinti per vadinamą kiaurasamtį, bet ne plasmasinį. Puikiai gaunasi, odelės lieka sau, o švelni masė sau. Va:)
Primirštas reikalas, reikia pagaminti. Bet kaip pamenu Izraelyje jo dideles lėkštes su skania duona…:))
Rima, nežinau. Pagooglinusi sužinočiau:) Bet tikrai neketinu jos gaminti, nes lengviau nusipirkti (o ir stovi ta sezamų pasta ištisus metus spintelėje, negesdama).
Toki pati humusa darom viesbutyje, tik nededam kumino. Vietoj jo kartais idedam dziovintu pomidoru. Labai skanu su rukytom desrom ir duona (Antipasti).
Raimonda, humuso variantų yra nesuskaičiuojami kiekiai – aš pateikiau klasikinę versiją. O toliau galima improvizuoti, pridedant mėgstamų prieskonių ir ingredientų, tik tai jau bus fusion:)
36 komentarai
Sveiki. Patariamoji replika – su greitpuodžiu 60-90min. virto 10min.virimo, 15min. atšalimo. Skubantiems!👍
Loreta – greitpuodis yra GĖRIS… Kažkada turėjau, bet jaučiu ir vėl teks įsigyti. Pats geriausias laiko taupytojas!!! Ačiū, kad priminėt 🙂
Sveiki, Nida. Parašykite, kiek ml/g būtų recepte nurodoma stiklinė 🙂
Agne, visuose receptuose, jei juose naudojamas terminas „stiklinė”, turima omenyje amerikietiškasis „cup” matas. Jo tūris – 250 ml. Geriausia įsigyti matuoklį, sugraduotą „cups” padalomis (1/4, 1/2, 1/3 ir t.t.), labai geras pagalbininkas virtuvėje.
Labai skaniai gavosi. Gaminau, ir apskritai valgiau pirmą kartą. Ant viršaus barsčiau rūkytų saldžiųjų paprikų miltelių- labai tiko ir patiko 🙂
Smagu girdėti, Arūne:)
o aš pabandžiau daryt be pastos. prikepsim sezamu, saulėgrąžų ir sumaliau su avinzirrniais. pyliau apelsinų sulčių.maniskiams visiems labai patiko. valgom su obuoliu))
Nida, labai dėkoju už receptą! Ką tik pasigaminau – tai pirmasis ragautas humusas mano gyvenime, tai nežinau, ar tikrai toks skonis turėjo gautis 🙂 dukros paragavo ir susiraukė, bet tai nenustebino, nes jos nemėgsta avinžirnių, riešutų sviesto ir visų įmanomų paštetų, o man su agurko lazdelėmis visai skanu. Kur būtų galima paragauti Vilniuj tikro humuso, kad žinočiau, ar taip man gavosi su skoniu?
Milda, gal pamėginkite ZATAR? Ten humusas tikrai atitinka originalą:)
Oho, superinis! Neatsivalgau! Darau vėl ir vėl, kol kombaine sukasi, neištveriu ir vis po šaukštelį, po šaukštelį! Neužtenka kantrybės tas porą minučių išlaukt…
Milžiniškas ačiū už receptą! Beje, gal pasidalintumėt kokiom idėjom, kuo įvairinat humusą, kai norisi ne klasikinio? Žinau, kad kiti ruošia su burokėliais, svogūnais, avokadu. Gal pasidalinsit patikrintom idėjom?
Tikrai, Kotryna, humusas yra pavojingas, nes prie jo priprantama:) 🙂 Juokauju, žinoma:) Paskui atsivalgysit, tai taip labai šaukšteliais nekabinsit. Todėl gera mintis paįvairinti. Mano mėgstamiausi – keptų burokėlių humusas ir keptų moliūgų humusas. Kažkaip labiausiai pasisekę deriniai, ypač jei padarau visus tris (dar ir klasikinį), ir tada visi kaifuoja laižydami visus iš eilės, ir vis nežino kuris skaniausias. Abu yra receptuose (neseniai talpinti, tad arba per search, arba verčiant puslapius tikrai surasit).
Nida, o ka daryti jei humusas per skystas gavosi.. Yra galimybė jį kažkaip sutirštinti?? :))
Ajajai…. Silvestra… Bijau, kad vienintelis būdas – sutrinti dar šiek tiek avinžirnių (greituoju būdu, pirktų, konservuotų). O kitąkart pamažu skystį pilkite, kad gautųsi reikiama konsistencija…:)
Nida, o kiek laiko humusas islieka sviezias? Ar 3 dienas pastovejes saldytuve jis dar valgomas 🙂
Neringa, jei tikrai visas tris dienas šaldytuve stovėjo – tikrai valgomas. Bet jei ne visai šaldytuve, o kur šiltai – tai pažiūrėkit, ar neparūgęs… Humusas, kai nuose gaminamas, neturi jokių konservantų, tad reikia pagal situaciją vertinti… Teoriškai neturėtų nieko jam būti nutikę…
Ar jau pablūdot, lietuviai, lietuviškai nebemokat… „duršliokas” niekad nebuvo rėtis. „Duršlioku” vadindavo tokį koštuvą, panašų į dubenį su skylutėmis. O rėtis – skirtas sijoti miltams. Aptariamu atveju siūloma pertrinti avižirnius per sietelį. Per tą „duršlioką” nepertrinsit – išsispaus stambiais gabalais. Sėkmės mokantis kalbos!
duršliokas lietuviškai – rėtis
duršliokas lietuviškai – rėtis
AČIŪ! O ar rėtis ne tas, kuris skirtas grūdų sijojimui?…
Na pirkti humuso Lietuvoje užtikau tik šiais metais (pabandžiau ir nuvylė). O šiaip be kokio nors humuso pas mane nepraeina turbūt nei vienas pasisėdėjimas. Tahini, kai neturiu namie, malu pati – tiesiog paskrudinu sėklas ir su šiek tiek sezamų aliejaus sumalu, o tada jau eilė visiems kitiems ingredientams. Ir visad darau su konservuotais – kažin ar labai blogai? Ne savo gamintą ragavau tik vienoje Vilniaus kavinių, kad mano būtų blogesnis – nepajutau.
Beje duršliokas tai turbūt metalinis koštuvas su sieteliu 😉
Indre – dėkui už lietuvių k pamokėlę:) Man su lietuviškais pavadinimais dažnai striuka būna:) O dėl konservuotų avinžirnių – aš, turiu prisipažint, apskritai esu nusiteikus prieš konservas (na, nebent tuną konservuotą:)). Ir jei tik turiu galimybę, gaminuosi pati. Juk išvirti avinžirnius, viską gerai susiplanavus,- nei sudėtinga, nei kažkokių ypatingų įgūdžių reikia. Konservai, žinoma, gali išgelbėti skubant, bet man tai būtų veikiau išimtis, nei taisyklė…
Ne kiaurasamtį gal tą vadinamą „dušlioką”:)) na kaip lietuviškai??:)
Vat kaip tas duršliokas lietuviškai tai ir nežinau:))) Iš tiesų, tai galima trinti ir su visomis odelėmis, tik konsistencija bus ne tokia vienalytė. O skonis tikrai nepasikeis:) Bet tikrai tas odelių lupimas nėra koks nors košmariškai sunkus darbas! Tik suspaudi tarp pirštų ir avinžirnis pats išsineria, palidamas odelę išmetimui…:)
O čia tai gėris!! Izraelyje negalėdavau atsivalgyt. Paskutinį kartą kai buvau, mokė žydai ir mane jį gaminti. Paprasta ir labai skanu ir sveika! Mane mokė jei jau tingiu lukštenti kiekvieną atskirai, galima pertrinti per vadinamą kiaurasamtį, bet ne plasmasinį. Puikiai gaunasi, odelės lieka sau, o švelni masė sau. Va:)
Primirštas reikalas, reikia pagaminti. Bet kaip pamenu Izraelyje jo dideles lėkštes su skania duona…:))
Nida, gal zinai kaip pasigaminti sezamu pasta?
Rima, nežinau. Pagooglinusi sužinočiau:) Bet tikrai neketinu jos gaminti, nes lengviau nusipirkti (o ir stovi ta sezamų pasta ištisus metus spintelėje, negesdama).
Toki pati humusa darom viesbutyje, tik nededam kumino. Vietoj jo kartais idedam dziovintu pomidoru. Labai skanu su rukytom desrom ir duona (Antipasti).
Raimonda, humuso variantų yra nesuskaičiuojami kiekiai – aš pateikiau klasikinę versiją. O toliau galima improvizuoti, pridedant mėgstamų prieskonių ir ingredientų, tik tai jau bus fusion:)