Geltonųjų lęšių užtepėlė ir pirmasis Cookbook Club susitikimas

Esu jums užsiminusi, kad nuo šių metų tapau savo nuostabios bičiulės Renee organizuojamo kulinarinių knygų klubo nare. Su Renee kadaise susipažinau papuolusi į Supper Club – vakarienę kokioje nors neįprastoje aplinkoje, į kurią susirenka ir bičiuliai, ir visiškai nepažįstami žmonės. Tereikia vieno entuziasto, kuris imasi tokią vakarienę organizuoti, kitiems kažkaip reikia gauti informaciją, kad toks renginys vyks, įsigyti bilietus (kurie padengia organizatoriaus kaštus maisto produktams ir patalpų nuomai) ir nerti į nuotykį 🙂 Aš net prikalbinau tąkart su manimi kartu eiti į tą vakarienę D., nors abu žinojom, kad bus arba kažkas labai blogai, arba labai gerai. Jei bus blogai, sutarėm, išeisim anksčiau ir pavalgysim namuose. Tačiau man taaaaaip patiko tas konceptas ir aš ten sutikau tiek įdomių žmonių, kad su kai kuriais, kaip pati organizatorė Renee, likom bičiuliais iki pat dabar!

Taigi, Cookbook Club susitikimui labai daug dalykų nereikia – bendraminčių kompanijos, knygos, pagal kurią tą mėnesį visi nariai gamins patiekalus, ir vietos, kurioje susitiks paskanauti, ką kiekvienas iš jos pagamino. Šį mėnesį knyga, kuri buvo pasiūlyta, ir kuri tapo man tikru atradimu (jei ne šis klubas, niekada jos pati nebūčiau išsirinkusi knygyne) – Alison Roman „Something from nothing”. Keletą patiekalų iš šios knygos aš jau pagaminau ir pasidalinau su jumis receptais ČIA ir ČIA.

Bepigu, aišku, Australijoje, kur kiekviename parke, ir net kiekviename namų komplekse yra viešos tvarkingos erdvės bičiuliams laiką leisti kartu… Šįkart, pvz., susirinkom šalia Renee namų (triaukščių gyvenamųjų namų kvartalėlio) esančiame gyventojams skirtame parkelyje su stalais, kėdėmis, maloniu žalumos pavėsiu, šiukšliadėžėmis ir viskuo, ko reikia tokiam pasisėdėjimui nieko nekainuojančioje, neutralioje aplinkoje. Nors klubo narių yra apie 20, į pirmą susitikimą atėjom 6, šiuo metu Australijoje vidurvasaris, atostogos vaikams, tad daug kas keliauja ar pramogauja prie jūros. Manau kitą mėnesį dalyvių bus kur kas daugiau.

Buvo be galo įdomu susipažinti su kitomis klubo narėmis, ir ypač išgirsti jų įspūdžius apie knygoje spausdinamus receptus, kuriuos per tą mėnesį spėjo išmėginti. Kadangi kiekviena atsinešė po patiekalą iš knygos, vienu prisėdimu išragavome net 8 valgius! O jei būtų visos 20 atvykę, tai būtų ko ne visa knyga sugaminta:) Tikrai nuostabus susitikimo konceptas, tiek jungiantis bendraminčius, tiek ir atveriantis galimybę sutikti naujus žmones ir labai kultūringai praleisti laiką.

Jums turbūt smalsu, ką iš knygos mūsų susitikimui gaminau aš? Ogi šį skaisčiai geltoną lešių užkandį, dip’ą. Tokius užkandžius įprasta ant stalo matyti Artimuosiuose Rytuose (humusas), Graikijoje. Turiu jums pasakyti, kad tai vienas paprasčiausių mano kada nors gamintų patiekalų, o jo skonis tikrai puikus. Itin gerai čia dera česnakai ir citrinų sultys… Gerai dar ir tai, kad šį užkandį galima pasigaminti gerokai iš anksto, o ir transportuojamas jis super gerai, tad tiks vasaros piknikams ir vaišėms į svečius. Jam pagaminti nereikia net blenderio, lęšiai sukris beverdant, o jei ir liks rupi konsistencija, tokia bus dar gardesnė (žinoma, galite suplakti šią masę iki visiško glotnumo).

Na ir pabaigai žodis apie lęšius. Ir mano kilo klausimas – kas tie geltonieji lęšiai. Mums, ne lęšių kultūros žmonėms, tas pasaulis nelabai pažįstamas, daugelis žinom vos kelias, pačias dažniausias lęšių rūšis. Aš namuose turėjau specializuotoje indiškų ingredientų parduotuvėje įsigytų geltonos spalvos lęšių, kurie labiau buvo panašūs į skaldytus žirnius, tad panaudojau juos. Ir galiu pasakyti, kad čia tiks tikrai visokių rūšių (ir spalvų) lęšiai, svarbu, kad jie sukristų verdant.

Print